Kęstutis Masiulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Kęstutis Masiulis
Kestutis Masiulis.jpeg
Gimė: 1957 m. kovo 23 d. (57 metai)
Kelmėje
Sutuoktinis(-ė): Irena
Vaikai:

Jūratė, Saulius, Liepa

Pareigos: TS-LKD narys, LR Seimo narys
Partija: TS-LKD
Išsilavinimas: Vilniaus Universitetas, Fizikos fakultetas

Kęstutis Masiulis (g. 1957 m. kovo 23 d. Kelmėje) – Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1975 m. baigė Kelmės vidurinę mokyklą, 1980 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą. 1989 m. apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją tema „Fizikos ir matematikos mokslų filosofinės problemos Lietuvoje 19201940 m.“ 1993 m. humanitarinių mokslų daktaras. 2000 m. Vilniaus universitete suteiktas socialinių mokslų docento vardas. 2004 m. Lietuvos Teisės universitete įvykdytas habilitacijos procesas. 2007 m. Mykolo Romerio universitete suteiktas profesoriaus vardas.

19801983 m. Vilniaus universiteto Puslaidininkių fizikos katedros inžinierius, jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 19831986 m. „Žinijos“ mokslinės draugijos referentas, 19861999 m. Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto aspirantas, vyresnysis mokslinis bendradarbis.

19972000 m. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas. Skaityti kursai: „Socialinių mokslų metodai“, „Socialinių mokslų filosofija“, „Socialinė politika Europos Sąjungoje“, „Elitas ir lyderystė“, „Politikos mokslų paradigmos“.

1999 m. Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus patarėjas, 19992000 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės konsultantas, Ministro Pirmininko patarėjas. 20002003 m. Lietuvos teisės universiteto valstybinio valdymo fakulteto dekanas. 20032005 m. Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas, atsistatydino iš pareigų, pareiškęs nebegalįs daugiau dirbti kartu su Prezidento Valdo Adamkaus pasitikėjimą praradusiu, į korupcijos ir protegavimo skandalus įsivėlusiu Vilniaus meru Artūru Zuoku. 2004 m. liepos 28 d. iki 2004 m. rugpjūčio 16 d. Seimo narys. 2005 m. Mykolo Romerio universiteto viešojo administravimo fakulteto katedros vedėjas, profesorius. Nuo 2008 m. Seimo narys.

2005 m. vasario mėn. kartu su grupe bendraminčių įkūrė viešąją įstaigą „Naujosios viešosios vadybos fondas“, kurios tikslas – skatinti viešojo sektoriaus (valstybės, savivaldybės įstaigų, įmonių, organizacijų) pažangą bei modernėjimą. Fondo valdybos narys (iki 2008 m. lapkričio).

Tarptautinės filosofijos dėstytojų asociacijos narys. Moka lietuvių, vokiečių, anglų, rusų kalbas. Žmona Irena – psichologė, vaikai Jūratė, Saulius, Liepa.

Politinė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Tėvynės sąjungos narys, Vilniaus skyrių sueigos tarybos pirmininkas, TS prezidiumo narys.

2003–2007 m. ir 20072008 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas.

2006 m. birželio mėn. laimėjo bylą prieš Vilniaus merą Artūrą Zuoką dėl interpeliacijos farso Vilniaus mieste, pasinaudodamas kuriuo Artūras Zuokas išvengė jo nušalinimo iš užimamų mero pareigų. 2006 m. liepos mėn. laimėjo bylą prieš Vilniaus merą Artūrą Zuoką, kurioje jis buvo kaltinamas apšmeižęs A. Zuoką bei sugalvojęs „abonento“ pravardę.

Mokslinė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

19931998 m. mokslinis tiriamasis darbas Lietuvos laisvosios rinkos institute: Lietuvos politinio, ekonominio, mokslo ir žiniasklaidos elito ekonominių ir politinių preferencijų daugkartiniai tyrimai, elito filantropinių orientacijų tyrimas.

Išleido dvi monografijas, vadovėlį yra kelių monografijų bendraautorius, paskelbė 30 straipsnių užsienio ir Lietuvos leidiniuose politikos, administravimo, sociologijos, filosofijos istorijos, mokslo filosofijos ir istorijos temomis.

Skaitė 40 mokslinių pranešimų Lietuvoje, Belgijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Šveicarijoje, Estijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Žurnalo „Viešoji politika ir administravimas“ vyriausiasis redaktorius.

Svarbiausios publikuotos knygos[taisyti | redaguoti kodą]

(1) Masiulis K. Sudnickas T. Elitas ir lyderystė. Vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: MRU, 2007. 296 p. (2) Valstybės tarnyba Lietuvoje: praeitis ir dabartis./ Kolektyvinė monografija. (sudarytojai: K. Masiulis ir A. Krupavičius). – Vilnius, 2007, 430p. (3) Kubilius A., Masiulis K., Škiudas K. Dešinioji alternatyva: sėkmės Lietuva. Vilnius, 2003. 215p. (4) Lietuvos elitas: Ekonominės vertybės. Politinės orientacijos. Prognozės. (Serija: VU TSPMI Studijų šaltiniai’ 3). Vilnius: Pradai, 1997. – 171p. (5) Moderniojo mokslinio pasaulėvaizdžio formavimasis Lietuvoje. Fizikos ir matematikos filosofinės problemos. 1920-1940.(Serija: Lietuvos filosofijos istorija. Paminklai ir tyrinėjimai. II dalis). Vilnius: Academia, 1992. - 171p.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]