Vaducas
Vaducas vok. Vaduz | |
---|---|
![]() ![]() | |
![]() | |
Laiko juosta: (UTC+1) | |
Valstybė | ![]() |
Apskritis | Vaduco apskritis |
Gyventojų | 5 696 |
Plotas | 17,3 km² |
Tankumas | 329 žm./km² |
Altitudė | 445 m |
Pašto kodas | 9490 |
Tel. kodas | 7001 |
Tinklalapis | www.vaduz.li |
![]() |
Vaducas |
Kirčiavimas | Vadùcas |
Vaducas – miestelis Lichtenšteino kunigaikštystėje, dešiniajame Reino upės krante, maždaug 470 aukštyje virš jūros lygio.[2] Valstybės sostinė ir antras pagal dydį kunigaikštystės miestas. Čia yra šalies vadovo – kunigaikščio rūmai ir pilis, pastatyta XVI a. pradžioje ant kalvos. 2019 m. mieste gyveno 5696 gyventojai.[1]
Vardas Vaduz pirmą kartą buvo įrašytas kaip de Faduzes. Gyvenvietės pavadinimas, kaip ir daugumos kitų Reino slėnio regiono miestų, yra romanų kilmės. Pavadinimas gali būti kilęs iš senosios retoromanų kalbos šaknies auadutg 'akvedukas', kuris savo ruožtu išsivystė iš lotyniško žodžio aquaeductus.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaducas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 1150 m.
Nuo XIV a. vidurio buvo Vaduco pilis, Vaduco grafų rezidencija.
Švabų karų metu 1499 metais Vaducas buvo smarkiai sugriautas, bet 1523–1526 m. sėkmingai atstatytas.[3]
XVII a. Lichtenšteino šeima siekė vietos Reichstage, tačiau kadangi jie nevaldė jokių žemių, negalėjo atitikti narystės reikalavimams.[4]
1699 ir 1712 m. šeima sėkmingai įsigijo atitinkamai Šelenbergą ir Vaduco grafystę.
1719 m. sausio 23 d. Imperatorius Karolis VI dekretu prijungė Šelenbergą ir Vaduco grafystę, tokiu būdu Lichntenšteinas tapo Šventoji Romos imperijos dalimi.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaducas yra daugelio bankų buvimo vieta ir finansų centras. Svarbiausios ūkio šakos yra turizmas, vaisių auginimas ir vynuogininkystė.
Vaducas yra viena iš nedaugelio pasaulio sostinių, neturinčių savo oro uosto. Artimiausias oro uostas yra Ciuricho tarptautinis oro uostas Šveicarijoje. Artimiausia miestui geležinkelio stotis yra už 3,5 km esanti Schaan-Vaduco geležineklio stotis, atidaryta 1872 m. Iki šiol buvo bandymų išplėsti traukinių eismą sostinėje, tačiau bandymai buvo nesėkmingi.[5]
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Yra gotikinė parapijos bažnyčia, pašto muziejus, valstybinė meno galerija, karališkoji meno kolekcija.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- FC Vaduz (futbolas)
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]![]() ![]() | |||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
Vid. aukščiausia °C | 3,6 | 5,6 | 10,1 | 13,8 | 18,4 | 20,9 | 23 | 22,3 | 19,5 | 14,7 | 8,5 | 4,4 | 13,7 |
Vid. žemiausia °C | −3,5 | −2 | 1,2 | 4 | 8 | 10,9 | 12,7 | 12,6 | 10 | 5,7 | 1 | −2,6 | 4,8 |
Krituliai mm | 45 | 44 | 46 | 58 | 84 | 112 | 124 | 127 | 87 | 55 | 58 | 51 | 891 |
Duomenys: MeteoSchweiz [6] 2009-05-08 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 „Bevölkerungsstatistik: Vorläufige Ergebnisse 31. Dezember 2019“ (PDF). Llv.li. Nuoroda tikrinta 2020-08-13.
- ↑ Vaducas (Vaduz). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 500-501 psl.
- ↑ „Vaduz | Liechtenstein, Map, & History | Britannica“.
- ↑ „441ImperialPrimer“.
- ↑ Beer, Lothar (31 December 2011). „Eisenbahn“. Historisches Lexikon des Fürstentums Liechtenstein (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2024-11-20.
- ↑ „Temperature and Percipitation Average Values-Table, 1961-1990“ (vokiečių, prancūzų ir italų). Federal Office of Meteorology and Climatology MeteoSwiss. Suarchyvuotas originalas 2009-06-27. Nuoroda tikrinta 8 May 2009.
|
Lichtenšteino apskritys | ![]() |
---|---|
Balcersas · Ešenas · Gamprinas · Maurenas · Plankenas · Rugelis · Šanas · Šelenbergas · Tryzenas · Tryzenbergas · Vaducas |