Ilis ir Vilenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ilis ir Vilenas
Ille-et-Vilaine
Drapeau non-officiel fr département Ille-et-Vilaine.svg Blason département fr Ille-et-Vilaine.svg
Ille-et-Vilaine-Position.svg
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Administracinis centras Renas
Kantonai 53
Gyventojų (2016) 1 051 779
Plotas 6 775 km²
Tankumas (2016) 155 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka Ilis ir VilenasVikiteka

Ilis ir Vilenas (35) (pranc. Ille-et-Vilaine, bret. Il-ha-Gwilen) – Prancūzijos departamentas šalies vakaruose, Bretanės regione, pavadintas upių vardais. Administracinis centras – Renas (Rennes).

Departamente 4 apskritys, 53 kantonai, 29 municipaliniai susivienijimai ir 352 komunos. Plotas – 6 775 km².

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, Bretanės provincijos dalyje. 2005 m. referendume 75 % gyventojų pasiūlė pakeisti departamento pavadinimą į Aukštutinė Bretanė.

Tai vienas labiausiai proeuropietiškų departamentų, 2005 m. absoliuti dauguma jo gyventojų pasisakė už Konstituciją Europai.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ilio ir Vileno keliai

Ilio ir Vileno departamentas ribojasi su Manšo, Majeno, Meno ir Luaros, Atlanto Luaros, Morbijano ir Kot Darmoro departamentais bei La Manšu. Departamento pakrantė vadinasi Ėmerodo krantas (Côte d'Émeraude).

Pagrindinės upės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas tipiškas okeaninis, su švelniomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Šalčiausias buvo 1985 m. sausis -15 °C, karščiausias 2003 m. rugpjūtis +40 °C. Kritulių būna 660–730 mm per metus.

Kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tradicinė departamento kalba – keltų bretonų kalbos tregorua dialektas vis dar naudojamos kasdien. Veikia ir dvikalbės mokyklos šia bei prancūzų kalbomis.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinės ekonomikos šakos: žemės ūkis ir maisto produktų gamybos pramonė. Geros ganyklos leidžia auginti daug raguočių. Tai daugiausiai pieno pagaminantis regionas Prancūzijoje. Dirbamoje žemėje daugiausiai auginamos pašarinės kultūros. Apie 60 000 ha užsodinta mišku.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fužero pilis

Turistams paruošti:

  • 77 kempingai su 25 077 lovomis,
  • 273 viešbučiai su 15 208 lovomis,
  • 783 butai su 3 132 lovomis,
  • 12 turistinių stovyklų su 2 928 lovomis,
  • 491 kaimo sodyba su 1964 lovomis,
  • 566 svečių namai su 1568 lovomis.

Kasmet juose registruojama apie 12 mln. nakvynių. Be to, apie 5 mln. lankytojų atvyksta su vienadienėmis ekskursijomis. Vidutiniškai vienas lankytojas departamente praleidžia 5,1 dienos ir tai jam kainuoja 28,36 €.

Labiausiai turistus dominantys objektai:

  • Sen Malo Didysis akvariumas – 420 000 lankytojų per metus
  • Ranso jūrinė elektrinė – 200 000
  • Tremelinas – 150 000
  • Plegeneko Burbonų pilis ir zoologijos sodas – 137 000
  • Fužero pilis – 81 000
  • Loheako automobilių trasa – 80 000
  • Vitrė muziejus – 50 000
  • Feinso jūrų centras

Politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bretanės parlamentas

Ilio ir Vileno departamentui Prancūzijos senate atstovauja 4 senatoriai, Atstovų rūmuose – 7 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 53 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

Apskritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskritis Gyventojų
(1999)
Plotas
(km²)
Tankumas Kantonų Savivaldybių
Fužeras 75.380 999 75 6 57
Redonas 81.106 1335 61 7 53
Renas 569.932 3483 164 31 179
Sen Malo 141.115 958 147 9 63

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka