Ronos delta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ronos delta
Bouches-du-Rhône
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Administracinis centras Marselis
Kantonai 29
Gyventojų (2016) 2 019 717
Plotas 5 087 km²
Tankumas (2016) 397 žm./km²
Vikiteka Ronos deltaVikiteka

Ronos delta (pranc. Les Bouches-du-Rhône, provansališkai – Bocas dau Ròse) – Prancūzijos departamentas šalies pietryčiuose, Provanso-Alpių-Žydrosios pakrantės regione. Administracinis centras – Marselis.

Departamente 4 apskritys, 57 kantonai, 10 municipalinių susivienijimų ir 119 komunų. Plotas – 5087 km².

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsteigtas Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymu nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais ir apėmė dalį Provanso provincijos bei Oranžo, Martigo ir Lambesko principatus. Įsteigus Vokliūzo departamentą atskirtos šiauriau Duranso upės esančios teritorijos.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Departamentą supa Garo, Varo ir Vokliūzo departamentai bei Viduržemio jūra.

Svarbiausi miestai – Marselis, Eks en Provansas, Obanis, Arlis, Kasis, Istras, Marinjanas ir Vitrolis.

Svarbiausios upės – Duransas ir Rona.

Kalnų masyvai – Alpilės, Montanetė, Sent Viktoras, Etualis, Garlabanas, Sent Bomas, Duardas.

Klimatas – Viduržemio jūros, su kontrastingomis temperatūromis, nereguliariais krituliais. Vasaros labai sausos ir karštos, žiemos švelnios. Būna net 100 dienų be lietaus, bet vidutiniškai ir lyja tik 100 dienų per metus, tačiau lietūs pavasarį ir rudenį dažnai būna stiprūs ir audringi – mistralio greitis siekia 100 km per val.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyrauja reabilitacijos, gydymo, turizmo ir sporto infrastruktūra. Marselis – didžiausias pakrantės uostas. Yra maisto produktų gamybos ir apdirbamoji pramonė.

Politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Departamentą Prancūzijos senate atstovauja 7 nariai, išrinkti 1998 m., Atstovų rūmuose – 16 departamento atstovų.

Generalinę tarybą sudaro 47 nariai, kurie renkami kas treji metai šešerių metų kadencijai. Generalinės tarybos pirmininkas Žanas Noelis Gerinis – Marselio tarybos narys ir senatorius. Jam padeda 15 vicepirmininkų, kontroliuojančių atskiras sferas.

Prefektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • VIII m. – Charles Delacroix
  • XI m. – Antoine-Claire Thibaudeau
  • 1814 m. – Jean-Baptiste-Suzanne d’Albertas
  • 1815 m. – Nicolas-Théodore-Benoît Frochot
  • 1815 m. – Vincent-Marie Vienot de Vaublanc
  • 1815 m. – Christophe de Villeneuve-Dargemon
  • 1829 m. – Joseph-Charles-André d’Arbaud-Jouques
  • 1830 m. – Joseph-Moustier Thomas
  • 1836 m. – Charles-Aristide de La Coste : -1848
  • 1848 m. – Emile Ollivier (Ypatingasis komisaras)
  • 1848 m. – Arsène Peauger : -1849
  • 1849 m. – Louis-Ange-Antoine-Elysée de Suleau
  • 1853 m. – Guillaume-Alexandre de Crevecoeur
  • 1857 m. – Olympe-Jean-Charles Besson
  • 1860 m. – Charlemagne-Emile de Maupas
  • 1866 m. – Charles-Alphonse Levert
  • 1870 m. – Alphonse Gent
  • 1871 m. – Pierre Cosnier
  • 1871 m. – Oscar Salvetat
  • 1871 m. – Emile De Keraty
  • 1872 m. – François-Henri-Gustave Limbourg
  • 1873 m. – Jacques De Tracy
  • 1876 m. – Jean-Henri-Antoine Doniol
  • 1877 m. – Armand Pihoret
  • 1877 m. – Louis Tirman
  • 1879 m. – Eugène-René Poubelle
  • 1883 m. – Emile-Honoré Cazelles
  • 1886 m. – Antoine Lagarde
  • 1892 m. – Marie-Vincent-Edouard Deffes
  • 1896 m. – Georges-Prosper Cleftie
  • 1896 m. – Paul-Joseph-François-Marie Floret
  • 1900 m. – Périclès Grimanelli
  • 1901 m. – Charles-Etienne Lutaud
  • 1902 m. – Georges Mastier
  • 1909 m. – Marcel Gregoire
  • 1911 m. – Abraham Schramek
  • 1918 m. – Antoine Marty :
  • 1918 m. – Lucien Saint
  • 1919 m. – Louis Thibon
  • 1925 m. – Hilaire Delfini
  • 1930 m. – Jean Causeret
  • 1933 m. – Albert Delfau
  • 1933 m. – Pierre Jouhannaud
  • 1934 m. – Louis Gaussorgues
  • 1936 m. – Paul Souchier
  • 1938 m. – François Graux
  • 1939 m. – Paul Bouët
  • 1940 m. – Frédéric Surleau :
  • 1941 m. – Max Bonnafous
  • 1940 m. – André Viguie
  • 1941 m. – Jean Lacombe
  • 1942 m. – Joseph Rivalland
  • 1942 m. – René Chopin
  • 1943 m. – Marcel Lemoine
  • 1943 m. – Louis Tuaillon
  • 1944 m. – Jacques Félix Bussiere
  • 1944 m. – Maljean
  • 1944 m. – Raymond Aubrac
  • 1945 m. – Paul Haag
  • 1946 m. – Flavien Veyren
  • 1946 m. – Pierre Combe
  • 1946 m. – Jean Moyon
  • 1948 m. – Jean Baylot
  • 1951 m. – René Paira
  • 1953 m. – André Pelabon
  • 1955 m. – Raymond Hass-Picard
  • 1963 m. – Robert Cousin
  • 1967 m. – Jean Laporte
  • 1973 m. – Louis Veger
  • 1974 m. – Pierre Somveille
  • 1976 m. – Michel Aurillac
  • 1977 m. – Lucien Vochel
  • 1981 m. – Pierre Somveille
  • 1986 m. – Jean Clauzel
  • 1989 m. – Claude Bussiere
  • 1993 m. – Hubert Blanc
  • 1997 m. – Jean-Paul Proust
  • 1999 m. – Yvon Ollivier
  • 2003 m. – Christian Fremont

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]