Rona (departamentas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ronos departamentas Prancūzijos žemėlapyje

Rona (69) (pranc. Le Rhône, provansališkai Rôno) – Prancūzijos departamentas šalies vakaruose, Ronos Alpių regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę, tekančia departamento teritorija. Administracinis centras – Lionas. Generalinės tarybos pirmininkas Mišelis Mersjė.

Departamente 2 apskritys, 54 kantonai, 293 komunos. Plotas – 3 249 km². 1999 m. – 1 578 869 gyventojai, 486 gyv./km² .

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Ronos herbas

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Ronos departamentas ribojasi su Eno, Ardešo, Luaros, Izero, Sonos ir Luaros departamentais.

Ronos departamento teritoriją iš šiaurės riboja Božolė kalnai, iš pietų – Liono kalnai, iš rytų – Sonos lyguma ir Ronos slėnis.

Pagrindiniai miestai:

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Departamente susiklosčiusi darni visų trijų ekonomikos sluoksnių struktūra. Visame pasaulyje garsus Božolė vynas, gaminamas Božolė regione. Aukštutiniame Božolė klesti medienos apdirbimo pramonė. Liono technopolyje gaminama medicinos įranga, aukštųjų technologijų elektronika ir dalys, lengvieji automobiliai. Venisjė garsėja Reno (Renault) sunkvežimiais ir autobusais. Departamento pietuose sukoncentruota chemija|chemijos pramonė. Todėl tekstilės pramonės, kuria anksčiau garsėjo kraštas, krizė turėjo mažą poveikį gyvenimo lygiui.

Trečiajam sektoriui atstovauja pasaulyje garsūs bankai Lyonnaise de Banque-CIC, Crédit Lyonnais, Banque populaire. Ekonomikoje nedidelė dalis tenka turizmui, tačiau pajamos iš jo viršija kitų regionų pajamas, nes krašte daug lankytinų objektų, graži gamta, be to populiarus krašte ir kulinarinis turizmas.

Politika[taisyti | redaguoti kodą]

Departamentui Prancūzijos senate atstovauja 7 senatoriai, Atstovų rūmuose – 14 atstovų. Generalinę tarybą sudaro 50 narių.

Prefektai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1800 m. – Raymond de Verninac de Saint-Maur
  • 1810 m. – Pierre-Marie Taillepied de Bondy
  • 2005 m. – Jean-Pierre Lacroix

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]