Alžyras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
الجمهورية الجزائرية الديمقراطية الشّعبية
Al Jumhuriyah al Jaza'iriyah ad
Dimuqratiyah ash Sha'biyah
Alžyro vėliava Alžyro herbas
(Išsamiau) (Išsamiau)
Alžyras žemėlapyje
Valstybinė kalba arabų kalba
Sostinė Alžyras
Didžiausias miestas Alžyras
Valstybės vadovai Abdelmadžidas Tebunas[1]
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
2 381 740 km² (11)
0 %
Gyventojų
 – 2017
 – Tankis
 
41 063 753 (35)
13,83 žm./km² (166)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2015 m.
582,60[2] mlrd. $ (31)
14 717[3] $ (100)
Valiuta Alžyro dinaras
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +1
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Prancūzijos
1962 m. liepos 5 d.
Valstybinis himnas Alžyro himnas
Interneto kodas .dz
Šalies tel. kodas 213

Alžyro Liaudies Demokratinė Respublika (arab. الجمهورية الجزائرية الديمقراطية الشّعبية) yra valstybė Afrikos šiaurės vakaruose. Alžyras yra didžiausia plotu Afrikos valstybė ir dešimta didžiausia pasaulyje.

Šalis ribojasi su Maroku, Mauritanija, Maliu vakaruose, Nigeriu pietryčiuose, Libija rytuose ir Tunisu šiaurės rytuose, taip pat Viduržemio jūra.

Alžyras nuo savo nepriklausomybės nuo Prancūzijos 1962 m. yra Afrikos Sąjungos ir Arabų Lygos narys, OPEC narys nuo 1969 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Alžyro istorija.

Alžyro teritorijoje žmonės gyvena nuo priešistorinių laikų. Yra išlikę nemažai urvų, su senoviniais piešiniais (svarbiausias – Tasilio Adžere). Viduržemio jūros pakrantėje kūrėsi finikiečių kolonijos, tarp jų didžiausia – Kartagina. III a. pr. m. e.II a. pr. m. e. Alžyre klestėjo berberų sukurta Numidijos valstybė. Ją 47 m. pr. m. e. užgrobė Romos valstybė ir pavertė savo kolonija. V a. dabartinės šalies teritorijoje įsitvirtino vandalai, kurie naikino romėnų įkurtus miestus. VI a. bizantiečiai išvijo vandalus iš Šiaurės Afrikos. VII a. į Alžyrą ėmė skverbtis arabai, teritorija prijungta prie Arabų kalifato. Vykdyta islamizacija ir arabizacija. 1518 m. Ispanija užėmė Alžyro pakrantes. Krašto gyventojai sudarė sąjungą su turkais ir tapo Osmanų imperijos dalimi. 1711 m. kraštas pasiekė faktinę nepriklausomybę nuo Turkijos. 1830 m. prasidėjo Prancūzijos okupacija. Po ilgų kovų, trukusių iki XIX a. pabaigos, prancūzai įsitvirtino šalyje ir jos šiaurėje pradėjo kolonizaciją. 1848 m. Prancūzija Alžyrą paskelbė savo protektoratu.

Antrojo pasaulinio karo metais Alžyre vyko kovos tarp nacių ir JAV bei Prancūzijos armijų. 1954 m. Liaudies Išsivadavimo Frontas pradėjo ginkluotą nepriklausomybės kovą. Iki 1962 m. truno Alžyro karas, pareikalavęs daugybės aukų. 1962 m. liepos 1 d. šalis paskelbia nepriklausomybę, prasidėjo masinė prancūzų emigracija. Po 1965 m. karinio perversmo į valdžią atėjo prosocialistinė Huari Bumedjeno vyriausybė.

Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Alžyro politinė sistema.

Pagal 1976 m. Konstituciją (pakeista 1979 m. ir papildyta 1988 m., 1989 m., 1996 m. ir 2016 m.) Alžyras yra demokratinė prezidentinė respublika. Faktiškai didelę įtaką turi kariškiai. Pagal 1976 m. konstituciją – Alžyras daugiapartinė valstybė. Šalyje įregistruota virš 40 partijų.

Vyriausybės vadovas prezidentas, renkamas visuotinio, tiesioginio ir slapto balsavimo būdu 5 metų kadencijai. Vykdomąją valdžią taip pat sudaro ministrų taryba ir Aukščiausioji saugumo taryba. Prezidentas skiria ministrą pirmininką.

Alžyro parlamentas sudarytas iš dviejų rūmų: Nacionalinės Liaudies Asamblėjos, turinčios 389 narius, kurie renkami tiesioginiais visuotiniais rinkimais 5 metų kadencijai, ir Nacionalinės Tarybos su 144 nariais.

Alžyras priklauso JTO, Arabų lygos, Afrikos sąjungos, Arabų Magrebo sąjungos, OPEC organizacijoms.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ag-map LT.png
Pagrindinis straipsnis – Alžyro vilajos.

Alžyro Liaudies Demokratinė respublika padalinta į 48 vilajas, 553 apskritis (dairas) ir 1541 savivaldybes (baladijas). Šie administraciniai vienetai vadinami pagal jų administracinių centrų vardus. Vilajoms vadovauja provincijų liaudies parlamentai, vadovaujami gubernatoriaus (vali). Dabartinis šalies administracinis skirstymas yra nuo 1983 m. Alžyro karo metu šalyje buvo vos 6 vilajos.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Alžyro geografija.
Sacharos smėlynai Alžyre

Alžyras yra šiaurės vakarų Afrikoje, palei Viduržemio jūrą, priklauso Magribo šalims. Šiaurės vakaruose ribojasi su Maroku (1559 km), vakaruose – su Vakarų Sachara (42 km), pietvakariuose – su Mauritanija (463 km), pietuose – su Maliu (1376 km) ir Nigeriu (956 km), rytuose – su Libija (982 km), o šiaurės rytuose – su Tunisu (965 km). Bendras sausumos sienų ilgis 6343 km. Šiaurėje Alžyras ribojasi su Viduržemio jūra (kranto linijos ilgis 998 km). Krantai lėkšti, daug nedidelių įlankų.

Achagaro kalnynas

Alžyro šiaurinę dalį kerta centrinė Atlaso kalnų dalis. Išsiskiria du svarbiausi kalnagūbriai: Pakrantės kalnagūbris (arba Tel Atlasas) ir Sacharos Atlasas. Kalnagūbrius skiria plačios tarpukalnių lygumos. Likusią šalies dalį užima Sacharos dykuma su šalies pietryčiuose iškilusiu Achagaro kalnynu (aukštis iki 3003 m, Tahato k., aukščiausia Alžyro vieta). Be to, dykumoje iškilusios El Eglabo, Tanezrufto, Tademaito ir kitos plynaukštės. Dauguma Sacharos dykumos – ergas (smėlio dykuma; Didysis Rytų Ergas, Didysis Vakarų Ergas) ir hamada (uolingoji dykuma). Šalies šiaurėje siauru ruožu driekiasi pajūrio žemuma.

Klimatas šiaurėje – subtropinis; Viduržemio jūros tipo. Vidutinė sausio temperatūra 5–12 °C (nors kartais nukrenta žemiau 0 °C), liepos 25 °C. Kritulių iki 1200 mm per metus (pajūryje), 400–800 mm Tel Atlase, 200–400 mm tarpukalnių lygumose. Klimatas Sacharoje tropinis; žemyninis. Kritulių kiekis nesiekia 50 mm per metus, dažnai kelerius metus iš eilės kritulių nebūna. Šiaurėje didžioji dalis kritulių iškrinta žiemą (dažniausiai lietaus pavidalu). Sacharoje būdingi stiprūs sezoniniai vėjai (samumas, sirokas).

Upių tinklas labai retas, dauguma upių vagų pasipildo tik po lietaus (vadės). Pagrindinė upė – Šelifas. Yra druskingų ežerų. Didžiojoje šalies dalyje vyrauja dykumų dirvožemiai, o šiaurėje – subtropikų rudžemiai. Šalies šiaurėje vyrauja subtropikų krūmynai (makija), kalnuose – spygliuočių ir mišrieji miškai, sausosios stepės, likusioje Alžyro dalyje – dykumos. Miškingumas 1,7 %.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Alžyro ekonomika.

Energetikos sektorius yra Alžyro ekonomikos pagrindas, pajamos už iškasamas energetines žaliavas sudaro 60 proc. biudžeto pajamų, 30 proc. šalies BVP ir net 95 proc. viso eksporto. Šalyje yra 14 pagal dydį pasaulio naftos rezervai, taip pat šalyje yra dideli gamtinių dujų ištekliai (6 pagal dydį pasaulyje).

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Alžyro demografija.

2019 m. šalyje buvo 42 005 390 gyventojų. Apie 70 % alžyriečių gyvena šiaurinėje šalies dalyje, daugiausiai pakrantėje.[4] Pietinėje šalies dalyje, kur driekiasi Sacharos dykuma, gyventojų tankumas yra mažas ir dauguma ten gyvenančių žmonių yra susitelkę oazėse. Maždaug 1,5 milijono gyventojų yra klajokliai arba tik iš dalies sėslūs.

Arabiškoms šalims neįprastą padėtį Alžyre užima moterys. Jos dominuoja medicinoje, sudaro 70 % Alžyro teisininkų bei 60 % universiteto studentų.[5] Šiuo požiūriu Alžyras išsiskiria iš kitų arabiškų valstybių, kur šiose srityse tradiciškai dominuoja vyrai. Nepaisant to, šalyje vis dar galioja įstatymas, draudžiantis moterims ištekėti be giminaičio vyro sutikimo ir parašo.[6]

2002 m. duomenimis, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas Alžyre yra 69,9 % (79,6 % vyrams ir 60,1 % moterims). Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo – 74,02 metų (2009 m. apsk.).[7] Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.):[7]

  • 0-14 metų: 25,4 %
  • 15-64 metų: 69,5 %
  • virš 65 metų: 5,1 %

Etninė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ženklas trimis kalbomis Bumerdeso vilajoje: arabiškai, berberiškai ir prancūziškai. Tai tipiška berberų miestams, bet didžiojoje Alžyro dalyje naudojami tik arabiški ir prancūziški ženklai.

Pasak enciklopedijos Encarta, 83 % alžyriečių yra arabai, 16 % – berberai, mažiau nei 1 % – europiečiai.[8] Oficialių duomenų nėra, nes Alžyre įstatymai draudžia surašymus pagal etninius, religinius ar lingvistinius kriterijus.[9]

Beveik visi Alžyro europiečiai gyvena miestuose. Šiuo metu jie sudaro mažiau nei procentą Alžyro populiacijos, bet kolonijiniu periodu jų buvo daug daugiau (1962 m. – 15,2 %). Daugiausiai tai buvo prancūzai, taip pat ispanai (šalies vakaruose), italai bei maltiečiai (rytuose). Europiečių populiacija buvo susikoncentravusi pakrantėje, kur jie sudarė 60 % Orano gyventojų ir didelę dalį tokių miestų kaip Alžyras ir Anaba populiacijos. Alžyrui tapus nepriklausomam daugelis europiečių išvyko.

Kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Arabų kalba yra gimtoji daugiau nei 55 % Alžyro gyventojų. 72 % iš jų kalba alžyrietiška arabų kalba.[10] Taip pat ją daug kas moka kaip antrą kalbą. Nepaisant to, žiniasklaidoje ir oficialiomis progomis kalbama standartine arabų kalba. Berberai kalba įvairiais berberų kalbų dialektais.

Oficialios kalbos yra arabų ir po ilgos kovos su arabizacija ir konstitucinės reformos - berberų.[11]

Populiariausia užsienio kalba Alžyre yra prancūzų. Ja laisvai kalba daug alžyriečių, bet ji paprastai nėra naudojama kasdieninėse situacijose. Nuo nepriklausomybės paskelbimo valdžia stengėsi į švietimą ir biurokratiją įvesti arabų kalbą, bet daug universitetų ir toliau moko prancūziškai. Prancūzų kalba taip pat yra plačiai naudojama žiniasklaidoje.

Religija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dominuojanti religija yra islamas. Pasak oficialios statistikos, 100 % Alžyro gyventojų yra musulmonai, bet iš tikrųjų šalyje yra nemažai netikinčiųjų, kurie, kaip manoma, sudaro apie 10 % populiacijos. Beveik visi Alžyro musulmonai yra sunitai. Taip pat šalyje yra apie 50 000 krikščionių iš kurių 10 000 – 30 000 yra protestantai.[12][13]

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Berberų gyvenvietė Atlaso kalnuose
Pagrindinis straipsnis – Alžyro kultūra.

Alžyro kultūrą labai stipriai veikia islamas, pagrindinė šalies religija.

Šiuolaikinė Alžyro literatūra yra suskilusi į dvi dalis: prancūzišką ir arabišką. Tai lėmė naujausia šalies istorija.

Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Protestų krečiamame Alžyre inauguruotas naujasis šalies prezidentas“. 
  2. „Gross domestic product 2015, PPP“ (PDF). Pasaulio Bankas. Suarchyvuotas originalas (PDF) . 
  3. „GDP per capita, PPP (current international $)“. Pasaulio Bankas. 2017-02-01. 
  4. bestcountryreports.com: Alžyro gyventojų tankumo žemėlapis
  5. nytimes.com straipsnis apie moterų padėtį Alžyre (angl.)
  6. spiegel.de straipsnis apie moterų padėtį Alžyre (angl.)
  7. 7,0 7,1 Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; nebuvo pateiktas tekstas nuorodoms su pavadinimu CIA
  8. Encarta [1]
  9. UNHCHR
  10. http://www.tlfq.ulaval.ca/AXL/, Jacques Leclerc, L’aménagement linguistique dans le monde. CIRAL (Centre international de recherche en aménagement linguistique) (pranc.)
  11. Algeria. Approvate le riforme costituzionali, iš nena-news.it.
  12. Top Chrétien
  13. Vodeo TV

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Alžyras
Wikivoyage-Logo-v3-icon.svg Alžyras – kelionių gidai, susiję su straipsniu