Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia

Kitos reikšmės – Aušros Vartų Dievo Motinos koplyčia.

54°40′27.75″ š. pl. 25°17′22.55″ r. ilg. / 54.6743750°š. pl. 25.2895972°r. ilg. / 54.6743750; 25.2895972

Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia

Vyskupija	Vilniaus
Dekanatas	Vilniaus I
Savivaldybė	Vilniaus miestas
Gyvenvietė	Vilnius

Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia stovi Vilniaus senamiestyje, Aušros Vartų gatvėje, ir yra Aušros Vartų dalis. Katalikiškos piligrimystės vieta Vilniaus arkivyskupijoje.^[1] Šventos Mišios laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia pastatyta apie 1720 m. Basieji karmelitai XVII a. antrojoje pusėje ėmė garsinti Aušros Vartuose buvusį Švč. Mergelės Marijos paveikslą. Vilniaus miesto magistratas 1668 m. jį perdavė globoti karmelitams ir leido virš vartų pastatyti koplyčią. 1669–1671 m. pastatyta medinė koplyčia. Į ją iš vartų bokšto perkeltas paveikslas. 1706 m. gaisro metu koplyčia išliko nenukentėjusi. 1715 m. balandžio 27 d. koplyčia sudegė. Jos vietoje sumūryta dabartinė.

1764 m. pastatyta zakristija. Apie 1789 m. architektas Pietras De Rosis suprojektavo galeriją ir mūrinius laiptus. 1829 m. rekonstruota koplyčia, ji įgavo vėlyvojo klasicizmo bruožų. 1830–1840 m. greta koplyčios, į kairę nuo gatvės pastatyta erdvi galerija. 1830 m. jos antrojo aukšto arkadoje įstatyti langai, padaryti laiptai.

1927–1932 m. koplyčia atnaujinta, 1976–1986 m. restauruota.

1993 m. koplyčioje lankėsi popiežius Jonas Paulius II.

Marijos paveikslas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslas.

Švč. Mergelės Marijos paveikslas tapytas ant 8 sujungtų ąžuolinių lentų. Spėjama, kad jį užsakė miesto magistratas, Vilnių apmūrijus gynybine siena, apie 1520–1530 m. Paveikslas pertapytas XVII a. pabaigoje ar XVIII a. pradžioje. XVIII a. pabaigoje pagaminti sidabriniai paauksuoti aptaisai. Apie 1840 m. paveikslo įskilimus uždažė dailininkas Kanutas Ruseckas. Jį 1927 m. restauravo profesorius J. Rutkovskis. 1927 m. liepos 2 d. paveikslas iškilmingai vainikuotas.