Žironda (departamentas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Žirondos departamentas Prancūzijos žemėlapyje
Žirondos herbas

Žironda (33) (pranc. La Gironde, ok. gaskonų dialektu Gironda, Sentonžo dialektu Jhirunde) – Prancūzijos departamentas šalies pietvakariuose, Naujosios Akvitanijos regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo estuariją. Administracinis centras – Bordo (Bordeaux). Generalinės tarybos pirmininkas Filipas Madrelis (Philippe Madrelle) (PS).

Departamente 5 apskritys, 63 kantonai, 46 municipaliniai susivienijimai ir 542 komunos. Plotas – 10 000 km². 2006 m. – 1 287 334 gyventojų, 129 gyv./km².

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, Gijenos ir Gaskonės provincijų dalyje. 17931795 m., kai Žirondos vardas asociavosi su parlamento žirondistais, vadinosi Bek Dambo vardu.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žirondos keliai

Žirondos departamentas ribojasi su Landų, Lo ir Garonos, Dordonės ir Pajūrio Šaranto departamentais bei Atlanto vandenynu.

Pagrindinės upės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bordo (Bordeaux) – 230 000 gyventojų (1999 m.)
  • Arkašonas (Arcachon) – 11 459 gyv.
  • Blajė (Blaye) – 4 666 gyv.
  • Lanžonas (Langon) – 6 168 gyv.
  • Lespar-Medokas (Lesparre-Médoc) – 4 855 gyv.
  • Liburnas (Libourne) – 22 457 gyv.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas okeaninis, su švelniomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Vidutinė sausio mėn. temperatūra 7 °C, liepos – 21 °C. 1985 m. sausio mėn. šaltis siekė 21 °C, 1968 m. Donezake užfiksuota 43,2 °C karščio. Kritulių sausio mėn. būna apie 100 mm, liepos mėn – apie 50 mm. 1956 m. vasario mėn. sniego danga siekė 90 cm.

Kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tradicinės departamento kalbos – oksitanų kalba (paplitęs Langedoko limuzenų dialektas) ir Langedoilio Sentonžo dialektas.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žironda

Pagrindinės ekonomikos šakos – turizmas, žemės ūkis, vynuogininkystė. Kraštą gamta padalijo į tris teritorijas:

  • Pajūrio zona su kopomis, kurios pradėtos apželdinti XIX a., ir jachtų prieplaukomis, skirta vasaros poilsiui ir gyvulininkystei.
  • Miškų zonoje svarbų vaidmenį vaidina ganyklos.
  • Kairiajame Garonos krante nuo seno sodinamos vynuogės ir gaminamas vynas.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žirondos 125 km Atlanto pakrantėje įsikūrę kelios dešimtys vasaros poilsio bazių. Viena iš mėgiamų lankyti vietų – 3 km ilgio ir 500 m pločio Pila kopa (Dune du Pyla).

Politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žirondos departamentui Prancūzijos senate atstovauja 5 senatoriai, Atstovų rūmuose – 11 deputatų. Generalinę tarybą sudaro 62 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

Apskritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskritis Gyventojų
(1999)
Plotas
(km²)
Tankumas Kantonų Savivaldybių
Blajė 54.136 696 78 4 55
Bordo 979.262 4.397 223 33 157
Lanžonas 79.439 2.306 34 13 169
Lespar-Medokas 42.854 1.318 33 4 32
Liburnas 131.643 1.283 103 9 129

Žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka