Algirdas Paleckis

Algirdas Paleckis
Gimė	1971 m. gegužės 20 d. Bernas, Šveicarija
Tautybė	Lietuvis
Pilietybė	Lietuva
Tėvai	Justas Vincas Paleckis
Sutuoktinis (-ė)	Olga Paleckienė (iki 2021)
Vaikai	Kotryna Paleckytė Andrius Paleckis
Partija	Socialistinis liaudies frontas
Alma mater	Vilniaus universitetas

Algirdas Paleckis (g. 1971 m. gegužės 20 d. Berne, Šveicarija) – Lietuvos politikas.

Biografija

Tėvas – politikas Justas Vincas Paleckis, senelis – Justas Paleckis (laikinasis okupuotos Lietuvos prezidentas). Brolis – žurnalistas Rimvydas Paleckis.

1989 m. baigė Vilniaus 27-ąją vidurinę mokyklą, 1994 m. baigė Vilniaus universitetą, žurnalistas ir tarptautinių santykių specialistas. 1994–1995 m. tarptautinius santykius studijavo Paryžiaus administravimo institute.

1994 m. Užsienio reikalų ministerijos santykių su Europos Sąjunga skyriaus tarnautojas, 1997–2001 m. Briuselyje Lietuvos Respublikos misijos prie ES pirmasis sekretorius, atsakingas už ryšius su Europos Parlamentu, švietimo, mokslo ir kultūros programas, ryšius su žiniasklaida. 2001–2003 m. Užsienio reikalų ministerijos Vakarų Europos šalių skyriaus vedėjas.

2003 m. Seimo pirmininko pavaduotojo patarėjas, 2004 m. Seimo Socialdemokratinės koalicijos frakcijos referentas. 2004–2007 m. Seimo narys. 2007–2008 m. Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas.

2007 m. lapkričio 8 d. suorganizavo pirmąjį „Kubos draugų klubo“ susirinkimą.

2003–2008 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus narys, partijos spaudos tarnybos vadovas, tarptautinis sekretorius, 2006–2008 m. Vilniaus skyriaus pirmininkas. 2008 m. sausio 15 d. LSDP vadovybės iniciatyva pašalintas iš LSDP. Po pašalinimo su grupe bendražygių pradėjo kurti naują politinį judėjimą „Frontas“. Ne kartą dalyvavo ir rėmė įvairius mitingus, dalyvavo 2008 m. Seimo rinkimuose, tačiau partija neperkopė minimalaus 5 % barjero ir į Seimą nepateko, o pats A. Paleckis pralaimėjo Visagino – Zarasų vienmandatėje rinkimų apygardoje.

2009 m. išrinktas Socialistinio liaudies fronto pirmininku (2009 m. gruodžio 19 d. Vilniuje įvyko jungiamasis partijos „Frontas“ ir Lietuvos socialistų partijos suvažiavimas; naujai įkurta partija pavadinta Socialistiniu liaudies frontu).

2007–2011 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, miesto vicemeras.

2004 m. laikinai einantis prezidento pareigas Artūras Paulauskas apdovanojo A. Paleckį ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. 2013 m. kovo 7 d. prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu A. Paleckis išbrauktas iš valstybės apdovanotųjų sąrašo.

2014 m. lapkričio 29 d. atsisakius dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose, nutraukti A. Paleckio kaip „Socialistinio liaudies fronto“ pirmininko įgaliojimai (naujuoju pirmininku išrinktas Edikas Jagelavičius).

2021 m. už šnipinėjimą Rusijai nuteistas 5,5 metų laisvės atėmimu.

Politinės pažiūros

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Idėjinius oponentus, apibūdino „kumščiu“, kurį sudaro penkios asmenų grupės: stambaus kapitalo savininkai, specialiųjų tarnybų ir prokuratūrų vadovai, tradicinių politinių partijų lyderiai, populiarioji žiniasklaida bei kai kurios įžymybės.

Lietuvos politikus buvęs ne kartą vadino marionetėmis, dirbančiomis Vakarų šalių interesams ir „žadėjo mums Švediją, o išėjo bananų respublika. Pridursiu: tik vietoj diktatorių – klounai.“ Rusijoje ir postsovietinėse respublikose pristatomas kaip Lietuvos žurnalistas, politikas ir diplomatas „tapęs kovos dėl žodžio laisvės simboliu“.

Istorinių įvykių vertinimai

Baltijos šalių okupacija

2010 m. sausio 27 d. teigė, kad 1940 m. įvykiai buvo „įstojimas į Tarybų Sąjungą ypatingai apsunkintomis aplinkybėmis, kai faktiškai nebuvo kitų alternatyvų – arba su nacistine Vokietija, arba su stalinistine Tarybų Sąjunga.“ 2022 m. Gegužės 9-ąją, kuomet Rusijoje ir daugelyje posovietinių valstybių švenčiama TSRS pergalė prieš Trečiąjį reichą, Paleckis minėjimą pavadino „šventa švente“, o pastarojo kritikus Lietuvoje išvadino neonaciais. Atmetė Lietuvos poziciją, jog 1944 m. Raudonosios armijos pakartotinas įžengimas į Baltijos valstybes sietinas su valstybingumo praradimu. Neigė, kad Baltijos šalys buvo okupuotos bei vadino tokį požiūrį „provincialiu mąstymu“. „Dauguma pamiršo rusų kalbą, neišmoko angliškai, gyvena savo burbule, o valdžia tuo naudojasi ir kala į galvą lietuviškąjį nacionalizmą bei provincializmą. Jie, ta dalis visuomenės, jau nesupranta, kad 1941–1945 m. vyko didis mūšis tarp blogio ir gėrio. Šis [žmonių] provincializmas matosi; tuo naudojasi mūsų valdžia, kuri 30 metų kartojo šitą mantrą, kad Gegužės 9-oji nėra šventė ir panašiai“, – komentavo Paleckis.

Sausio įvykiai

Kvestionuoja Lietuvos poziciją, kad 1991 m. sausio įvykių metu žuvę asmenys – tarybinių karių agresyvių veiksmų prieš minią pasekmė. 2012 m. už tai nubaustas 10 400 litų bauda. Paleckio manymu, kraujo praliejimas Sausio 13-ąją buvo suorganizuotas proamerikietiškų lietuvių politinių veikėjų rankomis. Teigia, neva jie bendradarbiavo su amerikiečių politikos teoretiku Džinu Šarpu (Gene Sharp), suformulavusiu spalvotosios revoliucijos koncepciją, ir vadovavosi jo įžvalgomis kurstant neramumus Lietuvoje.

Teigia, kad Vilniuje tada dirbo CŽA agentai, o savų šūviai į minią nuo stogo buvo užfiksuoti Rusijos VRM filmuotoje medžiagoje, kuri perduota LR VRM ir „mistiškai dingo“.

Kaltina Lietuvos teisėsaugą sadizmu, dėl 2014 m. sulaikyto pasienyje ir pripažintą kaltu dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui 7 metams įkalinto rusų kareivio Jurijaus Melio. Anot Paleckio, jis „nekaltas karys, vykdydamas nurodymus [į orą] paleido kelis pavienius šūvius“. Teismas nuosprendį pratęsė dar 3 metams.

A. Paleckio tėvas Justas Vincas Paleckis teigė esąs „šokiruotas“ sūnaus pareiškimais bei kad paskutiniu metu su sūnumi vis labiau nesusikalba.

Užsienio politika

Rusija

Anksčiau nuomonė dėl Rusijos buvo gana nuosaiki. Būdamas proeuropietišku laikė šalį svarstytina kandidate į ES.

2005 m. kovo 14 d. susirūpino, kad „Rusija šiuo metu pametusi kelią dėl takelio ir šiek tiek susigundė autoritariniu valdymu. Kol nevėlu reikia juos grąžinti.“ Ragino Rusijos per daug nekritikuoti, „kad nepakenktume demokratizacijos procesui, kurio apraiškų yra ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkoje“.

2021 m. apkaltino Lietuvos valdžią stumiant valstybę į konfliktą su Rusija. Tvirtino, jog Vakarų šalys karinių pasekmių išvengtų, teigdamas: „Tu manai Rusija skubės smogti Vašingtonui? Ne, neskubės. Tu manai [Rusija] skubės smogti Berlynui arba Londonui? Abejoju.“ Tvirtino, kad karo atveju Rusija smogtų „į Estiją, į Latviją, į Lietuvą ir, – ko gero, į Lenkiją“. Anot Paleckio, Rusija nesuinteresuota Lietuvą aneksuoti, nes ši „nuskurdintas, prasiskolinęs kraštas, kurį reikėtų kaip Donbasą išlaikyti“. Jo tvirtinimu, NATO Lietuvai pavojinga, mat aljanso karinių bazių buvimas prie sienos su Kaliningradu kartu didina įtampą ir su Rusija.

Jungtinės Valstijos

Neigiamai vertina JAV geopolitinį vaidmenį, aiškindamas „visų problemų Lietuvoje šaknys – tai JAV“. Dar tikina, jog JAV egzistuoja „labai stiprus neonacistinis srautas tų, kurie apsimetė išrinktaisiais“, aiškindamas, kad JAV, kaip ir naciai, bando primesti savo valią kitoms tautoms ir vadindamas JAV politinį elitą „visišku blogiu“. Apkaltino JAV, siekiant išnaudoti Baltijos šalis ir Lenkiją, kariniams užmojams prieš Rusiją įgyvendinti, sakydamas: „Jie [JAV valdžia] iš Lietuvos dabar padarė Antirusiją, kaip tai padarė ir su Ukraina: jie dabar įmetė Ukrainą į karo krosnį, šitie neonaciai iš Vašingtono. Jie nori tą patį padaryti ir su lietuviais, latviais, lenkais bei estais.“

Neutraliteto politika

Pasisako prieš NATO ir už Lietuvos neutralitetą sekant Austrijos ir Suomijos pavyzdžiu. Mano, kad šios šalys kare nenukentėtų dėl savo nuošalios pozicijos. 2021 m. tvirtino, kad „Suomija pirmiausiai klesti todėl, kad po [Antrojo pasaulinio] karo nutarė būti neutrali ir netgi tarybiniais laikais prekiavo su Tarybų Sąjunga ir klestėjo. Tas pats su Austrija.“

Bylos

2011 m. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas dėl Sausio įvykių sovietų agresijos prieš Lietuvą ir A. Paleckio pasisakymų, kad tada „savi šaudė į savus“, perduotas teismui. 2013 m. sausio 22 d. A. Paleckio baudžiamąją bylą dėl Sausio 13-osios nusikaltimų neigimo išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė galutinį ir neskundžiamą verdiktą, kad A. Paleckis pagrįstai nuteistas dėl Sausio 13-osios nusikaltimų neigimo.

2018 m. gruodžio 19 d. iškelta byla dėl šnipinėjimo Rusijai. Teismas nustatė, kad A. Paleckis rinko informaciją apie Sausio 13-osios bylą bei kitas bylas nagrinėjusius pareigūnus ir teisėjus, jų gyvenamąją vietą, siekė pateikti melą apie nuteisto Rusijos šnipo Jurijaus Melio sveikatos būklę, kad jį paleistų iš kalėjimo. 2021 m. A. Paleckis pripažintas kaltu ir nuteistas 6 metams nelaisvės.

Bibliografija

• Ties Europos greitkeliu: Briuselio užrašai. Vilnius, Baltos lankos, 2001;
• Mes ir ES. Vilnius, Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras, 2002. Bendraautoris.
• Antrankiai minčiai. Vilnius, 2021, ISBN 978-609-475-702-0

Nuorodos

Vikicitatos

• 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
• Interview (video) with Algirdas Paleckis Archyvuota kopija 2013-08-06 iš Wayback Machine projekto.