Belgradas

Belgradas serb. Београд'

Miesto panorama

Belgradas 44°49′0″ š. pl. 20°27′0″ r. ilg. / 44.81667°š. pl. 20.45000°r. ilg. / 44.81667; 20.45000 (Belgradas)Koordinatės: 44°49′0″ š. pl. 20°27′0″ r. ilg. / 44.81667°š. pl. 20.45000°r. ilg. / 44.81667; 20.45000 (Belgradas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Serbija

Įkūrimo data	XV a. pr. m. e.
Meras	Draganas Džilasas

Gyventojų (2011)	1 166 763
Plotas	360 km²
Tankumas (2011)	3 241 žm./km²
Altitudė	117 m

Vikiteka	BelgradasVikiteka

Kirčiavimas	Belgrãdas

Belgradas (serb. Београд) – Serbijos sostinė nuo 1404 m., nuo XX a. pradžios iki XXI a. pirmojo dešimtmečio buvo didesnių federacinių valstybių sostinė – 1918–2003 m. Jugoslavijos, 2003–2006 m. Serbijos ir Juodkalnijos. Miestas įsikūręs prie Savos upės kanalo į Dunojų centrinėje Serbijoje. Veikia Belgrado universitetas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Belgrado istorija.

Pirmosios gyvenvietės Belgrado teritorijoje būta dar VII a. pr. m. e. Nuo I a. pr. m. e. iki IV a. priklausė romėnams (vadintas Singidūnu). 504 m. užkariavo gotai, vėliau miestas atiteko Bizantijai, kurį laiką priklausė slavams, bulgarams, vengrams. Kaip Belgradas žinomas nuo IX a. 1521–1806 m. priklausė turkams, tarpais valdė Habsburgai. 1806 m. tapo Serbijos kunigaikštystės, nuo 1882 m. – karalystės sostine, 1813–1830 m. Osmanų imperijos sudėtyje. 1918 m. tapo Serbų, Chorvatų ir Slovėnų Karalystės (nuo 1929 m. – Jugoslavija) sostine, 1944–1992 m. buvo Jugoslavijos Federacinės Liaudies Respublikos (nuo 1963 m. Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos) sostine, 1992–2003 m. iširusios Jugoslavijos, 2003–2006 m. Serbijos ir Juodkalnijos Federacijos, o nuo 2006 m. – Serbijos Respublikos sostine.

Istoriniai vardai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Singidun(on) – keltiškas 279 pr. m. e.;
Singidunum – romėnai užėmę miestą romanizavo miesto pavadinimą;
Beograd – slaviškas pavadinimas pirmą kartą paminėtas 878 m. popiežiaus Jono VIII laiške Bulgarijos valdovui Borisui;
Alba Graeca – lot. vertimas;
Fehérvár – vengriškas vertimas;
Weißenburg – vokiškas vertimas;
Castelbianco – itališkai vertimas;
Nandoralba – viduramžių Vengrijoje XIV amžiuje;
Nandorfehérvár – viduramžių Vengrija;
Landorfehérvár – viduramžių Vengrija;
Veligradon – bizantiškas pavadinimas;
Βελιγράδι (Veligradi) – graikiškas vertimas;
Dar ul Jihad („karo namai“) – turkiškas vertimas;
Veligrada – Osmanų pavadinimas.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto skirtingose dalyse vyrauja skirtinga architektūra, nuo centro Zemun, kuris yra tipiškas Vojvodinos stiliaus miestas iki išlikusių turkiško stiliaus pastatų ir gatvių išdėstymo ar iki modernaus Naujojo Belgrado išplanavimo.

Garsiausi miesto pastatai:

Šv. Savos katedra

Avalos televizijos bokštas
Bajrakli mečetė
Beli Dvor
Beogradjanka
Serbijos parlamento rūmai
Šv. Savos katedra
Genex bokštas
Albanijos rūmai
Grafienės Liubicos rezidencija
Grafo Milos rezidencija
Ušće bokštas – anksčiau buvusi Jugoslavijos komunistų partijos Centrinio komiteto būstinė. Po NATO bombardavimų buvo likęs tik pastato skeletas, vėliau jis buvo pertvarkytas į verslo pastatą.
Sava centeras

Garsiausios gatvės ir aikštės:

Respublikos aikštė

Karaliaus Aleksandro bulvaras (buvęs Revoliucijos bulvaras) – ilgiausia gatvė Belgrade.
Knez Mihajlova
Skadarlija
Slavija
Terazije;
Respublikos aikštė (Pergalės aikštė);
Mitrovic praėjimas – trumpiausia gatvė Belgrade.

Garsiausios turistinės vietos Belgrade yra Avala kalnas, Dedinje administracinis rajonas ir Tito mauzoliejus vad. „Kuća cveća“ („gėlių namai“).

Muziejai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymiausi Belgrado muziejai:

Nacionalinis muziejus – meno muziejus, turintis per 300 000 eksponatų. Buvo įkurtas 1844 m.
Gamtos istorijos muziejus, turintis per 900 000 eksponatų.
Šiuolaikinio meno muziejus – demonstruojantis meno kūrinius sukurtus nuo 1900 m. Jugoslavijoje, turintis apie 8540 eksponatų.
Serbijos etnografijos muziejus, turintis per 160 000 eksponatų Balkanų miesto ir žemės ūkio kultūros tematika.
Nikolo Teslos muziejus – eksponuojantis Nikolo Teslo daiktus. Įkurtas 1952 m. muziejus turi apie 160 000 originalių dokumentų ir apie 5700 kitų daiktų.

Savivaldybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

17 savivaldybių, 10 miesto ir 7 priemiesčių.

Belgrado savivaldybės

Miesto savivaldybės: Čukarica, Novi Beograd, Palilula, Rakovica, Savski Venac, Stari Grad, Voždovac, Vračar, Zemun, Zvezdara.
Priemiesčių savivaldybės: Barajevo, Grocka, Lazarevac, Mladenovac, Obrenovac, Sopot, Surčin.