Sarajevas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sarajevas
bosn. Sarajevo, kroat. Sarajevo, serb. Сарајево
   Coat of arms of Sarajevo.svg      Flag of Sarajevo.svg   
Sarajevo downtown.png
Sarajevo panorama

Sarajevas
43°52′00″ š. pl. 18°25′00″ r. ilg. / 43.86667°š. pl. 18.41667°r. ilg. / 43.86667; 18.41667 (Sarajevas)Koordinatės: 43°52′00″ š. pl. 18°25′00″ r. ilg. / 43.86667°š. pl. 18.41667°r. ilg. / 43.86667; 18.41667 (Sarajevas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Bosnijos ir Hercegovinos vėliava Bosnija ir Hercegovina
Autonomija: Bosnijos ir Hercegovinos federacija Bosnijos ir Hercegovinos federacija
Gyventojų (2007): 696 700
Commons-logo.svg Vikiteka: SarajevasVikiteka
Kirčiavimas: Sarãjevas

Sarajevas – miestas Bosnijos ir Hercegovinos vidurio rytuose, prie Miliackos (Miljacka) upės; šalies sostinė. Iki 1992 m. prasidėjusio Bosnijos karo buvo svarbus kultūros ir verslo centras, jame gyveno įvairios tautos (Bosnijos serbai, Bosnijos kroatai, musulmonai ir kt.). Daugiausia buvo gaminama kilimų, šilko, brangakmenių, tabako prekių, mašinų ir įrengimų. Karas labai neigiamai paveikė miesto ekonomiką, kadangi daugelis pastatų ir gamyklų buvo sugriauta. Sarajeve yra Bosnijos ir Hercegovinos mokslo ir menų akademija, muziejus. Yra cerkvių, mečečių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas įkurtas 1244 m. kaip Vrchbosna. Dabartinis pavadinimas – nuo 1507 m. Nuo 1918 m. gruodžio įėjo į Serbų, kroatų ir slovėnų karalystės sudėtį (nuo 1929 m. – Jugoslavija), nuo 1946 m. liaudies respublikos, nuo 1963 m. – socialistinės respublikos sostinė. Bosnijos karo metu Sarajevą buvo apsiautusios serbų pajėgos. Ši apsuptis buvo ilgiausia Europoje trukmės atžvilgiu nuo II pasaulinio karo – ji truko nuo 1992 m. balandžio 5 d. iki 1996 m. vasario 29 d.

Aplinka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sarajevo topografinis žemėlapis

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sarajevas yra įsikūręs netoli Bosnijos ir Hercegovinos šalies centro, istoriniame Bosnijos regione, Sarajevo slėnyje, Dinarų kalnyno viduryje.[1] Miestas yra pakilęs 550 m virš jūros lygio ir yra apsuptas dideliomis miškingomis kalvomis ir penkiomis didelėmis viršūnėmis, kurių aukščiausia - Treskavica (2088 m), kitos - Bjelašnica (2067 m), Jahorina (1913 m), Trebevičius (1627 m) ir Igmanas (1502 m). Paskutiniai keturi kalnai dar yra vadinami Sarajevo olimpiniais kalnais.

Miliackos upė yra pagrindinė miesto geografinė ypatybė. Ji teka per miestą iš rytų per Sarajevo centrą į jo vakarinę dalį, kur susijungia su Bosnos upe.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sarajevui yra būdingas drėgnas kontinentinis klimatas arba drėgnas subtropinis klimatas. Miesto klimatui poveikį daro arti esanti Adrijos jūra, nors ir kalnai miesto pietuose sumažina jos įtaką.[2] Vidutinė temperatūra - 10 °C, sausis - šalčiausias mėnuo (apie 0,5 °C), o liepa - šilčiausias (19,7 °C).

Šilumos rekordas (40,7 °C) buvo užfiksuotas 1946 m. rugpjūčio 19 d. ir 2008 m. rugpjūčio 23 d. (41,0). Žemiausia temperatūra buvo užfiksuota 1942 m. sausio 25 d. (-26,2 °C). Vidutiniškai Sarajeve būna 46 dienos per metus, kai temperatūra perkopia 32 °C ir 4 dienos kai temperatūra nukrenta žemiau -15 °C.[3] Paprastai mieste yra nedidelis debesuotumas, vidutiniškai kasmet 45%.

Vidutinis vėjo greitis - nuo 28 iki 48 km/h.

Panoraminis Sarajevo slėnio vaizdas, 2012 m. pavasaris

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Centrinis Bosnijos ir Hercegovinos bankas

Sarajevas dėl savo didelių gamybos, administravimo ir turizmo sektorių yra stipriausias ekonominis regionas Bosnijoje ir Hercegovinoje. Sarajevo kantonas sukuria beveik 25% šalies BVP.[4] Po karo metų, Sarajevo ekonomikoje buvo vykdomos rekonstrukcijos ir reabilitacijos programos.[5] 1997 m. Sarajeve buvo atidarytas Centrinis Bosnijos ir Hercegovinos bankas, o 2002 m. atsidarė Sarajevo vertybinių popierių birža.

Nors komunizmo laikotarpiu šalyje ir vyravo didžiosios pramonės šakos, tik keletas iš jų sėkmingai perėjo prie rinkos ekonomikos. Sarajevo pramonės šakose dabar yra gaminami tabako produktai, baldai, trikotažas, automobiliai ir ryšių įranga.[6]

2002 m. iš Sarajevo regiono buvo eksportuota 259 569 00 KM. Daugiausiai eksportuojama (28,2%) į Vokietiją, Didžiąją Britaniją (16,8%) ir į Serbiją ir Juodkalniją (12,8%). Daugiausiai importuojama iš Vokietijos (15,8%). Viso importuojamo turto vertė yra 1 322 585 000 KM, tai yra beveik 5,1 kartų daugiau negu visas eksportas.

1981 m. Sarajevo BVP vienam gyventojui buvo 133% nuo visos Jugoslavijos vidurkio.[7]

Sarajevas po Liublianos ir Zagrebo yra turtingiausias miestas buvusioje Jugoslavijoje ir vienas iš turtingiausių miestų Balkanuose.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1984 m. mieste vyko XIV žiemos olimpinės žaidynės.

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sarajevas yra miestas-partneris kartu su:[8]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „About Sarajevo – Official Sarajevo statistics“ (anglų). sarajevo.ba. 2015-09-06. 
  2. Lacan, Igor. „War and trees: The destruction and replanting of the urban and peri-urban forest of Sarajevo, Bosnia and Herzegovina“. Urban Forestry & Urban Greening, 8 (3), 133–148 [134] (2009). DOI:10.1016/j.ufug.2009.04.001. 
  3. „Weatherbase: Historical Weather for Sarajevo, Bosnia and Herzegovina“. Weatherbase. Nuoroda tikrinta 2013-04-17. 
  4. „Sarajevo's economic standpoint in Bosnia and Herzegovina“ (PDF). Canton of Sarajevo. 2016-02-12. Nuoroda tikrinta 2016-02-12. 
  5. European Commission & World Bank. „The European Community (EC) Europe for Sarajevo Programme“. Suarchyvuotas originalas 2007-11-06. Nuoroda tikrinta 2006-07-26.  The EC reconstruction programme for Bosnia and Herzegovina detailed by sector.
  6. "Sarajevo", New Britannica, volume 10, edition 15 (1989). ISBN 0-85229-493-X.
  7. (1984) Atlas svijeta: Novi pogled na Zemlju, 3rd (Croatian), Zagreb: Sveučilišna naklada Liber.
  8. 8,0 8,1 8,2 8,3 8,4 8,5 8,6 8,7 8,8 8,9 daenet d.o.o. „Sarajevo Official Web Site : Sister cities“. Sarajevo.ba. Suarchyvuotas originalas 2009-04-12. Nuoroda tikrinta 2009-05-06. 
  9. „Intercity and International Cooperation of the City of Zagreb“. 2006–2009 City of Zagreb. Nuoroda tikrinta 2009-06-23. 
  10. „Medmestno in mednarodno sodelovanje“. Mestna občina Ljubljana (Ljubljana City) (Slovenian). Suarchyvuotas originalas 2013-07-26. Nuoroda tikrinta 2013-07-27. 
  11. „Official portal of City of Skopje – Skopje Sister Cities“. City of Skopje. Suarchyvuotas originalas 2013-10-24. Nuoroda tikrinta 2009-07-14. 
  12. Sarajevo mayor's Tehran visit to give impetus to city diplomacy 30 October 2016

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]