Libanas
- Šis straipsnis apie valstybę. Apie miestą Kolumbijoje žr. Libanas (Kolumbija).
| Libano Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Visi mes, už mūsų šalį“ | |||||
.svg) Libanas žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | Arabų, prancūzų (de facto)[1] | ||||
| Sostinė | Beirutas | ||||
| Didžiausias miestas | Beirutas | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Ministras pirmininkas |
Michel Aun Mustapha Adib | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
10 452 km2 (161) 1,8 % | ||||
| Gyventojų • 2022 • Tankis |
5 296 814[2] (122) 560 žm./km2 (21) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2020 19,008[3] mlrd. $ (82) 2 785[3] $ (153) | ||||
| Valiuta | Libano svaras (LBP) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC+2 (EET) UTC+3 (EEST) | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
nuo Prancūzijos 1943 m. lapkričio 22 d. 1945 m. spalio 24 d. | ||||
| Interneto kodas | .lb | ||||
| Šalies tel. kodas | +961 | ||||
Libanas (arab. لُبْنَان = Lubnān, pranc. Liban), oficialiai Libano Respublika (arab. الجمهورية اللبنانية = al-Jumhūrīyah al-Lubnānīyah, pranc. République libanaise) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Sirija, pietuose – su Izraeliu. Vakaruose Libanas prieina prie Viduržemio jūros. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Beirutas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dabartinio Libano teritorijoje finikiečiai buvo įkūrę miestų daugiau kaip prieš 3000 metų. Dar neseniai Libanas buvo klestinti valstybė, kultūrinis ir prekybinis Artimujų Rytų centras. Sostinė Beirutas pritraukdavo daugybę turistų. Tačiau dėl įtampos tarp religinių grupių 1975 m. prasidėjo ilgalaikis pilietinis karas, nuniokojęs beveik visą šalį. XX a. paskutiniame dešimtmetyje buvo pasiektas taikos susitarimas, ir vyriausybė, padedama užsienio, ėmėsi atkurti ūkį ir atstatyti sugriautus miestus.
Politinė sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Libanas yra parlamentinė demokratija, kurioje įteisinta speciali konfesionalizmu vadinama sistema. Jos tikslas – padalinti politinę galią tarp skirtingų religinių grupių, reikalaujant, kad aukščiausi valstybės postai priklausytų tam tikrą religiją išpažįstančiam asmeniui. Pavyzdžiui, prezidentas privalo būti maronitas, ministras pirmininkas – sunitas, parlamento pirmininkas – šiitas, viceministras pirmininkas ir parlamento vicepirmininkas – stačiatikis.
Šalies įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienų rūmų parlamentui. Jis turi 128 vietas, lygiai padalintas tarp krikščionių ir musulmonų. Nariai renkami visuotiniuose rinkimuose kas ketverius metus pagal proporcinę rinkimų sistemą. Šalyje vyrauja multipartinė sistema, įprastos kelių partijų prieš rinkimus arba parlamente sudaromos koalicijos.
Vykdomoji valdžia sutelkta prezidento, kaip valstybės vadovo, ir ministro pirmininko, kaip vyriausybės vadovo, rankose. Prezidentas renkamas parlamento šešerių metų kadencijai. Ministrą pirmininką paskiria prezidentas su parlamento pritarimu. Vyriausybė formuojama išlaikant lygybę tarp religinių grupių.
Pagal 2012 m. Demokratijos indeksą, Libanas priskiriamas hibridinių režimų kategorijai.[4]
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Libanas padalintas į 6 muchafazas:
- Beiruto muchafaza
- Kalnų Libano muchafaza
- Šiaurės Libano muchafaza
- Bekos muchafaza
- Nabatijos muchafaza
- Pietų Libano muchafaza
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Libanas nedidelė valstybė, pietuose besiribojanti su Izraeliu, o šiaurėje ir rytuose – su Sirija. Pajūriu eina siaura lyguma, rytuose virstant dviem kalnagūbriais. Tarp šių kalnagūbrių driekiasi didelis derlingas Bekaatos slėnis. Per slėnį teka Litanio upė. Jos vandens ištekliai naudojami pietinei slėnio daliai ir (per kalnuose iškastą tunelį) daliai pajūrio lygumos.
Gamta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dirvožemiai daugiausia kalciažemiai, upių slėniuose – verstžemiai. Libano natūrali gamta labai pakitusi dėl intensyvaus miškų kirtimo ir dirvožemio erozijos. Miškai užima 13 % Libano teritorijos.[5] Libano kalnų vakarų šlaituose auga krūmynai, vietomis pušynai ir kiparisai, didesnių kedrų miškų išlikę tik aukštikalnėse. Bekaa slėnyje – kserofitinė augalija (dygūs krūmai, stepės).
Iš žinduolių aptinkami šakalai, hienos, gazelės, ežiai, kirstukai, šikšnosparniai, iš graužikų – pelės, voverės, iš paukščių – strazdai, lakštingalos, kurapkos, karveliai, grifai. Gausu roplių (driežai, gyvatės, vėžliai) ir varliagyvių (salamandros).
Yra Libano kedrų rezervatas šalies šiaurėje.[6]
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Libane vyrauja viduržemio klimatas su karštomis sausomis vasaromis ir švelniomis lietingomis žiemomis. Vidutinė vasaros temperatūra apie 26 °C, žiemos – 15 °C. Palyginti su kitomis regiono šalimis, Libane lyja gana gausiai. Kalnuose per metus iškrenta daugiau kaip 1250 mm, pajūryje – 700–900 mm, Bekaa tarpukalnių slėnyje – iki 600 mm kritulių. Daugiausia kritulių gruodžio – vasario mėnesiais.
 Beiruto klimatas 
| |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Vid. temperatūra °C | 14 | 14 | 16 | 18 | 21 | 24 | 26 | 27 | 26 | 23 | 19 | 16 | 20,2 |
| Krituliai mm | 140 | 105 | 77 | 30 | 18 | 1 | 1 | 1 | 7 | 31 | 75 | 115 | 601 |
| Duomenys: Libano klimatas, Beirutas[7] 2013 05 18 | |||||||||||||
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Libano ekonomiką labai paveikė pilietiniai nesutarimai nuo 1975 iki 1990 m. Iki 1990 m. šalis beveik pasiekė buvusį ekonomikos lygį, bet ją dar veikia Izraelio 2006 m. oro atakos. Dabar šaliai svarbi bankininkystė, draudimas, žemės ūkio produktų apdirbimas, chemijos, medienos produktų gamyba, naftos perdirbimas. Pajamos gaunamos iš turizmo, tarptautinės pagalbos. Neteisėta narkotikų gamyba turi įtakos šalies ekonomikai.
Žemės ūkio produktai sudaro tik mažą dalį BVP. Auginami citrusiniai vaisiai, tabakas, vynuogės. Auginamos avys ir ožkos. Libanas daugiau importuoja, nei eksportuoja. Pagrindiniai šalies eksporto produktai yra juvelyriniai dirbiniai, chemikalai, vaisiai, tabakas, tekstilės gaminiai. Importuojama nafta, automobiliai, medikamentai, drabužiai. Šalies mainų partneriai yra Sirija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Italija, Saudo Arabija.
Demografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinės religijos: musulmonų šiitų, musulmonų sunitų, drūzų, graikų stačiatikių, maronitų.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kita informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Libano ryšiai
- Libano transportas
- Libano karinės pajėgos
- Libano tarptautiniai santykiai
- Libano šventės
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Prancūzų yra antroji Libano kalba.
- ↑ Šablonas:Cite CIA World Factbook
- ↑ 3,0 3,1 „Lebanon“. World Economic Outlook Database, October 2021. Tarptautinis valiutos fondas. Nuoroda tikrinta 2022-03-21.
- ↑ Democracy Index 2012, The Economist Intelligence Unit
- ↑ Global Forest Resources Assessment 2010: Global Tables, FOA; tikrinta: 2012-07-12
- ↑ Libanas . Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 85 psl.
- ↑ Lebanon, Climatemps.com; tikrinta: 2013-05-18
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bendros nuorodos:
- Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Rekomendacija keliaujantiems į Libaną Archyvuota kopija 2011-01-02 iš Wayback Machine projekto.
- Lebanon (cia.gov) Archyvuota kopija 2019-09-12 iš Wayback Machine projekto., anglų kalba
Žemėlapiai:
- Libano fizinis žemėlapis
- Libano pagrindinių kelių žemėlapis
- Libano adminisracinis-politinis žemėlapis
- Libanas google žemėlapyje
Laikas ir orai:
| ||||||||
| |||||||||||||
