Kišiniovas
| Kišiniovas Chișinău | |
|---|---|
 
| |
 | |
  Kišiniovas | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Moldavija
|
| Įkūrimo data | 1436 m. |
| Meras | Dorinas Kertoakė (Dorin Chirtoacă) |
| Gyventojų | 728 700 |
| Plotas | 120 km² |
| Tankumas | 6 073 žm./km² |
| Altitudė | 85 m |
| Pašto kodas | MD-20xx |
| Tinklalapis | Oficiali svetainė |
| Kirčiavimas | Kišiniòvas |
Kišiniovas (mold. Chișinău) – Moldovos sostinė, didžiausias šalies miestas, kultūrinis ir komercinis centras. Kartu jis yra Kišiniovo muncipijaus centras.
Turinys
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Geografinės koordinatės – 47°00′20 š. pl. 28°51′27 r. ilg. Miestas įsikūręs lygumoje, ant Dniestro intako Biko upės.
Miestas yra centrinėje Moldavijos dalyje ir administraciškai suskirstytas į penkis sektorius:
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miesto pradžia – 1436 m. įkurtas Moldovos kunigaikštystės vienuolynas. Nuo 1511 m. užgrobtas Osmanų imperijos. XIX a. pradžioje tai buvo nedidelis kaimelis, 1812 m. užimtas Rusijos, nuo 1818 m. tapo Besarabijos gubernijos sostine. Miestas augo: 1862 m. jau buvo 92 000 gyventojų, 1900 m. – 125 787. Miestas buvo svarbus strateginis centras 1877–1878 m. Rusijos-Turkijos karo metu. XIX a. pabaigoje Lenkijoje ir Rusijoje kilus antisemitizmo bangai, į Kišiniovą plūstelėjo žydų banga (sudarė iki 43% miesto gyventojų 1900 m.). Mieste buvo dideli „pogromai“ prieš žydus – 1903 m. balandžio 6-7 d. bei 1905 m. spalio 19-20 d.
Nuo 1918 iki 1940 m. miestas priklausė Rumunijai, po to įėjo buvo užgrobtas TSRS (tapo Moldavijos TSR sostinė).
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kišiniovas – pagrindinis šalies pramonės miestas. Pagrindinės pramonės ir ūkio šakos: buitinės ir elektros prekės, statybinės medžiagos, mašinų gamyba, plastmasė, kaučiukas, tekstilės pramonė.
Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tarptautinis oro uostas, tarptautinis geležinkelio terminalas, dvi autobusų stotys.
Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mieste veikia Moldovos Mokslų Akademija.
Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kišiniove vyrauja žemyninis klimatas, kuriam būdingos karštos ir sausos vasaros bei šaltos ir vėjuotos žiemos. Žiemos temperatūra dažnai nukrenta žemiau 0 °C, nors retai žemiau -10 °C. Vasarą vidutinė temperatūra yra apie 25 °C, tačiau vasaros viduryje miesto centre temperatūra pakyla iki 35-40 °C.
 Kišiniovo klimatas 
| |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Rekordinė aukščiausia °C | 15,5 (1971) | 20,7 (1990) | 25,1 (1947) | 31,6 (1899) | 35,9 (1950) | 37,1 (1957) | 39,4 (2007) | 39,2 (2007) | 37,3 (1946) | 32,6 (1952) | 23,6 (1963) | 18,3 (1903) | 39,4 (2007) |
| Vidutinė aukščiausia °C | 0,7 | 1,6 | 7,1 | 15,3 | 21,3 | 24,5 | 26,1 | 26,2 | 21,4 | 14,8 | 7,3 | 2,8 | 14,2 |
| Vidutinė temperatūra °C | -2,5 | -1,7 | 3,0 | 10,0 | 16,0 | 19,3 | 20,8 | 20,7 | 16,0 | 10,0 | 4,0 | 0,0 | 9,7 |
| Vidutinė žemiausia °C | -5,2 | -4,3 | -0,3 | 5,7 | 11,2 | 14,6 | 16,2 | 15,8 | 11,4 | 6,1 | 1,3 | -2,5 | 5,9 |
| Rekordinė žemiausia °C | -28,4 (1963) | -28,9 (1954) | -21,1 (1917) | -6,6 (1904) | -1,1 (1915) | 3,6 (1911) | 7,8 (1908) | 5,5 (1966) | -2,4 (1977) | -10,8 (1912) | -21,6 (1892) | -22,4 (1946) | -28,9 (1954) |
| Krituliai mm | 30 | 32 | 34 | 42 | 56 | 74 | 74 | 47 | 47 | 30 | 39 | 34 | 539 |
| Duomenys: Kišiniovo klimatas[1] 2010 05 19 | |||||||||||||
Įdomiausi objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Katedra (Catedrala Nașterea Domnului) – (architektas Avraamas Melnikovas, 1830–1836 m.) ortodoksų katedra su varpine.
- Trumfo arka (Porțile Sfinte)
- Paminklas didvyriui šv. Stefanui Didžiajam (Ștefan cel Mare și Sfînt – karžygys, kovojęs prieš Osmanų imperiją).
- Ștefan cel Mare și Sfânt bulvaras
- Alėja „Moldovos valdovai“ – 10 paminklų iškiliausioms asmenybėms Moldovos istorijoje: Bogdanui I, Petrui I. Musatui, Alexandrui Gerajam (Alexandru cel Bun), šv. Stefanui Didžiajam (Ștefan cel Mare și Sfânt), Bogdanui III, Petru Rareș, Alexandru Lăpușneanu, Jonui Baisiajam (Ioan Vodă cel Cumplit), Vasile Lupu und Dimitrie Cantemir.
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- FC Academia UTM Chişinău
- FC Agro-Goliador Chişinău
- CSCA-Rapid Chişinău
- FC Dacia Chişinău
- Fulgerul CFR Chişinău
- FC MHM-93 Chişinău
- Mihai Viteazul Chişinău
- FC Moldova-Gaz Chişinău
- FC Politehnica UTM
- CS Steaua Chişinău
- FC Codru-Stimold Chişinău
- Tebas Chişinău
- FC Torentul Chişinău
- ULIM Chişinău
- FC Unisport-Auto Chişinău
- FC Zimbru Chişinău
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Kišiniovo klimatas“ (Russian). Nuoroda tikrinta 2010-05-19.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Oficiali svetainė (rumunų k.)
- Senos Kišiniovo nuotraukos (rumunų k.)
| ||||||||||||||||||||
| |||||||
