Lisabona

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lisabona
portug. Lisboa
   LSB.png      Pt-lsb1.png   
Parque Eduardo Setimo.JPG
Eduardo VII parkas

Lisabona
38°42′0″N 9°11′0″W / 38.7°N 9.18333°W / 38.7; -9.18333 (Lisabona)Koordinatės: 38°42′0″N 9°11′0″W / 38.7°N 9.18333°W / 38.7; -9.18333 (Lisabona)
Laiko juosta: (UTC+0)
------ vasaros: (UTC+1)
Valstybė: Portugalijos vėliava Portugalija
Regionas: Lisabona ir Težo slėnis
Apskritis: Lisabonos apskritis
Meras: António Costa
Gyventojų (2007): 517 800
Plotas: 84,8 km²
Tankumas (2007): 6 106 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: LisabonaVikiteka
Kirčiavimas: Lisabonà

LisabonaPortugalijos sostinė ir didžiausias miestas bei uostas. Su priemiesčiais ~2,7 mln. gyventojų. Išsidėsčiusi prie Težo upės žiočių. Didelis Portugalijos transporto centras. Jūrų uosto apyvarta siekia 15 mln. tonų per metus. Yra tarptautinis oro uostas. Du tiltai per Težo upę, jungiantys Lisaboną ir pietų Portugaliją. Yra metropolitenas. Stipri pramonė.

Lisabonoje įsikūrusi mokslų akademija, veikia keturi valstybiniai universitetai, daug muziejų (archeologijos, etnografijos, religinio meno, senovės meno, šiuolaikinio meno; nacionalinė biblioteka, planetariumas, okeanariumas, zoologijos sodas. Plėtojamas turizmas.

2007 m. Portugalijai pirmininkaujant Europos Sąjungai Lisabonoje pasirašyta Lisabonos sutartis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Al-Andalusijos taifa
Al-Išbūnah الأشبونة
Apskritis Lisabona
Egzistavo: 1022-1065 m.
Prijungta prie: Badachosas
Dinastija: Banu Saburai
Taifas2.gif

Gyvenvietę dabartinės Lisabonos vietoje apie 1200 m. pr. m. e. įkūrė finikiečiai. Nuo 205 m. pr. m. e. iki 409 m. priklausė Senovės Romai. Gajus Julijus CezarisCezario pavadinta Felicitas Julia. Nuo IV a. vyskupijos centras. V a. miestą užėmė vestgotai. 714 m. užkariavo arabai ir miestą vadino Al-Išbūnah. XI a. kurį laiką miestas egzistavo kaip atskira valstybėlė (taifa), kol 1065 m. prijungta prie Badachoso taifos. Vėliau ją valdė Almoravidai.

1147 m. portugalai užėmė Lisaboną, o nuo 1255 m. pavertė Portugalijos sostine. XV a. prasidėjus portugalų užkariavimams, miestas suklestėjo. Nuo 1580 iki 1640 m. miestą valdė Ispanija. 1755 m. lapkričio 1 d. Lisaboną ištiko žemės drebėjimas ir po jo sekęs cunamis. Jų metu beveik visas miestas buvo sugriautas, žuvo nuo 30 iki 40 tūkst. žmonių. Antrojo pasaulinio karo metu dėl Portugalijos vykdytos neutraliteto politikos, miestas tapo pabėgėlių ir šnipinėjimo centru. 1994 m. buvo Europos kultūros sostine. 1998 m. čia vyko Pasaulinė paroda.

Atradėjų monumentas

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Lisabonos senamiestis – netaisyklingo plano; miesto dalis, statyta po 1755 m. žemės drebėjimo – stačiakampio gatvių pavidalo, naujamiesčio planas – spindulinis žiedinis. Išliko romaninė gotikinė šv. Jurgio pilis, Katedra (XII a., perstatyta XVIII a.), gotikinės karmelitų bažnyčios ir vienuolyno (XIV–XV a.) griuvėsiai, šv. Jeronimo vienuolynas ir Belemo sargybos vartai su bokštu švyturiu, keli XVII–XVIII a. rūmai, miesto rotušė, Estrelos bazilika (La Estrela, XVIII a. pr.), 19 km ilgio Aquas Livres akvedukas (XVIII a. I pusė).

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Išvystyta laivų statybos, elektrotechnikos, chemijos, naftos perdirbimo, metalurgijos, tekstilės pramonė. Šlifuojami deimantai, dirbinių iš kamštinio ąžuolo gamyba. Gilias tradicijas turi maisto (vyno, aliejaus, cukraus), porceliano ir fajanso, tekstilės pramonės šakos.[1]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Populiariausia sporto šaka futbolas. Mieste 2004 m. vyko XII Europos futbolo čempionatas. 2003 m. Lisabonoje surengtas Pasaulio vyrų rankinio čempionato finalinis etapas.

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lisboa (Lisabona). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 442-443 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Al-Andalusijos Taifos Andalus-orn.png
XI a.: Albarasinas | Algarvė | Algeciras | Almerija | Alpuentė | Arkosas | Badachosas | Cherika | Denija | Granada | Karmona | Kordoba | Lisabona | Lorka | Malaga | Maljorka | Mertola | Molina | Moronas | Mursija | Murviedras ir Saguntas | Niebla | Ronda | Saragosa | Segorbė | Seuta | Sevilija | Silvesas | Toledas | Tortosa | Saltes ir Uelva | Valensija
XII a.: Almerija (II) | Arkosas (II) | Badachosas (II) | Becha ir Evora | Chaenas | Cheresas | Granada (II) | Guadiksas ir Baza | Karmona (II) | Malaga (II) | Mertola (II) | Mursija (II) | Niebla (II) | Purčena | Ronda (II) | Santaremas | Segura | Silvesas (II) | Tavira | Techada | Valensija (II)
XIII a.: Archona | Baeza | Denija (II) | Lorka (II) | Menorka (II) | Mursija (III) | Niebla (III) | Oriuela | Valensija (III)