Koordinačių sistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinačių sistema – metodas kiekvienam erdvės taškui priskirti jį atitinkančią skaičių seką. Koordinačių sistemos pagalba galima spręsti atstumo tarp dviejų taškų, taško priklausymo duotai geometrinei figūrai, naujos taško padėties jį perkėlus duotu atstumu žinoma kryptimi ir kitus panašius uždavinius. Koordinačių sistema taip pat yra įvairių sudėtingesnių matematinių bei modeliavimo metodų dalis. Taškas, kurį atitinka iš nulių susidedanti skaičių seka, paprastai vadinamas koordinačių pradžia.

Paprastai skaičių sekos ilgis koordinačių sistemoje lygus erdvės, su kuria sistema dirba, matmenų skaičiui. Tačiau iš principo įmanomos sistemos, vienu skaičiumi nusakančios taško padėtį ir daugiamatėje erdvėje. Vietoje paprastų skaičių sekoje gali būti kompleksiniai skaičiai ar vektoriai.

Vieno matmens[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skaičių tiesė (ašis) – nusako taškų padėtį vienmatėje erdvėje, remdamasi taško atstumu nuo koordinačių pradžios.

Dviejų matmenų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stačiakampė koordinačių sistema (Dekarto plokštuma)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Dekarto koordinačių sistema.

Ši sistema nusako taško padėtį dvimatėje erdvėje, remdamasi šio taško atstumu nuo dviejų tarpusavyje statmenų tiesių. Į kairę ir žemyn nuo koordinačių pradžios atstumai žymimi neigiamais skaičiais. Stačiakampės koordinačių sistemos pradžios taškas žymimas 0. Tiesė Ox vadinama abscisių ašimi (x ašimi), tiesė Oy vadinama ordinačių ašimi (y ašimi). Galimos alternatyvios sistemos, kuriose šios dvi tiesės nėra statmenos. Dar bendresnis atvejis yra kreivinė koordinačių sistema (angl. curvilinear coordinates), kuomet vietoj tiesių naudojamos dvi bet kokios sutampančios kreivės.

Polinė koordinačių sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Polinė koordinačių sistema.

Polinė sistema nusako taško padėtį dvimatėje erdvėje, remdamasi dviem skaičiais. Pirmasis šių skaičių yra taško atstumas iki koordinačių pradžios. Antrasis yra kampas tarp dviejų tiesių, kurių viena kerta nusakomą tašką bei koordinačių pradžią, o antroji yra sutarta koordinačių pradžią kertanti „nulinio kampo“ tiesė. Šią sistemą naudoja bitės.

Pereinant iš dekarto kordinačių sistemos (x; y) į polinę, pakeičiame Be to Kur r yra „spindulys“, o  – įprastas kampas sukamas nuo teigiamos x ašies prieš laikrodžio rodyklę.

Trimatė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stačiakampių koordinačių sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sistema nusako taško padėtį trimatėje erdvėje, remdamasi šio taško atstumu nuo trijų tarpusavyje statmenų tiesių: ordinatės, absciės ir aplikatės.[1] Ji iš esmės nesiskiria nuo dviejų matmenų stačiakampės koordinačių sistemos.

Taip pat yra galimos sistemos, kai naudojamos nelygiagrečios tiesės arba ir kreivės.

Cilindrinė koordinačių sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Cilindrinė koordinačių sistema panaši į polinę dvimatę, pridėdama papildomą aukščio koordinatę.

Pervedant iš stačiakampės koordinačių sistemos (x; y; z) į cilindrinę, keičiame

Sferinė koordinačių sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sferinė koordinačių sistema taip pat panaši į polinę dvimatę, tačiau skirtingai nuo cilindrinės ji aprašo tašką dviem kampais ir atstumu nuo koordinačių pradžios.

Sferinėje koordinačių sistemoje

Geografinė koordinačių sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Geografinė koordinačių sistema.

Geografinė koordinačių sistema naudojama taško padėčiai sferos paviršiuje (tarkim, ant Žemės rutulio) nurodyti. Ši sistema naudoja du kampus (geografinę ilgumą ir geografinę platumą).

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Janina Šulčienė. Ar moki matematiką. – Kaunas: Šviesa, 2003. – 78 p. ISBN 5-430-03617-X