Versalio rūmai
Versalio rūmai Palace and Park of Versailles * | |
---|---|
Pasaulio paveldo sąrašas | |
![]() | |
Vieta | ![]() |
Tipas | Kultūrinis |
Kriterijus | i, ii, vi |
![]() |
(angl.) (pranc.): 83 |
Regionas** | Europa |
Įrašymo istorija | |
Įrašas | 1979 (3-oji sesija) |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Versalio rūmai (pranc. Château de Versailles) – prancūziškojo klasicizmo architektūros paminklas, esantis Versalyje, Prancūzijoje. Rūmų interjerą sudaro: Didieji karaliaus ir karalienės apartamentai (architektas Lui Levo, dailininkas Šarlis Lebrenas);[1][2] Karalių koplyčia (architektai Žiulis Arduenas Mansaras ir Robertas de Kotas);[3] Veidrodžių galerija – ilgis 73 m, plotis 10,5 m – joje yra 17 didelių langų, priešais kuriuos ant sienos kabo 17 tokio pat dydžio veidrodžių; Karo ir Taikos salonai (architektas Ž. H. Mansaras, dailininkas Šarlis Lebrenas).[4] Šių rūmų interjerą puošia vertingi paveikslai, bronzinės ir marmurinės skulptūros, gobelenai, baldai iš brangiausių medžio rūšių ir t. t.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rūmai pastatyti 1623 m. karaliui Liudvikui XIII kaip kuklus medžioklės dvaras, vėliau žymiai išplėsti Liudviko XIV,[5] kuris 1682 m. iš Paryžiaus čia perkėlė savo dvarą ir valdžią, siekdamas neleisti prieš jį sąmokslauti Prancūzijos provincijose.[6] Versalio rūmai nuo XVII amžiaus vidurio iki Didžiosios Prancūzų revoliucijos buvo trijų Prancūzijos karalių rezidencija.[5] Tuo metu rūmuose gyveno daugybė žmonių – priklausomai nuo dienos, rūmuose būdavo nuo 3 000 iki 10 000 gyventojų, tarnų ir lankytojų.[7] Jie buvo Prancūzijos kultūrinis ir politinis centras, išskyrus septynerių metų laikotarpį, kai tuo metu už nepilnametį Liudviką XV valdęs Pilypas II Orleanietis, karališkąjį dvarą buvo perkėlęs atgal į Paryžių. Regentui sulaukus nepopuliarumo tarp pavaldinių ir po nesutarimų su Paryžiaus parlamentu, dvaras 1722 m. buvo sugrąžintas į Versalio rūmus.[8]
Po Didžiosios Prancūzijos Revoliucijos rūmai buvo apleisti, jų kolekcijos išparduotos.[9] 1833 m. Liudvikas Pilypas rūmuose įsteigė muziejų, skirtą „visoms Prancūzijos šlovėms“ (à toutes les gloires de la France). Ši frazė parašyta po Dufūro ir Gabrieliaus paviljonų karnizais.[10] Nuo 1979 m. rūmai įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.[11]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ https://en.chateauversailles.fr/discover/estate/kings-apartments
- ↑ https://en.chateauversailles.fr/discover/estate/palace/queen-apartments
- ↑ https://en.chateauversailles.fr/news/life-estate/restoration-royal-chapel/royal-chapel
- ↑ https://www.chateauversailles.fr/resources/pdf/fr/public-spe/aide_visite_gal_glaces.pdf
- ↑ 5,0 5,1 https://en.chateauversailles.fr/discover/history
- ↑ https://en.chateauversailles.fr/discover/history/great-characters/louis-xiv
- ↑ https://en.chateauversailles.fr/discover/history/key-dates/courtiers
- ↑ https://en.chateauversailles.fr/discover/history/key-dates/court-returns-versailles-1722
- ↑ https://en.chateauversailles.fr/discover/history/key-dates/versailles-after-french-revolution
- ↑ https://en.chateauversailles.fr/discover/history/great-characters/louis-philippe-i
- ↑ https://whc.unesco.org/en/list/