Černobylio atominė elektrinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:51°23′20″N 30°06′38″E / 51.38889°N 30.11056°E / 51.38889; 30.11056

Černobylio AE
Chernobyl nuclear plant5.jpg

Jėgainės išsidėstymas Ukrainos žemėlapyje
Vieta Ukraina Kijevo sritis, Pripetė
Koordinatės 51°23′20N 30°06′38E
Statybos pradžia 1970
Baigta eksploatuoti 2000
Reaktorių skaičius 4
Reaktorių tipas RBMK-1000
Eksplotuojami reaktoriai 0
Galingumas 4000 MW
Statomi energoblokai 0
Tinklalapis Černobylio AE

Černobylio atominė elektrinė – pirmoji, jau nebeveikianti, Ukrainos atominė elektrinė pastatyta šalia Pripetės miesto, 18 km į šiaurės vakarus nuo Černobylio. Elektrinėje buvo keturi RBMK-1000 reaktoriai, kiekvienas gaminantis 1000 megavatų elektros energijos. Reaktoriai pastatyti 19771983 m. Žinomiausia dėl 1986 m. balandžio 26 d. įvykusios katastrofiškos avarijos ketvirtajame elektrinės bloke. Šiuo metu vyksta naujo apsauginio gaubto (dar vadinamo sarkofagu), kuris uždengs ketvirtąjį bloką ir turėtų apriboti radioaktyvių medžiagų sklaidą, statybos darbai. Planuojama, kad naujasis sarkofagas bus baigtas iki 2016 m. pradžios.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo XX a. septintojo dešimtmečio vidurio Ukrainos šiaurėje buvo ieškoma vieta, tinkama naujai atominei elektrinei statyti. 1967 m. vasario 2 d. bendru TSKP Centro komiteto ir TSRS Ministrų tarybos nutarimu rekomenduota Ukrainos valstybiniam plano komitetui statyti naują atominę elektrinę dešiniajame Pripetės upės krante, prie Janovo kaimo. Černobylio atominė elektrinė buvo projektuojama 6000 megavatų galios. 1970 m. gruodžio 14 d. TSRS Ministrų taryba patvirtino sprendimą, kad Černobylio atominėje elektrinėje bus įrengiami RBMK tipo uraniniai-grafitiniai reaktoriai. Tokio tipo reaktoriai jau anksčiau buvo įrengti Leningrado ir Kursko atominėse elektrinėse. Viena svarbiausių priežasčių, nulėmusių šio tipo reaktorių statybas Černobylio AE, buvo siekis greitai sukurti didelės galios elektros gamybos pajėgumus. RBMK tipo rektoriuose branduolinį kurą buvo galima perkrauti nemažinant reaktorių galios ir, tokiu būdu, padidinti jų veiklos efektyvumą. Nuo 1970 m. buvo statomi pirmieji du Černobylio atominės elektrinės 1000 megavatų galios blokai buvo statomi. Lygiagrečiai, 1970 m. vasarį pradėtos ir Pripetės miesto, kuriame turėjo gyventi atominę elektrinę aptarnaujantis personalas, statybos. 1977 m. gruodžio 14 d. pradėjo funkcionuoti pirmasis, o 1979 m. sausio 10 d. – antrasis reaktorius. 1980 m. spalio 21 d. prie Černobylio atominės jėgainės prijungta 750 kV įtampos elektros perdavimo linija. Iki 1983 m. gruodžio 30 d. buvo pastatyti ir paleisti dar du tokie patys blokai. 1981 m. buvo pradėtos penktojo ir šeštojo blokų statybos, kurios buvo nutrauktos po 1986 m. balandį įvykusios avarijos. Po avarijos dar dirbo trys reaktoriai, kurie palaipsniui buvo išjungiami. Paskutinis (trečiasis) reaktorius buvo sustabdytas 2000 m. gruodžio 15 d.

Avarijos[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Černobylio avarija.

Černobylio atominės elektrinės eksploatavimo laikotarpiu įvyko kelios avarijos, tarp jų – 1982 m. rugsėjo 9 d. technologinio kanalo trūkis pirmame bloke, kurio išdavoje buvo į jėgainės teritoriją išmestos radioaktyvios medžiagos. Avarijos pasekmės buvo likviduotos tik po trijų mėnesių trukusių remonto darbų. 1986 m. naktį iš balandžio 25 d. į 26 d. Černobylio atominėje elektrinėje įvyko didelė avarija, kurios metu buvo sugriautas ketvirtasis reaktorius. Tai iki šiol pragaištingiausia branduolinės jėgainės katastrofa pasaulyje, dėl kurios tiesioginio poveikio, įvairiais vertinimais, žuvo iki kelių šimtų žmonių, o daugiau nei 115 tūkst. gyventojų buvo evakuoti iš 30 km spindulio zonos. Jau po šios katastrofinės avarijos, 1986 m. gegužės 23 d. ketvirtojo reaktoriaus variklių tunelių patalpose kilo gaisras, trukęs septynias valandas. Gaisras buvo užgesintas, nepaisant elektrinės teritorijoje tvyrojusio didelio radioaktyvaus fono. Po balandžio 26 d. avarijos buvo uždaryti ir visi kiti Černobylio elektrinės blokai, tačiau 1986 m. rudenį įrengus pirmąjį sugriautą ketvirtąjį bloką gaubiantį gelžbetoninį sarkofagą, pirmasis ir antrasis blokai 1986 m. spalį vėl pradėjo veikti. Trečiasis blokas buvo įjungtas 1987 m. pabaigoje. 1991 m. spalio 11 d. antrajame bloke kilo gaisras, kurio metu buvo pažeistas ketvirtasis turbogeneratorius.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Černobylio atominė elektrinė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka