Eifelio bokštas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eifelio bokštas
Paris - Eiffelturm - frontal vom Marsfeld.jpg
48°51′29″N 2°17′40″E / 48.85806°N 2.29444°E / 48.85806; 2.29444 (Eifelio bokštas)Koordinatės: 48°51′29″N 2°17′40″E / 48.85806°N 2.29444°E / 48.85806; 2.29444 (Eifelio bokštas)
Informacija
Vieta Paryžius, Prancūzija
Statusas Pastatytas
Architektas Stephen Sauvestre
Statybų pradžia 1887
Statybų pabaiga 1889
Rangovas Gustave Eiffel
Atidarymas 1889 m. kovo 31 d.
Paskirtis Televizijos bokštas, restoranas, stebėjimo bokštas
Antena 324 m
Stogas 300 m

Eifelio bokštas (pranc. Tour Eiffel) – vienas iš Paryžiaus simbolių, pastatytas 18871889 m., kaip laikinas statinys, Paryžiuje, šalia Senos kranto. Bokštas buvo statomas 1889 m. rengtai Pasaulinei parodai. Iki 1931 m. buvo aukščiausias pasaulio statinys (301 metras).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Mintis pastatyti bokštą kilo vokiečių kilmės inžinieriui iš Dižono Gustavui Eifeliui (Gustave Eiffel, 18321923 m.). 1889 m. Prancūzijos revoliucijos šimtosioms metinėms paminėti Paryžiuje buvo rengiama Pasaulinė paroda. G. Eifelis, laimėjęs konkursą aukščiausiam pastatui, pažadėjo, kad Prancūzija bus vienintelė šalis, kurios vėliava plevėsuos ant 300 m aukščio stiebo.

Tačiau šiuo projektu pasipiktinusi inteligentija pateikė vadinamą „Trijų šimtų” protestą. Tarp pasirašiusių buvo Ch. Garnier, Operos architektas, kompozitorius Šarlis Guno, rašytojai Aleksandras Diuma (sūnus), Gi de Mopasanas ir kt. Rašytojas Gi de Mopasanas pareiškė, jog Eifelio bokštas subjaurojo Paryžiaus veidą ir stengėsi vaikščioti tomis gatvėmis, iš kur mažiausiai bokštas matyti.

Eifelio bokštas. 2007 m. spalis.

Konstrukcija[taisyti | redaguoti kodą]

Bokštas pastatytas per 2 metus, 2 mėnesius ir 5 dienas. Jo konstrukcijai prireikė 2,5 mln. kniedžių, 18 038 geležies gabalų, 60 tonų dažų. 7300 tonų sveriantis bokštas slegia žemę kaip žmogus, sėdintis ant kėdės (4 kg/cm²).

Eifelio bokšto konstrukcija, atraminių stulpų išlinkimas buvo preciziškai apskaičiuoti: vėjo lenkiamoji ir šlyties jėgos palaipsniui transformuojamos į gniuždymo jėgas, kurias bokšto atramos gali žymiai efektyviau atlaikyti. Eifelio inžinerija buvo tokia tiksli, kad net pučiant stipriausiam vėjui, bokštas nesvyruoja daugiau nei 12 cm. Visi didieji dangoraižiai, pastatyti nuo 1960 m., buvo sukonstruoti beveik tokiu pačiu principu.

Bokšte yra 1665 laipteliai ir trys platformos su apžvalginėmis aikštelėmis ir kavinėmis. Pirmoji aikštelė – 57 m (arba 345 laipteliai), antroji – 115 m, trečioji – 276 m aukštyje (talpina 800 žmonių). Giedromis dienomis iš apžvalgos aikštelių atsiveria 60 km panorama. Su televizijos antenomis, kurios XX a. pradžioje išgelbėjo bokštą nuo sugriovimo, jo aukštis – 320 metrų. 1986 m. bokšte įrengtos natrio lempos, vėliau – švieslentė, rodžiusi senkantį XX a. dienų skaičių.

72 vardai[taisyti | redaguoti kodą]

Gustavas Eifelis ant bokšto išgraviravo 72 prancūzų mokslininkų, inžinierių ir kitų įžymių žmonių vardus. Ši graviūra dvidešimto amžiaus pradžioje buvo uždažyta, bet 1986–1987 metais ją atkūrė Société Nouvelle d’exploitation de la Tour Eiffel (kompanija, su kuria buvo sudaryta sutartis valdyti su bokštu susijusius verslo reikalus). Bokštas priklauso Paryžiaus miestui.

Graviūros dalis

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Eifelio bokštas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Portal
Vikisritis: Prancūzija