Nansi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nansi
pranc. Nancy
   Blason Nancy 54.svg   
Nancy2.jpg
Geležinkelio stotis naktį

Nansi
48°42′0″N 6°11′0″E / 48.7°N 6.18333°E / 48.7; 6.18333 (Nansi)Koordinatės: 48°42′0″N 6°11′0″E / 48.7°N 6.18333°E / 48.7; 6.18333 (Nansi)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas: Lotaringija
Departamentas: Merta ir Mozelis
Gyventojų (2007): 105 300
Plotas: 15,01 km²
Tankumas (2007): 7 015 žm./km²
Altitudė: 212 m
Commons-logo.svg Vikiteka: NansiVikiteka
Kirčiavimas: Nansì

Nansi – miestas šiaurės rytų Prancūzijoje, istorinis Lotaringijos centras, taip pat Mertos ir Mozelio departamento adm. centras. Pro miestą teka Merta. Išvystyta elektrotechnikos, transporto mašinų pramonė, avalynės, siuvimo, lengvoji, porceliano ir stiklo pramonė. Priemiesčiuose išgaunama geležies rūda, yra metalurgijos gamyklų.

Yra universitetas (pastatytas apie 1960 m.), dailės menų muziejus (nuo 1936, daug stiklo ir krištolo eksponatų), hercogų rūmai-muziejus, botanikos sodas. Stovi katedra (pastatyta 17031742 m.), pranciškonų bažnyčia (XV a.; su XIV–XVI a. Lotaringijos hercogų palaikais).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nansi žinomas nuo X amžiaus. Nuo XIII a. iki 1766 m. čia buvo Lotaringijos hercogų rezidencija, vėliau įėjo Prancūzijos sudėtin. Miestas glaudžiai susijęs su Lietuvos–Lenkijos karaliumi Stanislovu Leščinskiu. Versalyje išleidęs savo dukterį už Prancūzijos karaliaus Liudviko XV, jam pačiam 1735 m. buvo suteikti Lotaringijos ir Baro kunigaikštysčių hercogų titulai; Leščinskis su žmona apsigyveno Nansi. Jis čia įkūrė Stanislovo akademiją.

Miesto katedra su Lietuvos-Lenkijos herbu
Viena iš miesto aikščių pavadinta Stanislovo vardu. Tai buvusi Karaliaus aikštė, kuri įrengta S. Leščinskio lėšomis, joje 1831 m. pastatytas paminklas S. Leščinskiui. [1]

Nansi mieste stovi katedra, XVIII a. statyta mūsų krašto valdovo. Tai turėjo būti ir Leščinskių šeimos laidojimo koplyčia, kadangi jis, būdamas svetimšaliu, negalėjo ilsėtis šalia Lotaringijos valdovų. Ant šios Notre-Dame de Bonsecours bažnyčios fasado yra ir ATR herbas. Antkapius, dar Leščinskiams gyviems esant, sukūrė Nikola Sebastajanas ir Klodas-Luji Vasė. Karalienė Kotryna pavaizduota atsiklaupusi prie angelo, kuris ragina sugrįžti į dangų. Karalių Stanislovą apverkia Gailestingumas ir Lotaringija.

Prie Leščinskių kapų lankėsi į Prancūziją pasitraukę 1831 m. sukilimo dalyviai lenkai ir lietuviai. Jų ir šalyje studijavusių tautiečių pastangomis 1758 m. abiejų karalių palaikai buvo laivu išplukdyti į Sankt Peterburgą. Rusijos caras nutarė atkeršyti nepaklusniam valdovui ir neleido karstų gabenti į Krokuvą, jie buvo palaidoti Šv. Kotrynos bažnyčioje. Tik 1922 m., sutinkamai su pasirašyta Rygos sutartimi, Lečinskių palaikai buvo palaidoti tėvynėje.[2]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 147 p.
  2. Benjaminas Mašalaitis: Lietuvos valdovų nekropoliai užsienyje