Pereiti prie turinio

Bernas

Apie dvarų ir ūkininkų samdomą žemės ūkio darbuotoją žr. Bernas (samdinys).
Bernas
vok. Bern, pranc. Berne, it. Berna, ret. Berna
      
Arės upė Berne
Bernas
Bernas
46°57′0″ š. pl. 7°27′0″ r. ilg. / 46.95000°š. pl. 7.45000°r. ilg. / 46.95000; 7.45000 (Bernas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
ValstybėŠveicarijos vėliava Šveicarija
KantonasBerno kantonas Berno kantonas
SavivaldybėBerno savivaldybė
MerasAlec von Graffenried (GFL)
Gyventojų (2019)133 791
Plotas52 km²
Tankumas (2019)2 573 žm./km²
Pašto kodas3000
VikitekaBernas
KirčiavimasBèrnas

BernasŠveicarijos sostinė ir ketvirtasis pagal dydį šalies miestas, taip pat – Berno kantono administracinis centras. Pro miestą teka Arė, yra tarptautinis oro uostas. Išvystyta mašinų, chemijos, vaistų, maisto, poligrafijos pramonė.

Berne veikia universitetas ir dailės, istorijos, Alpių bei kt. muziejai. Mieste išlikę viduramžių tvirtovės (XV a.), gotikinė Šv. Vincento katedra (1421–1588 m.), rotušė (1406–1417 m.).

Bernas įkurtas 1191 metais, o 1353 m. jis įsijungė į Šveicarijos Konfederaciją. Nuo 1848 m. – šalies sostinė.[1]

Ryšiai su Lietuva

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1916 ir 1917 m. mieste įvyko lietuvių visuomenės atstovų susirinkimai, vadinami Berno lietuvių konferencijomis.[2]

Iš Lietuvos per Kybartus slapta pasitraukęs prezidentas Antanas Smetona 1940 m. lapkričio 23 d. Berne pasirašė Kybartų aktus dėl formalaus valdžios perdavimo emigracinei vyriausybei.

Šveicarijai pripažinus Lietuvą nepriklausoma valstybe, 1991 m. spalio 24 d. Šveicarijos lietuvių bendruomenės iniciatyva Berno Palace Belleviu viešbutyje buvo suorganizuotas draugystės vakaras.[3]

1954 m. vyko V pasaulio futbolo čempionatas, o 2008 m. – XIII Europos futbolo čempionatas, 2011 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Stipriausi futbolo klubai:

  1. Bern. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-06-15.
  2. Berno lietuvių konferencijos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
  3. Janina Survilaitė. Lietuvos atgimimo pėdsakai Šveicarijoje // www.bernardinai.lt