Marna (departamentas)
Marna Marne | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |||||||
Valstybė | Prancūzija | ||||||
Administracinis centras | Šampanės Šalonas | ||||||
Kantonai | 23 | ||||||
Gyventojų | 570 883 | ||||||
Plotas | 8 163 km² | ||||||
Tankumas | 70 žm./km² | ||||||
Vikiteka | MarnaVikiteka |
Marna (pranc. La Marne) – Prancūzijos departamentas šalies šiaurėje, Šampanės-Ardėnų regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę, Senos dešinįjį intaką. Administracinis centras – Šampanės Šalonas, iki 1998 m. vadinosi Šalonas prie Marnos.
Departamente 5 apskritys, 44 kantonai, 57 municipaliniai susivienijimai ir 619 komunų. Plotas – 8 163 km².
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais apimant po dalį Šampanės provincijos. 1800 m. vasario 17 d. įsteigus prefekto pareigas, pirmuoju prefektu tapo Buržua de Žesė (Bourgeois de Jessaint), kuris šiame poste išbuvo 38 metus.
Pirmieji žmonės teritorijoje apsigyveno prieš 300 000 metų. Nuo V a. PK krašte apsigyveno keltai. 58 m. PK, nukariaudamas galus lankėsi Julijus Cezaris, aprašęs vietinius gyventojus belgus savo Komentaruose. Strabonas Reimso gyventojus vadino turtingiausiais tarp genčių – Inter istas gentes Remi sunt nobilissimi. Romos imperijos laikus primena gausūs archeologija|archeologiniai radiniai, tų laikų statiniai. Krikščionybė atsirado apie III a., tačiau pirmieji krikščionys jokių represijų nesusilaukė.
Netgi barbarai, IV a. nusiaubę visą Europą, šį kraštą paliko neutralų, o kai V a. krašto sostinei pagrasino Atila, gyventojai susivienijo prieš jį su frankų karaliumi Merovėjumi, vizigotų – Teodoriku ir Flavijaus Ecijaus legionais. Susiformavo vietinė Kloviso monarchija, kurią Karolis Didysis įtraukė į savo imperiją. 1284 m. Šampanės kunigaikštis kraštą kaip kraitį atidavė Prancūzijos karaliui Filipui Gražiajam. Šimtamečio karo metu kraštą nesėkmingai bandė užimti Robertas Knolis.
Pirmasis pasaulinis karas kraštui padarė nemažai žalos. Daugybės mūšių vietose liko nesprogusių sviedinių, minų, laukai buvo nusėti skeveldrų, kulkų, karo technikos liekanų, todėl nebetiko jokiai kitai veiklai. Raudonoji zona Marnos departamente apėmė 24 556 ha.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Marnos departamentas ribojasi su Ardėnų, Mezo, Aukštutinės Marnos, Obo, Senos ir Marnos bei Esno departamentais.
Apskritys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskritis | Gyventojų | Plotas km² | Kantonų | Savivaldybių |
Šampanės Šalonas | 100 112 | 1778 | 8 | 100 |
Epernė | 91 471 | 2156 | 10 | 164 |
Reimsas | 310 289 | 1702 | 17 | 175 |
Sent Meneholdas | 14 313 | 1021 | 3 | 67 |
Vitri le Fransua | 49 044 | 1504 | 6 | 113 |
Pagrindiniai miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Šampanės Šalonas (Châlons – en-Champagne) (26 000 gyventojų, 1999 m.)
- Epernė ( Épernay) (30 000 gyventojų)
- Reimsas ( Reims) (4 000 gyventojų)
- Sent Meneholdas ( Sainte-Menehould) (4 000 gyventojų)
- Vitri le Fransua (Vitry – le-François)
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Klimatas kontinentinis ir okeaninis, nes įtakos turi Atlanto vandenynas. Lietūs būna dažniausiai pavasarį ir rudenį, kritulių kiekis per metus svyruoja nuo 500 mm Reimse ir Šalone iki 1000 mm Reimso kalnuose. Saulėta būna apie 1730 valandų. Vidutinė metinė temperatūra 15 laipsnių C, nuo 2 °C sausio mėn iki 18 °C liepos mėn.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Turizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Politika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Departamentą Prancūzijos senate atstovauja Ivas Detrenė, Žanas klodas Etjenas ir Fransuaza Fera, Atstovų rūmuose – 6 nariai. Generalinę tarybą sudaro 45 nariai, renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.
Prefektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2005 m. – Dominique Dubois
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Prancūzijos regionai ir departamentai
- Prefektūra
- Generalinė taryba Archyvuota kopija 2001-04-01 iš Wayback Machine projekto.
- Orai Ardėnuose
|