Antanas Mončys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Antanas Mončys
Mončių paminklas 2015.JPG
Paminklinė kompozicija A. Mončiui atminti skulptoriaus gimtinėje
Gimė: 1921 m. rugpjūčio 8 d.
Mančiai, Darbėnų valsčius
Mirė: 1993 m. liepos 10 d. (71 metai)
Paryžius, Prancūzija
Tėvas: Antanas Mončys
Motina: Barbora Piktuižytė-Mončienė
Sutuoktinis(-ė): Florence Langer-Martel,
Margarita
Vaikai:

Jean Christophe, Andrea, Sabina

Veikla: skulptorius modernistas

Antanas Mončys (1921 m. birželio 8 d. Mančiuose, Darbėnų valsčius – 1993 m. liepos 10 d. Paryžiuje, Prancūzija) – Lietuvos skulptorius modernistas.

Paminklinis akmuo skulptoriui atminti, pastatytas jo gimtinėje

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1941 m. baigė Kretingos gimnaziją. 19421943 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo architektūrą. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Susipažinęs su skulptoriumi Vytautu Kašuba susidomėjo skulptūra. 19471950 m. Vytauto K. Jonyno vadovaujamoje dailės ir amatų mokykloje (École des Arts et Métiers) Freiburge studijavo skulptūrą pas Aleksandrą Marčiulionį. Gavęs skulptoriaus diplomą ir Prancūzijos vyriausybės stipendiją, 1950 m. atvyko į Paryžių, studijavo Didžiosios lūšnos akademijoje (Academie de la grande Chaumiere) pas Osipą Zadkiną. [1]

1951 m. dalyvavo Nepriklausomųjų salono parodoje. 1952 m. sukūrė 16 skulptūrų Šv. Marcelijaus bažnyčioje Laone. Vadovavo skulptūrų studijoms: 19731988 m. Paryžiaus universiteto tarptautiniame centre, 19771981 m. Europos meno akademijoje Tryre, 1983 m. UNESCO skulptūros studijai Tulūzoje. Priklausė Dailininkų namams (Maison des Artists). Palaidotas Grūšlaukėje, šalia tėvų. [2][3]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė religinio siužeto kūrinių („Šv. Juozapas“, 1951 m.; „Kelių Madona“, 1952 m.), antkapinių paminklų (V. Rakštytės-Karvelienės, 1954 m.; O. Greimo, 1983 m.), abstrahuotų ekspresyvių figūrinių kompozicijų („Fantasmagorija“, 1957 m.), konstruktyvių, sunarstytos struktūros skulptūrų („Begalinis“, 1970 m.; „Vandens nešėja“, 1977 m.; „Pamokslininkas“, 1983 m.), reljefų, švilpių, kaukių. Naudojo įvairias medžiagas (medis, akmuo, metalas, molis, atliekos, rasti daiktai) ir techniką. Iliustravo knygų (Oskaras Milašius. Lietuviškos pasakos, 1972 m.), sukūrė scenovaizdžių, piešinių, akvarelių.

19601992 m. surengė apie 30 individualių parodų (Prancūzija, Belgija, Vokietija, Monakas, JAV, Italija, Lietuva). 1992 m. dovanojo kūrinius Palangai, jų parodos surengtos Vilniaus Šiuolaikinio meno centre ir Kauno paveikslų galerijoje. 1999 m. liepos 10 d. Palangoje atidarytas Antano Mončio namai-muziejus. [4][5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ketvirtoji dimensija / Tomas Sakalauskas. – Vilnius: Alma littera, 1998. – 352 p. – ISBN 9986-02-547-8
  • Antanas Mončys: albumas (sud. Viktoras Liutkus). – Vilnius: Dailės leidybos ir informacijos centras, 2003. – 135 p.: iliustr. – ISBN 9986-716-26-8
  • Antano Mončio kūrybinis palikimas Palangoje: katalogas (sud. Giedrė Stankevičiūtė). – Palanga: Antano Mončio namai-muziejus, 2010. – 141 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95246-0-3

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]