Nikosija

Nikosija Λευκωσία, Lefkoşa

Buvusi Šv. Sofijos katedra (dabar mečetė) turkų kontroliuojamoje Nikosijos dalyje

Nikosija 35°10′00″ š. pl. 33°21′00″ r. ilg. / 35.16667°š. pl. 33.35000°r. ilg. / 35.16667; 33.35000 (Nikosija)Koordinatės: 35°10′00″ š. pl. 33°21′00″ r. ilg. / 35.16667°š. pl. 33.35000°r. ilg. / 35.16667; 33.35000 (Nikosija)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Kipras
Apygarda	Nikosijos apygarda

Gyventojų (2012)	282 285

Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Nikosija

Kirčiavimas	Nikòsija

Nikosija (gr. Λευκωσία, turk. Lefkoşa) – didžiausias Kipro miestas ir Kipro respublikos sostinė (šiaurinė miesto dalis laikoma nepripažintos Šiaurės Kipro Turkų respublikos sostine). 200,5 tūkst. gyventojų (2007 m., pietinė dalis). Yra tarptautinis oro uostas (neveikia, JT administruojamoje teritorijoje).

Mieste yra daugiau nei 50 bažnyčių ir mečečių. Šiauriniame (turkų kontroliuojamame) miesto sektoriuje stovi vienas iš miesto simbolių – Selimiye mečetė (iki XVI a. buvusi šv. Sofijos katedra). Senamiestis apsuptas 1567–1570 m. venecijiečių pastatyta siena su 11 fortų ir trimis – Famagustos, Pafoso ir Kirenijos – vartais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji gyventojai Nikosijos vietoje apsigyveno jau bronzos amžiaus pradžioje (apie 2500 m. pr. m. e.). Pirmą kartą miestas (Ledra) paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 672 m. pr. m. e., kaip mokantis duoklę asirų karaliams. Nuo IX–X a. miestas laikomas visos Kipro salos sostine.

1960 m. Kiprui paskelbus nepriklausomybę, Nikosija tapo Kipro respublikos sostine. Po 1963 m. vykusių etninių konfliktų, miestas žaliąja linija buvo padalintas į du sektorius (šiaurinį (turkiškąjį) ir pietinį (graikiškajį)). Po 1974 m. įvykusios Turkijos invazijos į salą žalioji linija tapo de facto valstybine siena tarp dviejų bendruomenių. Sektorius skiria Jungtinių Tautų administruojama demilitarizuota buferinė zona. Po Berlyno sienos griuvimo 1989 m. Nikosija liko vienintelė padalinta sostine pasaulyje.