Il de Fransas
| Il de Fransas Île-de-France | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |||||||
| Valstybė |  Prancūzija
| ||||||
| Administracinis centras | Paryžius | ||||||
| Departamentai | 8 | ||||||
| Oficialios kalbos | Prancūzų | ||||||
| Įkūrimo data | 1982 | ||||||
| Regiono tarybos prezidentas | Valérie Pécresse (LR-SL) | ||||||
| Gyventojų | 12 278 210 | ||||||
| Plotas | 12 012 km² (13) | ||||||
| Tankumas | 1 022 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | FR-IDF | ||||||
| Tinklalapis | www.iledefrance.fr | ||||||
 Vikiteka |
Il de FransasVikiteka | ||||||
.svg){kind=small}
Il de Fransas (pranc. Île-de-France – „Prancūzijos sala“) – administracinis regionas šiaurės Prancūzijoje aplink Paryžių, kuris yra regiono ir visos šalies sostinė. Plotas – 12,0 tūkst. km²; 12,21 mln. gyventojų (2019).
Tai tankiausiai apgyvendintas Prancūzijos regionas. Jį sudaro 8 departamentai: Paryžius, Esonas, Aukštutinė Sena, Sena-Sen Deni, Sena ir Marna, Marnos slėnis, Uazos slėnis, Ivlinas.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nors modernus pavadinimas Île-de-France reiškia „Prancūzijos sala“, jo kilmė nėra aiški. „Sala“ gali reikšti žemę tarp Uazos, Marnos ir Senos upių arba Île de la Cité („Miesto sala“), kurioje buvo Prancūzijos karališkieji rūmai ir katedra.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Merovingų laikais (476–750) regionas vadintas Frankija (Francia). X–XI a. Frankija apėmė regioną tarp Senos, Marnos, Beuvrono, Uazos, Nonetos upių. Il de Fransas buvo branduolys teritorijos, iš kurios Hiugas I Kapetas ir jo įpėdiniai išplėtė savo valdžią ir sukūrė Prancūzijos valstybę. Pavadinimas pirmąkart minimas 1429 m.
XV a. antroje pusėje Il de Fransas buvo karinė provincija, apėmusi teritoriją tarp Pikardijos, Normandijos, Orleanės, Nivernės ir Šampanės. Nuo XVI a. Il de Fransą administravo gubernatorius (karaliaus vietininkas). XVIII a. suskirstyta į Paryžiaus ir Soisonso intendantūras.
1790 m. per Prancūzijos revoliuciją Il de Franso provincija panaikinta, įkurti departamentai. Dabartinio administracinio regiono ribos nustatytos 1959 m. (tada vadintas Paryžiaus regionu).
Pagal 1976 m. įstatymą Paryžiaus regiono vietoje įkurtas Il de Franso regionas.
1850–1950 m. Il de Franso gyventojų padaugėjo keturis kartus.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apie 25 % Il de Franso gyventojų yra gimę ne Prancūzijoje. Daugiausia Alžyre, Portugalijoje, Maroke, Tunise, taip pat Prancūzijos užjūrio teritorijose (Gvadelupoje, Martinikoje).
| Paryžiaus regiono gyventojai pagal gimimo šalį/teritoriją:[1][2] | Populiacija (2015 m.) |
|---|---|
| Žemyninė Prancūzija |
9 165 570 |
 Alžyras |
310 019 |
 Portugalija |
243 490 |
 Marokas |
241 403 |
 Tunisas |
117 161 |
 Gvadelupa |
80 062 |
 Martinika |
77 300 |
 Turkija |
69 835 |
 Kinija |
67 540 |
 Malis |
60 438 |
 Italija |
56 692 |
 Dramblio Kaulo Krantas |
55 022 |
 Senegalas |
52 758 |
 Rumunija |
49 124 |
 Kongo Demokratinė Respublika |
47 091 |
 Ispanija |
47 058 |
 Šri Lanka |
42 016 |
 Kamerūnas |
41 749 |
 Lenkija |
38 550 |
 Kongo Respublika |
36 354 |
 Haitis |
35 855 |
 Vietnamas |
35 139 |
 Kambodža |
31 258 |
 Reunionas |
28 869 |
 Indija |
26 507 |
 Serbija |
26 119 |
 Vokietija |
21 620 |
 Libanas |
20 375 |
 Mauricijus |
19 506 |
 Madagaskaras |
19 281 |
 Pakistanas |
18 801 |
 Jungtinė Karalystė |
18 209 |
 Rusija |
18 022 |
 Jungtinės Amerikos Valstijos |
17 548 |
 Kitos šalys/teritorijos |
846 914 |
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Il de Fransas yra šiaurinėje Prancūzijos dalyje. Šiaurėje ribojasi su Aukštutine Prancūzija, Grand Estu rytuose, Burgundija-Franš Kontė pietryčiuose, Centru-Luaros Slėniu pietvakariuose ir Normandija vakaruose.
Vaizdas į Fontenblo mišką Senoje ir Marnoje
Sena Paryžiuje
Vynuogynas Liuzarše, Uazos slėnyje
,_%C3%A9glise_St-C%C3%B4me-St-Damien_depuis_le_chemin_de_la_Paroisse.jpg)
Reljefas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paviršius žemas, kalvotas (aukštis 100–200 m; Il de Fransas užima Paryžiaus baseino vidurinę dalį), suskaidytas Senos ir jos baseino upių (Marnos, Orgės, Bievro, Urko, Uazos, Loingo) slėnių.
Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vidutinių platumų jūrinis klimatas; sausio vidutinė temperatūra 2 °C, liepos 18 °C, per metus iškrinta 600–700 mm kritulių. Diduma Il de Franso dirvožemių – išplautžemiai. Yra lapuočių, daugiausia ąžuolų ir bukų miškų.
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Il de Fransas – ekonomiškai stipriausias Prancūzijos regionas. Jame sukuriama 30,5 % Prancūzijos BVP (2016). Apie 87 % dirbančių gyventojų – paslaugų sferos (bankininkystės, finansų, administracijos, telekomunikacijų, prekybos, transporto) darbuotojai.
Pramonė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pramonės svarbiausios šakos: automobilių, lėktuvų gamyba, elektronikos, informatikos, chemijos (farmacijos) pramonė. Vadinamuosiuose technopoliuose (Orsay, Massy, Saclay) atliekami branduolinės technikos ir kiti tyrimai. Žemės ūkio svarbiausia šaka – augalininkystė.
Ūkis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žemės ūkio naudmenos užima 50 % Il de Franso teritorijos. Dideliuose ūkiuose (vidutiniškai 60 ha) auginami kviečiai, miežiai, cukriniai runkeliai, rapsai, mažuose (vidutiniškai 5 ha) – daržovės, gėlės, vaismedžiai.
Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Regione labai daug kelių. Geležinkelių ir automobilių greitkeliai jungia Il de Fransą su daugeliu Prancūzijos administracinių regionų ir su gretimomis šalimis. Veikia Ženvilio (prie Senos) ir Boneuilaus (prie Marnos) upių uostai.
Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Il de Fransas yra viena populiariausių turistų lankomų vietų pasaulyje, 2017 m. regiono viešbučiuose apsilankė 23,6 mln. žmonių, o visų tipų apgyvendinimo įstaigose apsilankė 50 mln. žmonių. Daugiausia turistų atvyko iš JAV, Anglijos, Vokietijos ir Kinijos.[3] [4][5] 2017 m. Il de Fransas buvo lankomiausia kelionių vieta pasaulyje po Bankoko ir Londono.[6] Didžiausias turistų traukos objektas regione 2017 m. buvo Paryžiaus Disneilendas, kuriame apsilankė 14,8 mln. lankytojų, po to seka Dievo Motinos katedra (apie 12 mln.) ir Švč. Jėzaus Širdies bazilika Monmartre (apie 11,1 mln. lankytojų).[7]
Žymūs istoriniai paminklai regione už Paryžiaus ribų yra Versalio rūmai (7 700 000 lankytojų), Fontenblo rūmai (500 000 lankytojų), Vaux-le-Vicomte pilis (300 000 lankytojų), Malmezon rūmai ir Sen Deni vienuolyno bazilika, kurioje prieš Prancūzijos revoliuciją buvo laidojami Prancūzijos karaliai.[8]
Didžiausi miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dievo Motinos katedra (12 mln. lankytojų 2017 m.)
Versalio rūmai (7,7 mln. lankytojų 2017 m.)
Paryžiaus Disneilendas (14,8 mln. lankytojų 2017 m.)
Vaux-le-Vicomte pilis
.jpg)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Individus localisés à la région en 2015 – Recensement de la population – Fichiers détail“
- ↑ „IMG1B – Population immigrée par sexe, âge et pays de naissance en 2015 – Région d'Île-de-France (11)“
- ↑ „Tourism statistics, Paris Region tourism office“.
- ↑ Key Figures: Paris Convention and Visitors Bureau Key
- ↑ Vers une fréquentation touristique record à Paris en 2017 on Les Échos
- ↑ Mastercard Global Destinations Index 2017
- ↑ Key Figures 2017: Paris Convention and Visitors Bureau
- ↑ Annual Report of the Regional Committee on Tourism of the Ile-de-France Region, cited in La Croix, 22 February 2018.
| ||||||||||||||||
