Sevenų nacionalinis parkas

Sevenų nacionalinis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)

Vieta:	Prancūzija
Artimiausia didesnė gyvenvietė:	Florakas
Sevenų nacionalinis parkas
Koordinatės:	44°12′56″ š. pl. 3°40′50″ r. ilg. / 44.21556°š. pl. 3.68056°r. ilg. / 44.21556; 3.68056
Plotas:	912,79 km²
Įkurtas:	1970 m.
Vikiteka:	Sevenų nacionalinis parkas
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1153

Sevenų nacionalinis parkas (pranc. Parc national des Cévennes) – saugoma gamtos teritorija pietų Prancūzijoje, Sevenų kalnuose. 1970 m. įkurtas 912,79 km² plotą užimantis parkas yra Lozero, Garo, Ardešo ir Averono departamentuose.

2011 m. dalis parko įtraukta į kultūrinį UNESCO paveldo sąrašą.^[1]

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficiali parko svetainė

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ The Causses and the Cévennes, Mediterranean agro-pastoral Cultural Landscape

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Prancūzijoje

Šiaurės ir vakarų	Mon Sen Mišelis (1979) · Amjeno katedra (1981) · Sen Saven sur Gartampo abatija (1983) · Reimso katedra, buvusi Šv. Remigijaus abatija ir To rūmai (1991) · Belgijos ir Prancūzijos varpinės (2005, kartu su Belgija) · Havras – Ogiusto Perė atstatytas miestas (2005) · Šiaurės-Pa de Kalė kalnakasybos regionas (2012) · Šampanės kalvos, vyndarystės vietos ir rūsiai (2015) · Karnako megalitai ir Moribhano pakrantės (2025)	Prancūzijos vėliava

Vidurio	Šartro katedra (1979) · Versalio rūmai ir parkas (1979) · Fonteblo rūmai ir parkas (1981) · Paryžius, Senos pakrantės (1991) · Buržo katedra (1992) · Luaros slėnis tarp Siuli prie Luaros ir Šalono (2000) · Provenas – viduramžių mugių miestas (2001) · Didieji Europos SPA miestai (Viši) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis)

Rytų	Vezlė abatija ir kalva (1979) · Cistersų Fontenė abatija (1981) · Ark e Senano druskos gamyklos (1982) · Plas Stanislas, Plas de la Karjė ir Plas d’Aljans Nansi mieste (1983) · Strasbūras, Didžioji sala (1988) · Liono istorinės vietos (1998) · Priešistoriniai Alpių namai ant polių (2011, kartu su penkiomis kitomis valstybėmis) · Burgundijos teruarai (2015) · Šen de Pui - Limanjos sprūdžio tektoninė vietovė (2018) · Pirmojo pasaulinio karo palaidojimų ir aminties vietovės (2023, kartu su Belgija)

Pietų ir Korsika	Priešistorinės vietovės ir dekoruoti urvai Vėzerio slėnyje (1979) · Arlio romėnų ir romaniškieji paminklai (1981) · Romėnų teatras su apylinkėmis ir triumfo arka Oranže (1981) · Porto įlanka: Pianos kalankės, Džirolatos įlanka ir Skandolos gamtos rezervatas (1983) · Gardo tiltas (romėnų akvedukas) (1985) · Avinjonas: Avinjono Popiežių rūmai, vyskupų rūmai ir Avinjono tiltas (1995) · Midi kanalas (1996) · Karkasono įtvirtintas miestas (1996) · Sent Emiljono jurisdikcija (1999) · Pirėnai-Monte Perdidas (1997, kartu su Ispanija) · Bordo, Mėnulio uostas (2007) · Albi: vyskupų miestas (2010) · Kosai ir Sevenai, Viduržemio regiono agropastoralinis kultūrinis kraštovaizdis (2011) · Dekoruota Pont d'Arko ola, žinoma kaip Šoveto Pont d'Arko grota Ardeše (2014) · Nica, žiemos kurortas Žydrojoje pakrantėje (2021) · Korduano švyturys (2021) · Maison Carrée Nimo mieste (2023)

Visa šalis	Šv. Jokūbo keliai Prancūzijoje (1998) · Vaubano gynybiniai įtvirtinimai (2008) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (2016、kartu su 6 kitom valstybėmis)· Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2021, kartu su 19 kitų valstybių)

Ne Europoje	Reunjono salos Pitonai, apskritimai ir stulpai (2010) · Taputapuatea (2017, Prancūzijos Polinezija) · Prancūzijos pietų žemės ir jūros (2019) · Pelė ugnikalniai ir miškai ir Šiaurės Martinikos pitonai (2023, Martinika) · Te Henua Enata – Markizų salos (2024, Prancūzijos Polinezija)

Nematerialaus paveldo objektai