Podgorica
| Podgorica Подгорица | |
|---|---|
 
| |
 | |
  Podgorica | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Juodkalnija
|
| Savivaldybė | Podgoricos opština |
| Įkūrimo data | XI a. |
| Meras | Ivan Vuković |
| Gyventojų | 150 977 |
| Plotas | 1 399 km² |
| Tankumas | 108 žm./km² |
 Vikiteka |
PodgoricaVikiteka |
| Kirčiavimas | Pòdgorica (Titogrãdas) |
Podgorica (juodkal. Подгорица, Podgorica; anksčiau vadinta Titogradu ir Ribnica) – Juodkalnijos sostinė. 157,0 tūkst. gyventojų (2007). Penkios upės teka per miestą ar šalia jo: Morača, Zeta, Ribnica (upė), Cijevna ir Sitnica. Podgoricoje yra keletas teatrų, bibliotekų, universitetas, X amžiaus Šv. Jurgio bažnyčia, laikrodžio bokštas, senas tiltas, citadelė, mečetė.
Medunas – romėniškas miestas ir viduramžių pilis. Medune gimė Juodkalnijos kunigaikštis ir poetas Marko Milkanov Popovic.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 1466 iki 1878 m. priklausė Osmanų imperijai, vėliau Juodkalnijai. 1918 m. buvo Didžiosios nacionalinės serbų asamblėjos vieta. Tų metų lapkričio 29 dieną asamblėja nubalsavo už Juodkalnijos ir Serbijos susijungimą. Gruodžio 1 d. Serbija ir Juodkalnija (kartu ir Podgorica) susijungė su Kroatija ir Slovėnija ir sukūrė Serbų, kroatų ir slovėnų karalystę (Jugoslaviją).
1941 m. miestas buvo okupuotas fašistinės Italijos, o 1943 m. Vokietijos. Sąjungininkų pajėgos atkovojo miestą 1944 m., per sprogimus mirė daug gyventojų. 1945 m. komunistai atstatė miestą ir 1946 m. pakeitė jo pavadinimą į Titogradą (jugoslavų komunistų lyderio J. Broz Tito garbei). 1946 m. miestas tapo Juodkalnijos sostine vietoje anksčiau buvusios Cetinės.
1992 m. balandžio 2 d. referendume gyventojai pasisakė už Podgoricos vardo sugrąžinimą.[2] Jugoslavijos karai aplenkė miestą, bet jis nukentėjo nuo ekonominės stagnacijos, kurią sukėlė tarptautinės sankcijos. 1999 m. Podgorica buvo bombarduota NATO pajėgų.[3]
Po nepriklausomybės referendumo 2006 m. gegužę Podgorica tapo Juodkalnijos sostine. 2008 m. bent 10 tūkst. žmonių protestavo mieste prieš Kosovo nepriklausomybės paskelbimą.[4] 2015 m. spalį Podgoricoje 5-8 tūkst. protestavo prieš Juodkalnijos NATO narystę.[5] 2018 m. vasario 22 d. Jugoslavijos armijos veteranas nusižudė Amerikos ambasadoje Podgoricoje.
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miesto pavadinimas juodkalnietiškai paraidžiui reiškia „po Gorica“. „Gorica“ („kalva“) yra viena iš kalvų mieste (mieste yra ir kita kalva „brdo Gorica“, esanti pietinėje miesto dalyje). Iki romėnų ir romėnų laikais miestas buvo žinomas Dokleano (Doclea) vardu. Viduramžiais miestas buvo žinomas kaip Ribnica, nuo 1945 iki 1992 m. buvo vadinamas Titogradu.
Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Geležinkelio linijų kryptys:
- Tarptautinis oro uostas TGD / Golubovci.
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Montenegrin 2011 census“. Monstat. 2011.
- ↑ Željko Vukmirović (17 August 2016). „Živjeti i umrijeti u Titogradu“. Portal Analitika (serbų). Nuoroda tikrinta 31 January 2019.
- ↑ William Booth (3 May 1999). „NATO Bombs Hit Montenegro Homes“. The Washington Post. p. A31. Nuoroda tikrinta 16 March 2019.
- ↑ „Neredi u Podgorici zbog Kosova“ (serbų). Deutsche Welle. 14 October 2008. Nuoroda tikrinta 16 March 2019.
- ↑ Nemanja Rujević (15 November 2015). „Crna Gora: Protesti i ništa“ (serbų). Deutsche Welle. Nuoroda tikrinta 16 March 2019.
| |||||||
