Vakarų frontas (Pirmasis pasaulinis karas)
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vakarų frontas | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: I pasaulinio karo dalis | |||||||
Britų okupuoti vokiečių įtvirtinimai Vakarų fronte | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Sąjungininkai Prancūzija Britų imperija |
Centrinių valstybių sąjunga Vokietijos imperija Austrija-Vengrija | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Ferdinandas Fošas | Helmuth von Moltke Erich von Falkenhayn Paul von Hindenburg Erich Ludendorff Wilhelm Groener | ||||||
Nuostoliai | |||||||
Žuvusių, sužeistų ar dingusių 7 947 000 |
Žuvusių, sužeistų ar dingusių 5 603 000 |
Vakarų frontas – vienas Pirmojo pasaulinio karo kovos frontų, buvo pradėtas 1914 m. rugpjūčio 3 d. Jis apėmė Belgijos, Liuksemburgo, šiaurės rytines Prancūzijos bei Elzaso-Lotaringijos teritorijas. Ši kovos linija tiesėsi nuo Šiaurės jūros iki pat Šveicarijos. Ji liko nepakitusi iki pat karo pabaigos.
Nuo 1915 iki 1917 m. šiame fronte buvo mestos įvairaus masto pajėgos, tačiau nei vienai pusei nepavyko įgauti didesnio pranašumo ar pergalės. Vienos didžiausių kovų Vakarų fronte pagal žūčių skaičių buvo Verdeno mūšis (700 000 žūčių), Somos mūšis (daugiau nei vienas milijonas žūčių) ir Pašendeilo mūšis (600 000 žūčių).
Siekiant pasiekti pergalę bet kokiais būdais, Vakarų fronte buvo panaudotos naujosios karo technologijos – cheminis ginklas, tankai ir lėktuvai.
Brest-Litovsko taikos sutartimi 1918 m. buvo pasiekta taika Rytų fronte. Taikos Vakarų fronto pusėje teko laukti dar metus – 1919 m. birželio 28 d. Versalyje buvo pasirašyta Versalio sutartis. Ja oficialiai baigtos kovo ne tik Vakarų fronte, tačiau ir baigėsi I pasaulinis karas. Pergalę šventė Sąjungininkų pusė. Tuo tarpu Vokietijos imperija iširo – Prancūzija gavo Elzasą ir Lotaringiją 1870 metų sienose, Belgija – Malmedi, Morene ir Eupenio apskritis, Lenkija – Poznanės provinciją, beveik visą Vakarų Prūsiją, Pomeranijos dalį su išėjimu į Baltijos jūrą. Dancigas paskelbtas nepriklausomu „laisvu miestu“, saugomu Tautų Sąjungos.
|