Kišiniovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kišiniovas
Chișinău
   Flagge-Chisinau-01-10.png      Flagge-Chisinau-01-11 (Flagge).png   
Vorota kishineva.jpg
Vienas iš įdomiųjų Kišionovo daugiabučių kompleksų

Kišiniovas
47°0′0″N 28°55′0″E / 47°N 28.91667°E / 47; 28.91667 (Kišiniovas)Koordinatės: 47°0′0″N 28°55′0″E / 47°N 28.91667°E / 47; 28.91667 (Kišiniovas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Moldavijos vėliava Moldavija
Įkūrimo data: 1436 m.
Meras: Dorinas Kertoakė
(Dorin Chirtoacă)
Gyventojų (2013 m.): 728 700
Plotas: 120 km²
Tankumas (2013 m.): 6 073 žm./km²
Altitudė: 85 m
Pašto kodas: MD-20xx
Tinklalapis: Oficiali svetainė
Kirčiavimas: Kišiniòvas

Kišiniovas – Moldovos sostinė (Chișinău), didžiausias šalies miestas, kultūrinis ir komercinis centras. Kartu jis yra Kišiniovo muncipijaus centras.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kišiniovo apygardos

Geografinės koordinatės – 47°00′20 š. pl. 28°51′27 r. ilg. Miestas įsikūręs lygumoje, ant Dniestro intako Biko upės.

Miestas yra centrinėje Moldavijos dalyje ir administraciškai suskirstytas į penkis sektorius:

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto pradžia – 1436 m. įkurtas Moldovos kunigaikštystės vienuolynas. Nuo 1511 m. užgrobtas Osmanų imperijos. XIX a. pradžioje tai buvo nedidelis kaimelis, 1812 m. užimtas Rusijos, nuo 1818 m. tapo Besarabijos gubernijos sostine. Miestas augo: 1862 m. jau buvo 92 000 gyventojų, 1900 m. – 125 787. Miestas buvo svarbus strateginis centras 1877–1878 m. Rusijos-Turkijos karo metu. XIX a. pabaigoje Lenkijoje ir Rusijoje kilus antisemitizmo bangai, į Kišiniovą plūstelėjo žydų banga (sudarė iki 43% miesto gyventojų 1900 m.). Mieste buvo dideli „pogromai“ prieš žydus – 1903 m. balandžio 6-7 d. bei 1905 m. spalio 19-20 d.

Nuo 1918 iki 1940 m. miestas priklausė Rumunijai, po to įėjo buvo užgrobtas TSRS (tapo Moldavijos TSR sostinė).

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Kišiniovas – pagrindinis šalies pramonės miestas. Pagrindinės pramonės ir ūkio šakos: buitinės ir elektros prekės, statybinės medžiagos, mašinų gamyba, plastmasė, kaučiukas, tekstilės pramonė.

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Tarptautinis oro uostas, tarptautinis geležinkelio terminalas, dvi autobusų stotys.

Švietimas[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste veikia Moldovos Mokslų Akademija.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Kišiniove vyrauja žemyninis klimatas, kuriam būdingos karštos ir sausos vasaros bei šaltos ir vėjuotos žiemos. Žiemos temperatūra dažnai nukrenta žemiau 0 °C, nors reatai žemiau -10 °C. Vasarą vidutinė temperatūra yra apie 25 °C, tačiau vasaros viduryje miesto centre temperatūra pakyla iki 35-40 °C.

Nuvola apps kweather.svg Kišiniovo klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Rekordinė aukščiausia °C 15,5 (1971) 20,7 (1990) 25,1 (1947) 31,6 (1899) 35,9 (1950) 37,1 (1957) 39,4 (2007) 39,2 (2007) 37,3 (1946) 32,6 (1952) 23,6 (1963) 18,3 (1903) 39,4 (2007)
Vidutinė aukščiausia °C 0,7 1,6 7,1 15,3 21,3 24,5 26,1 26,2 21,4 14,8 7,3 2,8 14,2
Vidutinė temperatūra °C -2,5 -1,7 3,0 10,0 16,0 19,3 20,8 20,7 16,0 10,0 4,0 0,0 9,7
Vidutinė žemiausia °C -5,2 -4,3 -0,3 5,7 11,2 14,6 16,2 15,8 11,4 6,1 1,3 -2,5 5,9
Rekordinė žemiausia °C -28,4 (1963) -28,9 (1954) -21,1 (1917) -6,6 (1904) -1,1 (1915) 3,6 (1911) 7,8 (1908) 5,5 (1966) -2,4 (1977) -10,8 (1912) -21,6 (1892) -22,4 (1946) -28,9 (1954)
Krituliai mm 30 32 34 42 56 74 74 47 47 30 39 34 539
Duomenys: Kišiniovo klimatas[1] 2010 05 19

Įdomiausi objektai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Katedra (Catedrala Nașterea Domnului) – (architektas Avraamas Melnikovas, 1830–1836 m.) ortodoksų katedra su varpine.
  • Trumfo arka (Porțile Sfinte)
  • Paminklas didvyriui šv. Stefanui Didžiajam (Ștefan cel Mare și Sfînt – karžygys, kovojęs prieš Osmanų imperiją).
  • Ștefan cel Mare și Sfânt bulvaras
  • Alėja „Moldovos valdovai“ – 10 paminklų iškiliausioms asmenybėms Moldovos istorijoje: Bogdanui I, Petrui I. Musatui, Alexandrui Gerajam (Alexandru cel Bun), šv. Stefanui Didžiajam (Ștefan cel Mare și Sfânt), Bogdanui III, Petru Rareș, Alexandru Lăpușneanu, Jonui Baisiajam (Ioan Vodă cel Cumplit), Vasile Lupu und Dimitrie Cantemir.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Kišiniovo klimatas (Russian)." Nuoroda tikrinta 2010-05-19.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Kišiniovas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka