Stanislovo aikštė (Nansi)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 48°41′37,2″ š. pl. 6°10′49,4″ r. ilg. / 48.68333°š. pl. 6.16667°r. ilg. / 48.68333; 6.16667

Aikštės planas. Skaičiais pažymėti: 1 – paminklas St. Leščinskiui, 2 – Neptūno fontanas, 3 – Amfitritės fontanas.
Liudvikui XV skirta Triumfo arka (pranc. Arc Héré)

Stanislovo aikštė (pranc. Place Stanislas) – istorinė aikštė, plytinti rytinės Prancūzijos Nansi mieste. Pavadinta jos fundatoriaus Lietuvos–Lenkijos valdovo ir Lotaringijos hercogo Stanislovo Leščinskio vardu. Kartu su šalia esančiomis Karjeros aikšte (pranc. Place de la Carrière) ir Sąjungos aikšte (pranc. Place d’Alliance) sudaro vieningą urbanistinį ansamblį, kuris 1983 m. buvo įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą.

Panorama place stanislas nancy 2005-06-15.jpg
Stanislovo aikštės vaizdas po 2004–2005 m. restauracijos

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVIII a. aikštė buvo virtusi didžiule statybviete mieste, ji turėjo jungti nuo X a. išlikusį Senamiestį su XVI a. susiformavusiu Naujamiesčiu. Užstatymo idėjos autoriumi tapo iš tėvynės pasitraukęs buvęs Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Leščinskis, Prancūzijoje tapęs Stanislu. Jis ištekino dukrą už karaliaus Liudviko XV Mylimojo ir buvo paskirtas Lotaringijos hercogu, todėl nusprendė naująją erdvę pavadinti žento garbei – Karaliaus aikštė.

Statybos prasidėjo 1752 m. kovą ir 1755 m. lapkritį buvo galutinai užbaigtos. Aikštės kontūre iškilusius pastatus projektavo arch. Emanuelis Erė, o ažūrines metalines papuošimų konstrukcijas kūrė meninės liejininkystės meistras Žanas Lamuras. Viduryje iškilo Liudviko XV skulptūra, kuri per Didžiąją prancūzų revoliuciją buvo negrįžtamai nuversta. Jos vietoje 1831 m. buvo atidengtas paminklas Stanislovui Leščinskiui, nuo to laiko taip pat ir aikštė vadinama Place Stanislas.

1983 metais, kai UNESCO trijų aikščių urbanistinį ansamblį pripažino Pasaulio paveldo objektu, didesnioji Stanislovo aikštės dalis buvo naudojama automobilių parkavimui. Ruošiantis švęsti aikštės 250–metį, buvo ištirta XVIII a. archyvinė medžiaga ir atlikti 9 mln. eurų kainavę restauravimo darbai. Nuo to laiko aikštė ir šalia esanti teritorija tapo pėsčiųjų zona.

Aikštės statiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]