Aukštutinis Vjenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Aukštutinis Vjenas
Haute-Vienne
Drapeau fr département Haute-Vienne.svg Blason département fr Haute-Vienne.svg
Haute-Vienne-Position.svg
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Administracinis centras Limožas
Kantonai 42
Gyventojų (2016) 374 978
Plotas 5 520 km²
Tankumas (2016) 68 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka Aukštutinis VjenasVikiteka

Aukštutinis Vjenas (87) (pranc. La Haute-Vienne, oks. Nauta Vinhana, Nauta Viena) – Prancūzijos departamentas šalies centro pietuose, Limuzeno regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę. Administracinis centras – Limožas (Limoges).

Departamente 3 apskritys, 42 kantonai, 23 municipaliniai susivienijimai ir 201 komuna.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, padalijus Limuzeno provinciją.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukštutinės Vjenos žemėlapis

Aukštutinės Vjenos departamentas ribojasi su Korezo, Krezo, Dordonės, Šaranto, Vieno ir Endro departamentais.

Departamentas išsidėstęs Centrinio kalnų masyvo šiaurės vakaruose, jo altitudė svyruoja nuo 160 iki 750 m. Aukščiausia vieta Loza kalnas – 777 m.

Pagrindiniai miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Limožas (Limoges) – 137 502 gyventojai (1999 m.)
  • Belakas (Bellac) – 4 576 gyv.
  • Rošešua (Rochechouart) – 3 667 gyv.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė ekonomikos šaka – žemės ūkis. Limože gaminamas porcelianas, popierius, emalis, medienos gaminiai.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lankytinos vietos:

  • Tūkstančio karvių regioninis gamtos parkas
  • Perigo-Limuzeno regioninis parkas
  • Limuzeno kalnai
  • Blondo, Bua ir Ambazako kalnai
  • Limožo katedra, muziejai, parkai, sodai, senoviniai tiltai, turgaus halės, Benediktinų geležinkelio stotis
  • Rošešua pilis
  • Oraduro koncentracijos stovykla ir memorialas
  • Ambazako mineralogijos muziejus.
  • Šaluseto, Monbruno, Brijė, Busi pilys

Kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XVI a. oficiali regiono kalba buvo limuzenų kalba, priklausanti Langedoko (langues d’Oc) kalbų grupei. Tai pirmųjų trubadūrų kalba, jų dainose išlikusi iki šių dienų. Departamente susikerta šios kalbos dialektai – okitanų, gaskonų ir provansalų. 1930 m. įvedus literatūrinę prancūzų kalbą šios tarmės vis labiau lieka tik kaimo rajonų šnekamąja kalba.

Politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Departamentą Prancūzijos senate atstovauja Žanas Pjeras Demerlia ir Žanas Klodas Peironė, Atstovų rūmuose – 4 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 42 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

Apskritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskritis Gyventojų
(1999)
Plotas
(km²)
Tankumas Kantonų Savivaldybių
Limožas 278.439 2945 95 28 108
Belakas 40.120 1780 23 8 63
Rošešua 35.334 795 44 6 30

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]