Pa de Kalė (departamentas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pa de Kalė
Pas-de-Calais
Unofficial Flag of Pas-De-Calais.svg Blason département fr Pas-de-Calais.svg
Pas-de-Calais-Position.svg
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Administracinis centras Arasas
Kantonai 39
Gyventojų (2016) 1 468 018
Plotas 6 671 km²
Tankumas (2016) 220 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka Pa de Kalė

Pa de Kalė (pranc. Le Pas-de-Calais) – Prancūzijos departamentas šalies šiaurėje, Aukštutinės Prancūzijos regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo sąsiaurį. Administracinis centras – Arasas.

Departamente 7 apskritys, 77 kantonai, 45 municipaliniai susivienijimai ir 894 komunos. Plotas – 6671 km².

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais iš ispanų atkovotose Artua ir Amjeno grafystėse.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1792 m. departamneto planas

Pa de Kalė departamentas ribojasi su Šiaurės, Somos, Manšo departamentais ir Šiaurės jūra.

Pagrindiniai miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Arasas (Arras) – 45 000 gyventojų (1999 m.)
  • Lansas (Lens) – 36 206 gyventojai
  • Livinas (Liévin) – 33 427 gyventojai
  • Kalė (Calais) – 77 333 gyventojai
  • Pajūrio Bulonė (Boulogne-sur-Mer) – 44 859 gyventojai
  • Sent Omeras (Saint-Omer) – 15 747 gyventojai
  • Enin Bomonas (Hénin-Beaumont) – 25 178 gyventojai
  • Briuė la Biseras (Bruay-la-Buissière) – 23 998 gyventojai
  • Avijonas (Avion) – 18 298 gyventojai
  • Karvenas (Carvin) – 17 772 gyventojai

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas okeaninis, didelė Šiaurės jūros įtaka.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė ekonomikos šaka ilgą laiką buvo akmens anglis, jos gavyba ir perdirbimas. Šiaurės-Pa de Kalė baseinas pramoniniu būdu pradėtas eksploatuoti 1841 m. 1875 m. atvertas ir pietinis baseinas. 1880 m. išgauta 7,8 mln. tonų anglies, 1913 m. gavyba pasiekė 27,4 mln.t, 1925 m. – 28,5 mln.t. Tais metais dauguma iš 75 000 šachtininkų jau buvo lenkai, kurie pamažu integravosi į regioną. 1930 m. pasiektas absoliutus rekordas – 35 mln.t.

Po Antrojo pasaulinio karo šachtos nacionalizuotos ir gamyba vėl išaugo. Tačiau nuo 1960 m. anglių panaudojimas energetikoje ir geležinkeliuose sumažėjo, todėl pradėtos uždarinėti ir šachtos.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anglies šachta Uani

Turizmas daugiausiai susietas su jūra ir sportu. Opalinis krantas (Côte d’Opale) turi daugybę puikiai įrengtų pliažų, jachtų prieplaukų ir klubų. Kanšo upė skirta plaukioti baidarėmis, aplankant pakrantėse stovinčias pilis, uždarytas šachtas ir senus miestelius.

Politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Departamentą Prancūzijos senate atstovauja 7 senatoriai, Atstovų rūmuose – 14 deputatų. Generalinę tarybą sudaro 77 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

Apskritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskritis Gyventojų Plotas km² Kantonų Savivaldybių
Arasas 300 785 2519 20 397
Betunas 279 783 674 14 99
Pajūrio Bulonė 163 159 640 8 75
Kalė 118 311 310 5 28
Lensas 326 719 278 15 39
Pajūrio Monrealis 99 288 7 140
Sent Omeras 153 523 1090 8 116

Prefektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2002 m. – Bernard Fragneau

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]