Aukštutinio Provanso Alpės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aukštutiniai Pirėnai
Alpes-de-Haute-Provence
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Administracinis centras Dine le Benas
Kantonai 30
Gyventojų (2016) 161 588
Plotas 6 925 km²
Tankumas (2016) 23 žm./km²
Vikiteka Aukštutiniai PirėnaiVikiteka

Aukštutinio Provanso Alpės (04) (pranc. Les Alpes - de-Haute-Provence) – Prancūzijos departamentas šalies pietryčiuose, Provanso-Alpių-Žydrosios pakrantės regione. Prefektūra Dine le Bene (Digne–les-Bains).

Departamente 4 apskritys, 30 kantonai, 21 municipalinis susivienijimas ir 200 komunų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsteigtas Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymu nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais ir apėmė didžiąją dalį Provanso provincijos. Iki 1970 m. vadinosi Žemosios Alpės.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Departamentą supa Pajūrio Alpių, Varo, Vokliūzo, Dromo ir Aukštutinių Alpių departamentai bei Italija.

Svarbiausi miestai – Manoskas, Barselonetė, Kastalanas ir Forkalkjė.

Svarbiausios upės – Diuransas, Verdonas, Bleonas, Asas, Ubaja, Varas, Buešas, Žabronas.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyrauja reabilitacijos, gydymo, turizmo ir sporto infrastruktūra. Svarbiausios slidinėjimo stotys – Pra Lupas ir Le Sauza.

Politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Departamento Generalinė taryba ir prefektūra yra Manoske. Departamentą Prancūzijos senate atstovauja Klodas Domeizelis (išrinktas 1998 m.), Atstovų rūmuose – Žanas Lui Bianko ir Danielis Spagnu (išrinkti 2002 m.)

Generalinę tarybą sudaro 31 narys, kurie renkami kas treji metai šešerių metų kadencijai. 15 jų išrinkti 2001 m., 16 – 2004 m. Generalinės tarybos pirmininkas Žanas Lui Bianko.

Prefektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1800 m. – Louis Texier-Olivier
  • 1802 m. – Alexandre de Lameth
  • 1805 m. – Jean-Pierre Duval
  • 1815 m. – Emmanuel de Villeneuve-Bargemont
  • 1993 m. – Gérard Lambotte
  • 1996 m. – Jean-Claude Fabry
  • 1999 m. – Bernard Lemaire
  • 2002 m. – Philippe De Mester
  • 2004 m. – Jacques Millon

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]