Köppen klimato klasifikacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Köppen klasifikacijos žemėlapis[1]

██ Af

██ Am

██ Aw

██ BWh

██ BWk

██ BSh

██ BSk

██ Csa

██ Csb

██ Cwa

██ Cwb

██ Cfa

██ Cfb

██ Cfc

██ Dsa

██ Dsb

██ Dsc

██ Dsd

██ Dwa

██ Dwb

██ Dwc

██ Dwd

██ Dfa

██ Dfb

██ Dfc

██ Dfd

██ ET

██ EF

Köppen klimato klasifikacija yra viena iš dažniausiai naudojamų klimato klasifikacijos sistemų. Ji remiasi vietovių metiniais arba mėnesiniais temperatūrų vidurkiais bei vidutiniu kritulių kiekiu ir išskiria penkias pagrindines klimato kategorijas, dalinamas į tipus bei potipius.

Klasifikaciją 1884 m. paskelbė vokiečių kilmės rusų klimatologas Vladimiras Kiopenas. Vėliau ji buvo kelis kartus papildyta, nemažai prie to prisidėjo vokiečių klimatologas Rudolfas Geigeris.

Klimato skirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal Köppen klasifikaciją, klimatas skirstomas į penkias kategorijas, žymimas raidėmis A, B, C, D, E, o jos – į smulkesnius tipus, taip pat turinčius savo raidę.[2]

  • Kategorijų tipai: f – krituliai metuose pasiskirstę tolygiai; m – musoniniai lietūs; s – sausos vasaros; w – sausos žiemos.
  • Tipų potipiai: a – karščiausio mėnesio vidutinė temperatūrą viršija 22 °C; b – karščiausio mėnesio vidutinė temperatūrą žemesnė nei 22 °C; c – mažau nei 4 mėnesių vidutinė temperatūra viršija 10 °C; d – tas pats kaip c, bet šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra aukštesnė nei -38 °C; h – karšta ir sausa ištisus metus, metinė vidutinė temperatūra viršija 18 °C; k – šalta ir sausa ištisus metus, metinė vidutinė temperatūra žemesnė nei 18 °C.

Remiantis šiais kriterijais, iš viso egzistuoja 28 klimato tipai, besiskiriantys metiniu temperatūrų kitimu ir kritulių pasiskirstymu. Toliau išvardinti dvylika pagrindinių.[3]

A: tropinis klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Vietovės su A kategorijos klimatu.

Pagrindinis tropinio klimato požymis – kiekvieno mėnesio metuose vidutinė temperatūra yra aukštesnė nei 18 °C. Metinis kritulių kiekis viršija 1500 mm, tačiau jie gali būti pasiskirstę netolygiai. Šios grupės tipai:

  • Af: pusiaujinis arba drėgnųjų atogrąžų miškų klimatas, kuriam būdingas didelis kritulių kiekis (kiekvieną mėnesį ne mažesnis nei 60 mm, metinis viršija 2000 mm), sezonų nebuvimas. Šalčiausio metų mėnesio vidutinė temperatūra nuo karščiausio skiriasi mažiau nei 3 °C. Aukščiausia temperatūra dieną yra apie 32 °C, žemiausia naktį – 22 °C. Šiam klimatui būdingi atogrąžų miškai.
  • Am: subekvatorinis arba tropinių musonų klimatas, kuriam būdingas sausasis (mažiau nei 60 mm, bet daugiau nei (100 – metinis kritulių kiekis (mm) / 25) mm kritulių per mėnesį) sezonas vėsesniais metų mėnesiais ir drėgnasis sezonas karščiausiais. Čia aptinkami musoniniai miškai.
  • Aw: savanų klimatas, kuriam būdingas ryškus sausasis sezonas (mažiau nei 60 mm ir mažiau nei (100 – metinis kritulių kiekis (mm) / 25) mm kritulių per mėnesį). Drėgnuoju sezonu paprastai iškrenta mažiau nei 1000 mm kritulių. Augalija palyginti skurdi.

B: sausas klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Vietovės su B kategorijos klimatu.

Sausas klimatas išsiskiria tuo, kad jį turinčiose vietovėse iškrenta mažiau kritulių nei jų išgaruoja. Jam būdingas mažas santykinis oro drėgnumas, giedri ir vėjuoti orai, aukšta temperatūra, didelis dienos ir nakties temperatūrų skirtumas. Sausas klimatas turi du tipus:

C: švelnių žiemų vidutinių platumų klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Vietovės su Cfb kategorijos klimatu.

Šiai klimato kategorijai būdingos karštos vasaros ir švelnios žiemos. Šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra yra aukštesnė nei 0 °C, bet vėsesnė nei 18 °C.

D: šaltų žiemų vidutinių platumų klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Vietovės su D kategorijos klimatu.

Šaltam vidutinių platumų klimatui būdingos šiltos vasaros ir šaltos žiemos. Šilčiausio metų mėnesio vidutinė temperatūra viršija 10 °C, o šalčiausio nenukrenta žemiau -30 °C. Turi du pagrindinius tipus:

E: poliarinis klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Vietovės su ET kategorijos klimatu.

Poliariniame klimate šilčiausio metų mėnesio temperatūros vidurkis neviršija 10 °C. Turi du tipus:

Privalumai ir trūkumai[taisyti | redaguoti kodą]

Köppen klimato klasifikacija pagrįsta temperatūrų ir kritulių matavimais, kurie nuo seno vykdomi daugelyje pasaulio vietų ir leidžia tiksliai įvertinti konkrečios vietovės klimato tipą. Šie du rodikliai yra vieni svarbiausių faktorių, įtakojančių dirvožemį, florą, fauną, kraštovaizdį, todėl manoma, kad rėmimasis jais klasifikuojant klimatą yra svarbus ir pagrįstas. Be to, Köppen klasifikacija gerai atspindi vietovių gyvosios gamtos skirtumus, todėl gali būti lengvai derinama su biogeografijos mokslu.[4]

Klasifikacijos trūkumu laikomas nesugebėjimas įvertinti trumpalaikių, tačiau kai kuriuose vietovėse itin svarbių, klimatinių ypatybių.[5] Sistema taip pat neatsižvelgia į kitus metereologinius faktorius, kaip kad oro drėgmę, vėją ir pan.[6]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Peel, M. C. and Finlayson, B. L. and McMahon, T. A.. „Updated world map of the Köppen–Geiger climate classification“. Hydrol. Earth Syst. Sci., 11, 1633–1644 (2007). ISSN 1027-5606.  (direct: Final Revised Paper)
  2. Robert V. Rohli, Anthony J. Vega. Climatology. Jones & Bartlett Learning, 2011, p. 154–157
  3. Pidwirny, M. „Climate Classification and Climatic Regions of the World“. Fundamentals of Physical Geography, 2nd Edition, University of British Columbia Okanagan, 2006; tikrinta: 2012-07-30
  4. James F. Petersen, Dorothy Sack, Robert E. Gabler. Physical Geography. Cengage Learning, 2011, p. 200
  5. Robert V. Rohli, Anthony J. Vega. Climatology. Jones & Bartlett Learning, 2011, p. 157
  6. Jacqueline Smith. The Facts on File Dictionary of Weather and Climate. Infobase Publishing, 2009, p. 134–135

Susiję straipsniai[taisyti | redaguoti kodą]