Prancūzijos bankas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Prancūzijos bankas
Logotipas
Logotipas
Būstinė Paryžius, Prancūzija
Įkurtas 1800 m. sausio 18 d.
Nuosavybės teisė 100 % valstybės nuosavybė[1]
Gubernatorius François Villeroy de Galhau
Šalies (-ių) centrinis bankas Prancūzija
Valiuta Euras
ISO 4217 Kodas EUR
Tinklalapis www.banque-france.fr
1 Prancūzijos bankas vis dar egzistuoja, tačiau daugelis funkcijų buvo perimtos ECB.

Prancūzijos bankas (pranc. Banque de France) − Prancūzijos Respublikos centrinis bankas. Šiuo metu jis glaudžiai susijęs su Europos centriniu banku. Jo pagrindinės pareigos − Europos centrinių bankų sistemos nustatytos monetarinės politikos vykdymas. Prancūzijos bankas įsikūręs Paryžiuje.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prancūzijos bankas palaiko šalies finansų sistemos ir kainų stabilumą, įgyvendina euro zonos bendrąją pinigų politiką, atlieka pinigų emisiją, prižiūri komercinių bankų, kitų kredito įstaigų, investicinių bendrovių veiklą, tarpbankinius atsiskaitymus, saugo ir tvarko šalies užsienio valiutos ir aukso atsargas. Valdymo svarbiausia institucija – Generalinė taryba (12 narių, valdytoją ir 2 jo pavaduotojus skiria šalies prezidentas). Pajamos 8,2 mlrd. eurų, apie 11 020 darbuotojų (2017).[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būstinė: Hôtel de Toulouse, Paryžius

Prancūzijos centrinio banko steigimas siekia dar Napoleono Bonaparto laikus. 1800 m. prancūzų imperatoriaus potvarkiu buvo įkurtas Prancūzijos bankas. Iš pradžių jis veikė kaip uždaroji akcinė bendrovė, užsiimanti bankininkystės verslu. Tik 1936 m., priėmus atitinkamą įstatymą, Prancūzijos banką ėmė kontroliuoti vyriausybė, vykdomoji valdžia gavo įgaliojimus skirti svarbiausių banko padalinių vadovus. Vėliau, 1945 m., bankas buvo nacionalizuotas, o 1973 m. Prancūzijos parlamentas priėmė nuostatus, įtvirtinusius banko teisinį statusą. Reikia pažymėti, kad nuostatai nepalietė klausimo dėl banko pavaldumo vyriausybei, o veikiau tik šiek tiek pakoregavo atskirus momentus, daugiausia susijusius su Prancūzijos banko funkcijomis bei kompetencija pinigų ir kredito srityje. Prancūzijos bankas buvo įgaliotas duoti patarimus visais pinigų apyvartos klausimais. Jis padėjo formuoti ir įgyvendinti šalies vyriausybės nustatytą pinigų politiką. Paskui 1993 m., įvykęs žymus pertvarkymas bankui suteikė nepriklausomybę, idant būtų pasiektas kainų stabilumas šalyje nepaisant joje vykdytos fiskalinės politikos. Ši pertvarka Prancūzijos bankui praskynė kelią link Europos pinigų sąjungos. Galiausiai 1998 m. Prancūzijos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos nariu.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]