Reunjono nacionalinis parkas
| Reunjono nacionalinis parkas | |
|---|---|
| IUCN II kategorija (nacionalinis parkas) | |
 Nacionalinio parko kraštovaizdis
| |
| Vieta: |  Prancūzija ( Reunjonas)
|
| Artimiausia didesnė gyvenvietė: | Sen Deni |
  Reunjono nacionalinis parkas | |
| Koordinatės: | 21°09′0″ p. pl. 55°30′0″ r. ilg. / 21.15000°š. pl. 55.50000°r. ilg. |
| Plotas: | 1054,7 km² |
| Įkurtas: | 2007 m. |
| Valdymas: | Prancūzijos nacionaliniai parkai |
 Vikiteka: |
Reunjono nacionalinis parkas |
 UNESCO
|
(angl.) (pranc.): 1317 |
Reunjono nacionalinis parkas (pranc. Parc national de La Réunion) – saugoma gamtos teritorija, apimanti 42 % Prancūzijai priklausančios Reunjono salos Indijos vandenyne. Kartu su buferine zona apima 75 % salos ploto.[1] Įkurtas 2007 m.
Nacionaliniame parke saugomas vulkaninių procesų suformuotas salos paviršius – Sniego kalnas (Piton des Neiges, 3070 m), aktyvus Kraterio kalnas (Piton de la Fournaise, 2632 m), Silao, Salazi, La Gran Šalupo karos, Mafatės kaldera. Nuo kalnų šlaitų krenta kriokliai (žymiausias – Nuotakos Šydo).[2]
Kalnų šlaitus dengia daugiausia drėgnieji atogrąžų miškai. Nors jie buvo smarkiai paveikti žmogaus ir su juo patekusių invazinių rūšių, šie miškai pasižymi didele gamtine įvairove ir endeminėmis rūšimis.[3] Iš 850 parke randamų augalų rūšių 250 yra endeminės. Iš 18 paukščių rūšių, pusė yra endeminės – Barau petrelis (Pterodroma baraui), Reunjono lingė (Circus maillardi), Reunjono treliuojantysis vikšralesys (Lalage newtoni), maskareninis baltavokis (Zosterops borbonicus).[4] Įvesta anksčiau išnykusi šikšnosparnių rūšis juodoji skraidančioji lapė.
2010 m. Reunjono nacionalinis parkas dėl savo kalnuotų kraštovaizdžių ir išskirtinės gamtinės įvairovės įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (kaip „Reunjono salos kalnai, karos ir pylimai“). 2016 m. siekta panaikinti nacionalinio parko statusą ir pakeisti į regioninį parką, kad būtų galima plėtoti geoterminę energetiką ir turizmą.[5][6]
-
Iš Kraterio kalno tekanti lava -
Nuotakos Šydo krioklys -
Beljuvo miškas ir krioklys -
Vulkaninė Smėlio (des Sables) lyguma -
Vaizdas nuo Sniego kalno į Salazi karą -
Gran Galė krioklys -
Chameleonas Furcifer pardalis
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Bénard, J.-F.; Braun, E.; Duchemann, C.; Fontaine, I.; Gombert, S.; Maillot, I. (2013). Hoarau, M. (ed.). „La Charte du parc national de La Réunion – Les Pitons, cirques et remparts au centre d’un projet de territoire“. Plaine des Palmistes: Parc national de La Réunion.
- ↑ [https://archive.today/20170424013642/http://en.reunion.fr/discover/outdoor/natural-spaces/reunion-national-park Archyvuota kopija 2017-04-24 iš Archive.is projekto „Reunion National Park“[. Saint-Paul: Ile de la Reunion Tourisme.
- ↑ Conservation International – Madagascar (2014). „Ecosystem Profile: Madagascar and Indian Ocean Islands“. Critical Ecosystem Partnership Fund.
- ↑ Bertrand, J. A. M.; Delahaie, B.; Bourgeois, Y. X. C.; Duval, T.; García-Jiménez, R.; Cornuault, J.; Pujol, B.; Thébaud, C.; Milá, B. (April 2016). „The role of selection and historical factors in driving population differentiation along an elevational gradient in an island bird“. Journal of Evolutionary Biology. 29 (4): 824–836.
- ↑ Laramée de Tannenberg, V. (15 June 2016). „Le serpent géothermie refait surface à La Réunion“. Journal de l’Environnement.
- ↑ „La Région ne veut plus du Parc national“. Imaz Press Réunion
