Tailandas
| |||||
.svg)
| |||||
| Valstybinė kalba | Tajų | ||||
| Sostinė | Bankokas | ||||
| Didžiausias miestas | Bankokas | ||||
| Valstybės vadovai | Maha Vajiralongkorn karalius
Prayut Chan-o-cha Premjeras
| ||||
| Plotas – Iš viso – % vandens |
513 120 km² (50) 0,4 % | ||||
| Gyventojų – 2021 – Tankis |
66 171 439[1] (20) 132,1 žm./km² (88) | ||||
| BVP – Iš viso – BVP gyventojui |
2022 522,012[2] mlrd. $ (28) 7 449[2] $ (89) | ||||
| Valiuta | batas (THB) | ||||
| Laiko juosta – Vasaros laikas |
UTC+7 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
1767 m. lapkričio 6 d. 1909 m. kovo 10 d. | ||||
| Valstybinis himnas | Tailando himnas | ||||
| Interneto kodas | .th | ||||
| Šalies tel. kodas | +66 | ||||
Tailandas (taj. ประเทศไทย = Prathet Thai), oficialiai Tailando Karalystė (taj. ราชอาณาจักรไทย = Ratcha-anachak Thai) – valstybė Pietryčių Azijoje, esanti Indokinijos pusiasalio centre. Vakaruose ir šiaurės vakaruose ribojasi su Mianmaru, šiaurės rytuose ir rytuose – su Laosu, pietryčiuose – su Kambodža, pietuose – su Malaizija. Pietuose Tailandas prieina prie Tailando įlankos, o pietvakariuose – prie Andamanų jūros.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tailando istorija prasideda tajų migracija į dabartinį Tailandą pirmajame tūkstantmetyje. Prieš tai čia keletą tūkstantmečių egzistavo bronzos ir geležies amžiaus kultūros, taip pat vėlesnės monų, malajų ir khmerų karalystės. Tajai sukūrė savo karalystes, žymiausios jų trumpai klestėjusi Suchotajaus ir ilgiau gyvavusi Ajutaja karalystės. Šioms karalystėms nuolat kėlė grėsmę Mianmaras ir Vietnamas, taip pat tajų ir lao konkurentai. XIX a. ir XX a. pradžioje kėlė grėsmę Europos kolonijinės imperijos, tačiau Tailandas išliko vienintele pietryčių Azijos valstybe, kuri nepateko į kolonijinį valdymą. Po absoliutinės Tailando monarchijos nuvertimo 1932 m., Tailandas beveik nuolat 60 metų buvo valdomas kariškių, kol buvo įvesta demokratinė sistema.
2006 m. rugsėjo 19 d. kariškiai, vadovaujami išvakarėse nušalinto iš pareigų kariuomenės vado Sondchi Buniaratkalino, pasinaudodami proga, kad šalies ministras pirmininkas Taksinas Šinavatra išvyko į Jungtinių Tautų asamblėją, remiami Tailando karaliaus Pumipono Aduljadeto įvykdė karinį perversmą ir sustabdė Konstitucijos galiojimą.
Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tailandas – konstitucinė monarchija, valdžią šalyje dalijasi Karalius, dviejų rūmų Parlamentas (taj. (รัฐสภา – tar. ratchasapcha) ir Nacionalinis susirinkimas. Šalies vykdomąją valdžią sudaro Ministrų Taryba, kurią kontroliuoja Ministras pirmininkas, kurio kandidatūrą pasiūlius Tailando Karaliui išrenka Nacionalinis susirinkimas.
Karaliaus absoliuti valdžia apribota nuo 1932 m., tačiau kaip budizmo gynėjas ir vienybės simbolis yra gerbiamas tautos.
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Provincijų sostinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šiaurė
|
Šiaurės rytai (Isanas)
|
|
Centras
|
Rytai
Pietūs
|
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tailandas yra Pietryčių Azijoje, išsidėstęs Indokinijos ir Malakos pusiasaliuose. Vakaruose krantus skalauja Andamanų jūra, o rytuose – Siamo įlanka (Pietų Kinijos jūros dalis). Tailando teritorija nusidriekusi iš šiaurės į pietus (didžiausias atstumas – 1 860 km). Dėl tokio šalies ilgumo Tailande vyrauja skirtingas klimatas. Derlius nuimamas kelis kartus per metus, o turizmo sezonas tęsiasi ištisus metus.
Apie 10 % teritorijos užima miškai. Šiaurinėje dalyje daugiausia tropiniai, o pietuose, kur žymiai didesnis oro drėgnumas, vyrauja tropiniai visažaliai miškai.
Dėl klimato, geografijos, reljefo ir etninės sudėties Tailandas skirstomas į penkis pagrindinius regionus:
- Šiaurės
- Šiaurės-Rytų
- Centrinis
- Rytų pakrantė
- Pietų
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tailando ekonomikos didžiausią dalį sudaro žemės ūkis. Daugiausia auginama ryžių. Kiti žemės ūkio produktai skirti pelnui yra guma, kukurūzai, džiutas, tapijoka, medvilnė, tabakas, kapokas, cukranendrės. Žvejyba svarbi Tailando ekonomikai.
Alavas yra svarbiausias Tailando mineralas, todėl jo daug eksportuojama į kitas šalis. Kiti eksportuojami mineralai yra volframas, švinas, cinkas, stibis. Eksploatuojami maži geležies rūdos, aukso, druskos, rausvųjų anglių, naftos telkiniai.
Tailando ekonomika sukoncentruota į žemės ūkio produktų apdirbimą. Šalis taip pat turi mažą plieno gamyklą, naftos perdirbimo įmonę, alavo lydyklą, automobilių ir įrengimų surinkimo gamyklą.
Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Japonija ir JAV.
Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasak 2000 m. surašymo, 94,6 % tailandiečių išpažįsta budizmą, 4,6 % yra musulmonai, 0,7 % – krikščionys, 0,1 % – kitų religijų atstovai.[3] Daugelis šalies musulmonų yra sunitai[5] ir gyvena pietinėje šalies dalyje, kur šią religiją išpažįsta tiek tajai, tiek malajai.
Pasak 2000 m. surašymo, 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas šalyje yra 92,6 % (vyrų – 94,9 %, moterų – 90,5 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Tailande yra 73,1 metų ir šalies populiacija per metus išauga maždaug 0,615 %.[3] Gyventojų amžiaus struktūra:[3]
- 0-14 metų: 20,8 %
- 15-64 metų: 70,5 %
- 65 metų ir vyresni: 8,7 % (2009 m. apsk.)
Kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Oficiali šalies kalba yra tajų, kuri yra gimininga kitoms Pietryčių Azijos kalboms. Ja kalba maždaug 85 % Tailando gyventojų. Šalyje yra kalbama keliais šios kalbos dialektais, o bendrinė tajų kalba yra paremta Bankoke vartojamu jos dialektu.
Šiaurės rytų teritorijose yra kalbama tajų kalbai giminingos lao kalbos dialektu, o šalies pietuose malajai musulmonai daugiausiai vartoja savo malajų kalbos dialektą. Tailando kinai vartoja įvairius kinų kalbos dialektus. Be to, šalyje yra vartojama daug genčių kalbų. Anglų kalba yra privalomas dalykas mokyklose, bet laisvai kalbančių žmonių yra labai mažai, ypač kaimuose.
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tailando viešųjų pastatų (dažniausiai vienuolynai) architektūroje jaučiama indiškosios ir kiniškosios architektūros įtaka. Kaip ir skulptūroje, gana apčiuopiamai jaučiamas statymo laikotarpis bei vietinės tradicijos. Vienas ryškiausių tailandietiškos architektūros pavyzdžių yra šventyklų kompleksas ir karališkieji rūmai Bankoke. Šventyklų komplekso, kuriame yra įvairios paskirties pastatų, sienos dekoruotos indų epo (Ramakian) scenomis, vaizduojama daug mitologinių gyvūnų. Daug naudojama medinių architektūrinių ir dekoratyvinių elementų. Komplekse gausu mitinių gyvūnų skulptūrų, kurios, kaip tikima, turinčios antgamtinių jėgų.
Ceriamonialinė ir religinė muzika – svarbi tailandiečių kultūros dalis. Tradiciniame orkestre naudojami gongai, varpeliai, styginiai bei ksilofoniniai muzikos instrumentai. Europiečiams tailandietiškos muzikos skambesys kiek neįprastas, kuris iki dabar Tailande naudojamas įvairiose ceremonijose, religinėse šventėse, klasikiniame tailandiečių teatre.
Reikšmingą vietą užima tradiciniai rankdarbiai iš įvairių brangiųjų metalų, medžio, keramikos.
Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tailando ryšiai
- Tailando transportas
- Tailando karinės pajėgos
- Tailando tarptautiniai santykiai
- Tailando šventės
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Thailandometers“.
- ↑ 2,0 2,1 „Report for Selected Countries and Subjects“. Tarptautinis valiutos fondas. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 CŽV pasaulio faktų knyga: Tailandas Archyvuota kopija 2020-05-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.nationsencyclopedia.com/Asia-and-Oceania/Thailand-ETHNIC-GROUPS.html
- ↑ http://www.thai2arab.com/eng/content.php?page=content&category=8&subcategory=50&id=139 Archyvuota kopija 2012-02-13 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||
| |||||||||||||
.svg)