Prekyba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Prekyba – bendrąja prasme, savanoriški prekių ir/ar paslaugų mainai tarp kelių ar daugiau objektų (prekybininkų). Prekybos procesų visuma vadinama rinka. Bet kuriame versle yra prekybos elementų.

Apibūdinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pirminė prekybos forma buvo natūriniai (barteriniai) mainai, tiesioginis pasikeitimas prekėmis ar paslaugomis. Šiuolaikinėje prekyboje paprastai naudojamas mainų „tarpininkas“ – pinigai, kurių dėka prekybos procesas gali būti suskaidomas į du etapus – pirkimą ir pardavimą (arba uždarbį).

Manoma, kad prekyba prasidėjo beveik iškart, kai prasidėjo žmonių bendravimas prieš maždaug 150 000 metų. Atsiradus pinigų koncepcijai buvo išspręstos barterinių mainų „dvigubo poreikių sutapimo“ problemos (pardavimas ir pirkimas gali vykti atskirai, skirtingu laiku; jei mainomų prekių vertės nesutampa, skirtumą galima padengti pinigais). Pinigų ir vėliau kitų atitikmenų išradimas labai palengvino ir paskatino prekybą.

Prekybos egzistavimui yra daug prielaidų. Didėjant specializacijai ir darbo pasidalijimui, dauguma žmonių koncentruojasi ties viena gamybos kryptimi ir turi įsigyti pačių negaminamas reikalingas prekes/paslaugas iš tų, kurie jas gamina/tiekia. Panaši specializacija gali pasireikšti ir regionų bei valstybių mastu, kai vienos valstybės situacija kitų valstybių atžvilgiu suteikia jai kokį nors gamybinį pranašumą (pvz., Lietuvoje auginti bananus būtų sudėtingiau nei Pietų Amerikoje ar Indijoje).

Prekybai vykstant tarp dviejų subjektų, ji vadinama dvišale, tarp daugiau nei dviejų – daugiašale.

Prekybos organizavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Vyksta keliais lygmenimis:

Kai kurios susijusios sąvokos[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]