Singapūras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Republic of Singapore
新加坡共和国
Republik Singapura
சிங்கப்பூர் குடியரச
Singapūro vėliava Singapūro herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Singapūras žemėlapyje
Valstybinė kalba malajų, kinų, tamilų, anglų
Sostinė Singapūras
Didžiausias miestas Singapūras
Valstybės vadovai Tony Tan Keng Yam
prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
693 km² (174)
1,444 %
Gyventojų
 – 2006 liepa (progn.)
 – Tankis
 
4 492 150 (117)
6482,18 žm./km² (3)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
138,60 mlrd. $ (54)
30 900 $ (22)
Valiuta Singapūro doleris (S$, SGD)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +8
-
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Malaizijos
1965 m. rugpjūčio 9 d.
Valstybinis himnas Singapūro himnas
Interneto kodas .sg
Šalies tel. kodas 65

Singapūro Respublika (malaj. Singapura; kin. 新加坡, pinyin: Xīnjiāpō; tamil. சிங்கப்பூர்  = Ciŋkappūr) – miestas-valstybė, įsikūrusi saloje Pietryčių Azijoje. Beveik visą valstybės plotą užima didelis Singapūro miestas, kuriame gyvena 4,99 mln. žmonių (2009).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Singapūro istorija.

Singapūro istorija susijusi su Malajų salyno istorija. Ši sala anksčiau buvo vadinamaTamaseku, tai buvęs prekybinis regiono centras. Nuo XV a. jo reikšmė sumažėjo iškilus Melakos uostui

Kolonializmo laikotarpiu saloje įsikūrė britų įgula, vadovaujama Stamfordo Raflio. Jo įkurtas miestas, ilgainiui vėl tapo svarbiu uostu. S. Raflis padalijo miestą į keturis rajonus: malajų, indų, kinų bei centrą, dominuojamą iš Britanijos atvykusių kolonistų. Pagal šias gaires skirstymas į etnines grupes išliko iki dabar (žr. skirsnį „demografija“).

Greta šiose vietose gyvenusių malajų, į Singapūrą anglai atvežė ir apgyvendino daug kinų, kurie turėjo dirbti sunkius darbus. Todėl jų skaičius greitai sudarė daugumą miesto gyventojų. Per Antrąjį pasaulinį karą Singapūrą buvo užėmę japonai, jie miestą pervadino Sjonantu. Japonų valdžia nemėgo vietinių kinų, pastaruosius laikė galimais Kinijos sąjungininkais, todėl rėmė indų ir malajų mažumas mieste.

Po karo Singapūras buvo iš Japonų atimtas, tačiau ši trumpa okupacija iš esmės sužlugdė Britanijos imperijos, kaip nuo visa ko galinčios apginti jėgos įvaizdį. Todėl saloje buvo pradėta siekti nepriklausomybės nuo britų, jie susivienijo su Britų Malaja (dab. Malaizija). Po nepriklausomybės paskelbimo 1959 m., Singapūras 1963 m. susijungė su Malaizija, pastariesiems pažadėjus, kad Singapūro kinų dauguma gaus tokias pat teises, kaip ir malajai.

Tačiau vėliau Malaizijos valdžia šį pasiūlymą atšaukė, nes Singapūro kinai, kartu su Malaizijos kinais, sudarė nemenką dalį šalies gyventojų ir buvo baimės, kad jie ateis į valdžią. Singapūre dėl to kilo ir neramumai: riaušės tarp kinų ir malajų. Malaizija nusprendė atskirti Singapūrą, šalių sutarimu, šis miestas tapo nepriklausomas 1965 m.. Nepriklausomybės laikotarpiu ši šalis pralenkė savo kaimynes ekonomikoje ir tapo svarbiu Pietryčių Azijos centru.

Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Singapūro politinė sistema.
Singapūro parlamentas

Singapūro politinė sistema kartais vadinama vienpartine demokratija; nuo nepriklausomybės paskelbimo šalį valdo tik viena partija. Valdymo forma turi socialistinės planinės ekonomikos bruožų, tačiau tam tikruose sektoriuose leista veikti ir verslui.

Šalies valdžia taip pat yra jautri žiniasklaidos kritikai, spaudoje ir reklaminiuose stenduose yra ją remiančių straipsnių ir agitacijos. Singapūro politinę sistemą kai kurie progresyvūs Kinijos komunistų partijos veikėjai nurodo kaip galimą Kinijos liaudies Respublikos ateitį[reikalingas šaltinis].

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Singapūro geografija.

Singapūras įsikūręs salose (viena pagrindinė sala ir kelios mažos) netoli Malaizijos. Geografiškai prie pat pusiaujo, todėl visus metus vienoda karšta ir drėgna, o dienos ir nakties ilgumas beveik visada yra vienodas (apie 12 valandų). Kritulių kiekis didesnis nei Vilniuje kelis kartus, būna trumpos, tačiau stiprios tropinės liūtys. Kalnų valstybėje nėra, yra keli valstybės saugomi miškai ir pelkynai.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Singapūras
Pagrindinis straipsnis – Singapūro ekonomika.

Singapūro ekonomika paremta turizmu, turistų į šalį kasmet atvyksta daugiau, nei joje yra gyventojų. Tai iš dalies lemia patogi geografinė padėtis, Singapūras naudojamas kaip tarpinis lėktuvų nusileidimo taškas tarp Europos ir Okeanijos. Šitokiai ekonomikos politikai skatinti buvo atidarytas didelis modernus Čiangio tarptautinis oro uostas. praskrendantiems turistams užlaikyti ilgesniam laikui buvo steigiami kurortai su įvairiomis atrakcijomis, taip pat muziejai. Šalis garsėja savo prekybos centrais, kurie yra milžiniški, jų yra daug, skirti ne vien patiems turtingiausiems. Prekybos centrai ne vien turistams, vietiniams apsipirkimas yra populiarus laisvalaikio praleidimo būdas[reikalingas šaltinis].

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Singapūro demografija.
Mokinių susirinkimas Singapūro mokykloje.
Iškaba, kurioje tekstas parašytas keturiomis oficialiomis Singapūro kalbomis: anglų, kinų, tamilų ir malajų.

Singapūre oficialiai gyvena keturios „bendruomenės“. Jos neatitinka tiesiogiai tautinių ar religinių ribų, bet yra suformuotos maždaug pagal jas. Toks skirstymas egzistuoja dar iš Raflio laikų, kai pastarasis išskirstė bendruomenes į rajonus:

  • Kinai – senieji kilę iš juodadarbių gretų, kuriuos iš Kinijos kolonializmo laikais čia atvežė, tačiau dabar į Singapūrą važiuoja ir naujų emigrantų iš Kinijos. Ši bendruomenė sudaro 77 % visų gyventojų. Vyresni kinai išpažįsta tradicines religijas, o jaunimas labiau linksta į krikščionybę. Nemažai kinų (kurie buvo atvežti britų laikais) kalba anglų kalba kaip pirmąja, vietinė valdžia vykdo kampanijas, skatinančias juos kalbėti kiniškai[reikalingas šaltinis]. Oficiali kinų bendruomenės kalba – kinų kalba mandarinų dialektas.
  • Malajai – etniniai malajai gyveno šiame regione nuo seno, dar iki pasirodant britams. Malajai yra islamo išpažinėjai. Singapūre terminas „malajas“ gali reikšti tiesiog musulmoną, nes kolonijiniais laikais į šalį atvyko musulmonų ir iš kitur, bet jie apsigyvendavo malajų rajonuose, nes čia buvo mečetės. Tikrieji Malajai nedrausdavo rasinio maišymosi, jei poroje kitas sutuoktinis bus musulmonas. Ši grupė sudaro 14 % šalies gyventojų. Oficiali malajų bendruomenės šneka – malajų kalba.
  • Indai – iš esmės tai – visi Singapūro induistai ir sichai. Jie sudaro 8 % gyventojų. Nors Indijoje kalbų ir tautų yra daug, tačiau 60 % į Singapūrą atvykusiųjų yra etniniai tamilai, tad indų bendruomenės bendrauja tamilų kalba.
  • Eurazijiečiai – Eurazijiečiai, tai kolonistų ir vietinių palikuonys, šnekantys angliškai, dažniausiai krikščionys. Ilgą laiką vyravo tendencija jiems palikti šalį, tačiau dabar jie kuriasi į bendruomenes. Jie kartais yra laikomi ketvirtąja bendruomene,o oficialia kalba – anglų kalba.

Peranakanai, taip pat kalba angliškai, jie malajų ir kinų palikuonys, gyvenantys pagal abiejų tautų tradicijas. Atsirado dar iki kinams masiškai užplūstant šalį kaip juodadarbiams, ir save laikė už pastaruosius aukštesniais. Jų dabar yra labai mažai, tačiau jų kultūra padarė Singapūrui nemažą įtaką. Eurazijiečiai ir peranakanai kartu sudaro 1 % gyventojų.

Ilgą laiką bendruomenės gyveno pagal Raflio planą atskiruose sektoriuose, tačiau dabar taip nebėra: istoriniai kvartalai likę, tačiau ten gyventi gali kas nori. Tuo tarpu visuose naujuose kvartaluose,yra nustatytos kvotos, kiek kurios bendruomenės narių turi gyventi kiekviename pastate[reikalingas šaltinis]. Laisvosios rinkos specialistų tokia sistema kritikuojama, nes mažesnių bendruomenių atstovams daug sunkiau parduoti savo butus, bet tokia vykdoma socialinė politika buvo vienas veiksnių padėjusių išvengti ilgus metus Singapūrą kamavusių rasinių, etninių ir politinių riaušių bei konfliktų. Nepaisant gyvenimo greta vienas kito ir dabar egzistuojančios religinės bei etninės tolerancijos, Singapūre tarpbendruomeninių santuokų palyginti nedaug.

Šalis skatina prityrusių specialistų imigracija iš Azijos, Europos ir kitų šalių, taip siekiant kompensuoti nedidelę Singapūro populiaciją, todėl šalies etninė sudėtis šiek tiek kinta.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Singapūro kultūra.

Singapūro kultūra iš esmės yra visų bendruomenių kultūrų samplaika. Šalyje yra visų pagrindinių religijų atstovų (įvairių pakraipų krikščionių, musulmonų, hinduistų, budistų, sikų ir kt.), todėl yra švenčiamos visų jų šventės, yra su konfesijomis susijusių parduotuvių, šventyklų. Singapūro vietinė kultūra yra gana „santūri“ lyginant su laisva vakarų kultūra: pavyzdžiui, Singapūre į naktinius klubus įleidžiama tik nuo 25 metų, į barus – nuo 23 m., už narkotikų įvežimą į šalį gresia mirties bausmė, kaip ir už kai kuriuos kitus nusikaltimus. Tebeegzistuoja ir nuplakimo bausmės, jas gyventojai patvirtino referendumu[reikalingas šaltinis].

Singapūre taisyklės labai griežtos, pavyzdžiui draudžiama į šalį įvežti kramtomąją gumą, draudžiama užsiiminėti oraliniu bei analiniu seksu (tik homoseksualams), uždrausta ar cenzūruota nemažai populiarių knygų ir filmų – prie tokių ir panašių suvaržymų vakariečiui priprasti gali būti sunku.

Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Singapūras

Bendros nuorodos:

Žemėlapiai: