Kišiniovas

Kišiniovas Chișinău

Neįprastos architektūros Kišionovo daugiabučių kompleksas

Kišiniovas 47°0′0″ š. pl. 28°55′0″ r. ilg. / 47.00000°š. pl. 28.91667°r. ilg. / 47.00000; 28.91667 (Kišiniovas)Koordinatės: 47°0′0″ š. pl. 28°55′0″ r. ilg. / 47.00000°š. pl. 28.91667°r. ilg. / 47.00000; 28.91667 (Kišiniovas)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Moldavija

Įkūrimo data	1436 m.
Meras	Ion Ceban^[1]

Gyventojų (2013 m.)	728 700
Plotas	120 km²
Tankumas (2013 m.)	6 073 žm./km²
Altitudė	85 m

Pašto kodas	MD-20xx
Tinklalapis	Oficiali svetainė

Kirčiavimas	Kišiniòvas

Kišiniovas (mold. Chișinău) – Moldovos sostinė, didžiausias šalies miestas, kultūrinis ir komercinis centras. Kartu jis yra Kišiniovo muncipijaus centras.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kišiniovo apygardos

Miestas įsikūręs lygumoje, prie Dniestro intako Biko.

Miestas yra centrinėje Moldovos dalyje ir administraciškai suskirstytas į penkis sektorius:

Čentras (Centru)
Ryškanis (Rîşcáni)
Botanika (Botanica)
Čiokana (Ciocana)
Bujukanis (Buiucani)

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto pradžia – 1436 m. įkurtas Moldovos kunigaikštystės vienuolynas. Nuo 1511 m. užgrobtas Osmanų imperijos. XIX a. pradžioje tai buvo nedidelis kaimelis, 1812 m. užimtas Rusijos, nuo 1818 m. tapo Besarabijos gubernijos sostine. Miestas augo: 1862 m. jau buvo 92 000 gyventojų, 1900 m. – 125 787. Miestas buvo svarbus strateginis centras 1877–1878 m. Rusijos-Turkijos karo metu. XIX a. pabaigoje Lenkijoje ir Rusijoje kilus antisemitizmo bangai, į Kišiniovą plūstelėjo žydų banga (sudarė iki 43% miesto gyventojų 1900 m.). Mieste buvo dideli „pogromai“ prieš žydus – 1903 m. balandžio 6-7 d. bei 1905 m. spalio 19-20 d.

Nuo 1918 iki 1940 m. miestas priklausė Rumunijai, po to buvo užgrobtas TSRS (tapo Moldavijos TSR sostinė).

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kišiniovas – pagrindinis šalies pramonės miestas. Pagrindinės pramonės ir ūkio šakos: buitinių ir elektros prekių, statybinių medžiagų, mašinų gamyba, plastmasės, kaučiuko, tekstilės pramonė.

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarptautinis oro uostas, geležinkelio stotis, dvi autobusų stotys.

Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste veikia Moldovos Mokslų Akademija.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kišiniove vyrauja žemyninis klimatas, kuriam būdingos karštos ir sausos vasaros bei šaltos ir vėjuotos žiemos. Žiemos temperatūra dažnai nukrenta žemiau 0 °C, nors retai žemiau -10 °C. Vasarą vidutinė temperatūra yra apie 25 °C, tačiau vasaros viduryje miesto centre temperatūra pakyla iki 35-40 °C.

Kišiniovo klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Rekordinė aukščiausia °C	15,5 (1971)	20,7 (1990)	25,1 (1947)	31,6 (1899)	35,9 (1950)	37,1 (1957)	39,4 (2007)	39,2 (2007)	37,3 (1946)	32,6 (1952)	23,6 (1963)	18,3 (1903)	39,4 (2007)
Vidutinė aukščiausia °C	0,7	1,6	7,1	15,3	21,3	24,5	26,1	26,2	21,4	14,8	7,3	2,8	14,2
Vidutinė temperatūra °C	−2,5	−1,7	3,0	10,0	16,0	19,3	20,8	20,7	16,0	10,0	4,0	0,0	9,7
Vidutinė žemiausia °C	−5,2	−4,3	−0,3	5,7	11,2	14,6	16,2	15,8	11,4	6,1	1,3	−2,5	5,9
Rekordinė žemiausia °C	−28,4 (1963)	−28,9 (1954)	−21,1 (1917)	−6,6 (1904)	−1,1 (1915)	3,6 (1911)	7,8 (1908)	5,5 (1966)	−2,4 (1977)	−10,8 (1912)	−21,6 (1892)	−22,4 (1946)	−28,9 (1954)
Krituliai mm	30	32	34	42	56	74	74	47	47	30	39	34	539
Duomenys: Kišiniovo klimatas^[2] 2010 05 19

Žymesni objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katedra (Catedrala Nașterea Domnului) – (architektas Avraamas Melnikovas, 1830–1836 m.) ortodoksų katedra su varpine.
Triumfo arka (Porțile Sfinte)
Paminklas didvyriui šv. Stefanui Didžiajam (Ștefan cel Mare și Sfînt – karžygys, kovojęs prieš Osmanų imperiją).
Ștefan cel Mare și Sfânt bulvaras
Alėja „Moldovos valdovai“ – 10 paminklų iškiliausioms asmenybėms Moldovos istorijoje: Bogdanui I, Petrui I. Musatui, Alexandrui Gerajam (Alexandru cel Bun), šv. Stefanui Didžiajam (Ștefan cel Mare și Sfânt), Bogdanui III, Petru Rareș, Alexandru Lăpușneanu, Jonui Baisiajam (Ioan Vodă cel Cumplit), Vasile Lupu und Dimitrie Cantemir.