Nica

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nica
pranc. Nice
            
Nicos uostas
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas
Departamentas Pajūrio Alpės
Meras Christian Estrosi (LR)
Gyventojų (2018[1]) 341 032
Plotas 71,92 km²
Tankumas (2018[1]) 4 742 žm./km²
Altitudė 0−520 m
Pašto kodas 06088
Tinklalapis www.nice.fr
Vikiteka Nica
Kirčiavimas Nicà
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1635

Nica (pranc. Nice, oks. Niça) – miestas pietų Prancūzijoje, Viduržemio jūros pakrantėje; Pajūrio Alpių departamento administracinis centras. Stambus infrastruktūros centras, uostas. Nica yra vienas didžiausių Prancūzijos Rivjeros kurortinių centrų, jai būdingas švelnus klimatas. Palei jūros pakrantę yra suformuotas 7 km ilgio bulvaras.

Gyventojai dirba daugiausia aptarnavimo sferoje, taip pat yra maisto, tekstilės, siuvimo, parfumerijos, baldų, elektrotechnikos ir kitų pramonės įmonių. Priemiesčiuose išvystyta gėlininkystė ir vaisių auginimas (citrusai, alyvuogės, vynuogės). Nicoje yra prekybos, žvejybos ir keleivių uostas, oro uostas. Su Paryžiumi jungia geležinkelis ir autostrada.

Mieste veikia universitetas (įkurtas 1965 m.), kino studija, 8 muziejai (archeologijos, gamtos istorijos, meno, laivyno ir kt.). Pakrantės architektūrai būdingas prašmatnus XIX–XX a. pr. eklektinis stilius, mieste – XVII–XVIII a. italų Baroko stiliaus bažnyčios ir rūmai.

2021 m. Nicos kurortas buvo UNESCO pripažintas kaip pasaulio paveldo objektas[2].

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto apylinkėse pirmykščiai žmonės gyveno mažiausiai prieš 400 000 metų. Prie Mon Barono kalno rastos pirmykščių dramblių medžiotojų stovyklos.

Miestą V a. pr. m. e. įkūrė graikai ir pergalės deivės Nikės garbei pavadino Nikėja, taip įamžindami pergalę prieš ligūrus. Miestas tapo vienu svarbiausių Ligūrijos jūros pakrantės prekybos centrų ir gyvavo iki lombardų įsiveržimo. Senovės Romos laikais buvo svarbus uostas. Nuo III a. vyskupystės centras. Nuo V a. dažni germanų ir saracėnų antpuoliai. XIII-XIV a. pateko Provanso priklausomybėn. 1543 m., vykstant Karolio V karui su Prancūzija buvo užimta prancūzų ir turkų kariuomenės. 1860 m. Sardinijos karalystė Nicą atidavė Prancūzijai. 2001 m. vasario 26 d. Nicoje pasirašyta Europos Tarybos valstybių narių sutartis, kuri numatė reformas, turinčias padėti Europos Sąjungai geriau funkcionuoti po plėtros.

2016 m. liepos 14 d. sunkvežimiui įsirėžus į žmonių minią žuvo 87 žmonės.

2021 m. miestas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip „Nica, žiemos kurortas Žydrojoje pakrantėje“.[3]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nicoje gimė Džiuzepė Garibaldis.

Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Populations légales 2018. Institut national de la statistique et des études économiques. Nuoroda tikrinta 2020-12-28.
  2. Nice, Winter Resort Town of the Riviera UNESCO World Heritage Centre. Nuoroda tikrinta 2021-07-29.
  3. „Southern French city of Nice earns UNESCO world heritage status“. France 24. 27 July 2021. Nuoroda tikrinta 30 July 2021.