Kišiniovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kišiniovas
Chișinău
   Flagge-Chisinau-01-10.png      Flag of Chișinău, Moldova.png   
Vorota kishineva.jpg
Neįprastos architektūros Kišionovo daugiabučių kompleksas

Kišiniovas
47°0′0″ š. pl. 28°55′0″ r. ilg. / 47.00000°š. pl. 28.91667°r. ilg. / 47.00000; 28.91667 (Kišiniovas)Koordinatės: 47°0′0″ š. pl. 28°55′0″ r. ilg. / 47.00000°š. pl. 28.91667°r. ilg. / 47.00000; 28.91667 (Kišiniovas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Moldavijos vėliava Moldavija
Įkūrimo data 1436 m.
Meras Ion Ceban[1]
Gyventojų (2019[2] m.) 639 000
Plotas 120 km²
Tankumas (2019[2] m.) 5 325 žm./km²
Altitudė 85 m
Pašto kodas MD-20xx
Tinklalapis Oficiali svetainė
Kirčiavimas Kišiniòvas

Kišiniovas (mold. Chișinău) – Moldovos sostinė, didžiausias šalies miestas, kultūrinis ir komercinis centras. Kartu jis yra Kišiniovo muncipijaus centras.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kišiniovas, 1889 m.

Kišiniovas buvo įkurtas 1436 m. kaip vienuolyno kaimas. Tuo metu jis buvo Moldavijos kunigaikštystėje, kuri XVI a. tapo Osmanų imperijos vasale. 1812 m. Rusija užėmė rytinę Moldaviją ir pavadino Besarabija. Tuo metu Kišiniove gyveno 7 tūkst. žmonių. Rusai padarė Kišiniovą Besarabijos gubernijos sostine. Iki 1834 m. dėl dosnaus plėtros plano miestas smarkiai išsiplėtė. Architektas Avramas Melnikovas pastatė katedrą su varpine 18301836 m. Architektas Luka Zauškevičius pastatė Triumfo arką 1840 m.

1871 m. Kišiniovas geležinkeliu buvo sujungtas su Tiraspoliu, o 1873 m. – su Korneščiu. 1862 m. Kišiniove gyveno 92 000 žmonių, o 1900 m. – 125 787 gyventojų.

XIX a. pabaigoje dėl didelio antisemitizmo kitose Rusijos imperijos vietose ir geros ekonominės padėties Moldavijoje daug žydų atsikėlė į Kišiniovą. 1897 m. 46 % miesto gyventojų (t. y. virš 50 tūkst.) buvo žydai.[3] Kartu su pogromais kituose miestuose 1903 m. balandžio 19-20 d. įvyko Kišiniovo pogromas. Riaušės truko 3 dienas, buvo nužudyti 47 žydai, 92 buvo sunkiai sužeisti, o 500 patyrė smulkius sužeidimus. Keli šimtai namų buvo sugriauta.[4] Manoma, kad pogromas kilo dėl vienintelio to meto oficialaus laikraščio antižydiškos propagandos.

1919 m. Besasabija prisijungė prie Rumunijos karalystės. Kišiniovas su 133 000 gyventojų tapo antru pagal dydį šalies miestu.

Dėl Molotovo-Ribentropo pakto Tarybų Sąjunga prijungė Besarabiją 1940 m. birželio 28 d. NKVD pradėjo trėmimus ir žudynes. 1940 m. lapkričio 10 d. kilo didelis žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo Vrančos kalnai. Žuvo 78 žmonės, sugriuvo 172 pastatai.[5][6]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kišiniovo apygardos

Miestas įsikūręs lygumoje, prie Dniestro intako Biko.

Miestas yra centrinėje Moldovos dalyje ir administraciškai suskirstytas į penkis sektorius:

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto pradžia – 1436 m. įkurtas Moldovos kunigaikštystės vienuolynas. Nuo 1511 m. užgrobtas Osmanų imperijos. XIX a. pradžioje tai buvo nedidelis kaimelis, 1812 m. užimtas Rusijos, nuo 1818 m. tapo Besarabijos gubernijos sostine. Miestas augo: 1862 m. jau buvo 92 000 gyventojų, 1900 m. – 125 787. Miestas buvo svarbus strateginis centras 1877–1878 m. Rusijos-Turkijos karo metu. XIX a. pabaigoje Lenkijoje ir Rusijoje kilus antisemitizmo bangai, į Kišiniovą plūstelėjo žydų banga (sudarė iki 43% miesto gyventojų 1900 m.). Mieste buvo dideli „pogromai“ prieš žydus – 1903 m. balandžio 6-7 d. bei 1905 m. spalio 19-20 d.

Nuo 1918 iki 1940 m. miestas priklausė Rumunijai, po to buvo užgrobtas TSRS (tapo Moldavijos TSR sostinė).

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kišiniovas – pagrindinis šalies pramonės miestas. Pagrindinės pramonės ir ūkio šakos: buitinių ir elektros prekių, statybinių medžiagų, mašinų gamyba, plastmasės, kaučiuko, tekstilės pramonė.

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarptautinis oro uostas, geležinkelio stotis, dvi autobusų stotys.

Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste veikia Moldovos Mokslų Akademija.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kišiniove vyrauja žemyninis klimatas, kuriam būdingos karštos ir sausos vasaros bei šaltos ir vėjuotos žiemos. Žiemos temperatūra dažnai nukrenta žemiau 0 °C, nors retai žemiau -10 °C. Vasarą vidutinė temperatūra yra apie 25 °C, tačiau vasaros viduryje miesto centre temperatūra pakyla iki 35-40 °C.

Nuvola apps kweather.svg Kišiniovo klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Rekordinė aukščiausia °C 15,5 (1971) 20,7 (1990) 25,1 (1947) 31,6 (1899) 35,9 (1950) 37,1 (1957) 39,4 (2007) 39,2 (2007) 37,3 (1946) 32,6 (1952) 23,6 (1963) 18,3 (1903) 39,4 (2007)
Vidutinė aukščiausia °C 0,7 1,6 7,1 15,3 21,3 24,5 26,1 26,2 21,4 14,8 7,3 2,8 14,2
Vidutinė temperatūra °C −2,5 −1,7 3,0 10,0 16,0 19,3 20,8 20,7 16,0 10,0 4,0 0,0 9,7
Vidutinė žemiausia °C −5,2 −4,3 −0,3 5,7 11,2 14,6 16,2 15,8 11,4 6,1 1,3 −2,5 5,9
Rekordinė žemiausia °C −28,4 (1963) −28,9 (1954) −21,1 (1917) −6,6 (1904) −1,1 (1915) 3,6 (1911) 7,8 (1908) 5,5 (1966) −2,4 (1977) −10,8 (1912) −21,6 (1892) −22,4 (1946) −28,9 (1954)
Krituliai mm 30 32 34 42 56 74 74 47 47 30 39 34 539
Duomenys: Kišiniovo klimatas[7] 2010 05 19

Žymesni objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Katedra (Catedrala Nașterea Domnului) – (architektas Avraamas Melnikovas, 1830–1836 m.) ortodoksų katedra su varpine.
  • Triumfo arka (Porțile Sfinte)
  • Paminklas didvyriui šv. Stefanui Didžiajam (Ștefan cel Mare și Sfînt – karžygys, kovojęs prieš Osmanų imperiją).
  • Ștefan cel Mare și Sfânt bulvaras
  • Alėja „Moldovos valdovai“ – 10 paminklų iškiliausioms asmenybėms Moldovos istorijoje: Bogdanui I, Petrui I. Musatui, Alexandrui Gerajam (Alexandru cel Bun), šv. Stefanui Didžiajam (Ștefan cel Mare și Sfânt), Bogdanui III, Petru Rareș, Alexandru Lăpușneanu, Jonui Baisiajam (Ioan Vodă cel Cumplit), Vasile Lupu und Dimitrie Cantemir.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Socialist Ceban Elected New Mayor Of Chisinau In Runoff“. Radio Free Europe/Radio Liberty. 2019-11-04. 
  2. „Chisinau in cifre. Anuar statistic 2018 - p. 10“ (PDF). National Bureau of Statistics of Moldova. 
  3. „The Jewish Community of Kishinev“. The Museum of the Jewish People at Beit Hatfutsot. Nuoroda tikrinta 24 June 2018. 
  4. Penkower, Monty Noam (10 September 2004). „The Kishinev Pogrom of 1903: A Turning Point in Jewish History“. Modern Judaism 24 (3): 187–225. doi:10.1093/mj/kjh017 – via Project MUSE. 
  5. Building Damage vs. Territorial Casualty Patterns during the Vrancea (Romania) Earthquakes of 1940 and 1977
  6. „75 de ani de la cutremurul din 1940“. 10 November 2015. 
  7. „Kišiniovo klimatas“ (Russian). Nuoroda tikrinta 2010-05-19. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka