Finansai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Finansai – terminas, apibrėžiantis metodus, kuriais asmenys ar organizacijos įgyja, sukaupia, kontroliuoja ir naudoja piniginius išteklius per laikotarpį, įvertinant patiriamą riziką.

 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte.

Terminas finansai naudojamas:

  • Pinigų ar kito turto situacijos analizėje;
  • Pinigų ar kito turto valdyme ir kontrolėje;
  • Projektų finansinės situacijos bei rizikos įvertinime

Finansinė veikla – tai rinkinys metodikų, kuriais asmenys ar organizacijos naudoja valdyti savo finansinei padėčiai. Daugiausia tai pajamų bei išlaidų kontrolė, investicijų rizikos vertinimas.

Organizacija, kurios pajamos yra didesnės už išlaidas, likutį gali skolinti arba investuoti. Ir priešingai, organizacija, kurios pajamos mažesnės už išlaidas, trūkstamą kapitalą gali įgyti skolindamos arba parduodamos teisę skolintojui į tam tikrą pelno dalį ar fiksuotą palūkanų normą.

Bankai koncentruoja skolintojų/besiskolinančių veiklą. Bankas priima indėlius, už juos moka palūkanas, tuomet skolina pinigus. Tai padeda įvairaus dydžio ir pajėgumų skolintojams ir besiskolinantiems bendradarbiauti tarpusavyje.

Finansinius analizės metodus naudoja asmenys (asmeniniai finansai), valstybinės įstaigos (viešieji finansai), verslas (įmonės finansai), taip pat kitos organizacijos.

Asmeniniai finansai[taisyti | redaguoti kodą]

Asmeniniai finansai padeda atsakyti į klausimus:

  • Kiek pinigų reikės asmeniui (ar šeimai) įvairiais gyvenimo etapais?
  • Kaip įvertinti nelaimingų atsitikimų riziką ?
  • Kaip šeimos turtas turi būti perduodamas ateinančioms kartoms (testamentas ar paveldėjimas)?
  • Kokie bus mokesčiai? Kaip juos sumažinti ?

Taip pat galima įvertinti išlaidas mokymuisi, dideliems pirkiniams (nekilnojamam turtui, mašinai), taip pat ilgalaikėms paslaugoms – draudimui, investicijom.

Įmonių finansai[taisyti | redaguoti kodą]

Komercinėse organizacijose finansų institucijos vaidmuo yra teikti finansinius išteklius organizacijos veiklai. Finansų skyriaus vadovo tikslas – teisingai balansuoti tarp prisiimamos rizikos ir įmonės pelningumo.

Paprastai ilgalaikės investicijos(daugiau nei metų trukmės) būtų gaunamos iš akcininkų įnašų bei ilgalaikių kreditų, dažniausiai obligacijomis. Pagal tai, kaip kokia pinigų dalis skolinta, kokia sunešta akcininkų, turime įmonės kapitalo struktūrą.
Trumpalaikės kreditai(iki metų) paprastai gaunami iš bankų.

Obligacijų rinkoje, skolininkai savo įsipareigojimą pasiūlo įsigyti obligacijos forma. Skolininkas už tai gauna pinigus, taip pat įsipareigoja sumokėti obligacijos vertę bei palūkanas. Obligacijos pirkėjas turi teise ją parduoti, todėl realus naudos gavėjas gali pasikeisti. Obligacijos leidžia skolintojams greitai atgauti savo pinigus paprasčiausiai parduodant obligaciją.

Kita įmonės finansų departamento darbo dalis susijusi su tikslu pelningai investuoti gautą kapitalą taip, kad jo vertė augtų. Investicijų valdyme, reikia nuspręsti, , kaip ir kada investuoti. Atsakant į klausimus, reikia įvertinti:

  • Tikslus + terminus + rizika + mokesčius
  • Strategiją (aktyvią arba pasyvią)
  • Efektyvumą

Dažnai finansinis valdymas painiojamas su įmonės finansų apskaita. Finansinis valdymas – tai prognozės, finansinė apskaita – tai tam tikra duomenų apdorojimo metodika. Finansinio valdymo sprendimai priimami remiantis finansinės apskaitos rezultatais.

Valstybių finansai[taisyti | redaguoti kodą]

Valstybės, valstijos, apskrities, miesto finansai priskiriami viešųjų finansų kategorijai. Jie padeda įvertinti:

  • Viešųjų poreikių tenkinimo išlaidas
  • Gaunamą naudą
  • Finansavimo eigą
  • Finansavimo šaltinius

Finansų ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Finansų ekonomika yra ekonomikos mokslo šaka tirianti kintamųjų, tokių kaip kaina, palūkanų norma, akcija, tarpusavio sąryšius. Supriešinus ją tikrosios ekonomikos atžvilgiu. Finansų ekonomika telkias į tikrosios ekonomikos kintamųjų poveikį finansų ekonomikai.

Finansų matematika[taisyti | redaguoti kodą]

Finansų matematika – taikomosios matematikos šaka, tirianti finansų rinkas, sektorius bei su juo susijusias paslaugas. Artima finansų ekonomikos disciplinai. Siaurąja prasme finansų matematika yra laikoma ekonomikos subdisciplina, turiančia finansų produktų ir paslaugų vertę, padedanti ją nustatyti matematiniais metodais bei modeliais.

Elgsenos finansai[taisyti | redaguoti kodą]

Elgsenos finansai (angl. behavioral finance) – finansų mokslo šaka, bei su ja glaudžiai susijusi elgsenos ekonomika tiria investuotojų psichologijos poveikį rinkoms, atsižvelgdama į emocinius veiksnius nulemiančius investuotojų finansinius sprendimus.

Neapčiuopiamo turto finansai[taisyti | redaguoti kodą]

Neapčiuopiamo turto finansai yra ekonomikos mokslo šaka, kuri turi reikalų su nematerialiuoju turtu, tokiu kaip patentas, prekinis ženklas, gera valia bei reputacija. Kaip ir kitos finansų sritys, neapčiuopiamo turto finansai yra susiję su tarpusavio priklausomybę tarp vertės, rizikos ir laiko.