Tailandas
| Tailando Karalystė taj. ราชอาณาจักรไทย Ratcha-anachak Thai | |||||
| |||||
.svg) Tailandas žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | Tajų | ||||
| Sostinė | Bankokas | ||||
| Didžiausias miestas | Bankokas | ||||
| Valstybės vadovai | Maha Vajiralongkorn karalius
Prayut Chan-o-cha Premjeras
| ||||
| Plotas – Iš viso – % vandens |
513 120 km2 (50) 0,4 % | ||||
| Gyventojų – 2021 – Tankis |
66 171 439[1] (20) 132,1 žm./km² (88) | ||||
| BVP – Iš viso – BVP gyventojui |
2022 522,012[2] mlrd. $ (28) 7 449[2] $ (89) | ||||
| Valiuta | batas (THB) | ||||
| Laiko juosta – Vasaros laikas |
UTC+7 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
1767 m. lapkričio 6 d. 1909 m. kovo 10 d. | ||||
| Valstybinis himnas | Tailando himnas | ||||
| Interneto kodas | .th | ||||
| Šalies tel. kodas | +66 | ||||
Tailandas (taj. ประเทศไทย = Prathet Thai), oficialiai Tailando Karalystė (taj. ราชอาณาจักรไทย = Ratcha-anachak Thai) – valstybė Pietryčių Azijoje, esanti Indokinijos pusiasalio centre. Vakaruose ir šiaurės vakaruose ribojasi su Mianmaru, šiaurės rytuose ir rytuose – su Laosu, pietryčiuose – su Kambodža, pietuose – su Malaizija. Pietuose Tailandas prieina prie Tailando įlankos, o pietvakariuose – prie Andamanų jūros.
Išskyrus trumpą parlamentinės demokratijos laikotarpį aštuntojo dešimtmečio viduryje, politinė santvarka Tailande periodiškai kaitaliojosi tarp demokratinės ir karinio valdymo. Nuo 2000 m. šalis įsitraukė į nuolatinį aršų politinį konfliktą tarp Taksino Šinavatros šalininkų ir priešininkų, dėl ko 2006 ir 2014 m. įvyko du perversmai, taip pat buvo priimta dabartinė konstitucija. Šalyje nominalią valdžią turi demokratinė vyriausybė, išrinkta po 2019 m. Tailando visuotinių rinkimų ir milžiniškų demokratijos šalininkų protestų 2020–2021 m., kurių metu kelti ir precedento neturintys reikalavimai reformuoti monarchiją. Nuo 2019 m. šalis nominaliai yra parlamentinė konstitucinė monarchija, tačiau praktiškai pačioje šalies konstitucijoje užtikrinta kariuomenės valdžia.[3]
Tailandas yra ASEAN narė įkūrėja. Šalies žmogaus socialinės raidos indeksas labai aukštas. Ekonomika antra pagal dydį Pietryčių Azijoje ir 24-a pasaulyje pagal PGP. Užima 85 vietą pagal nominalųjį BVP vienam gyventojui. Tailandas priskiriamas naujai industrializuotoms ekonomikoms. Vyrauja gamybos, žemės ūkio ir turizmo sektoriai.[4][5]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tailando istorija prasideda tajų migracija į dabartinį Tailandą pirmajame tūkstantmetyje. Prieš tai čia keletą tūkstantmečių egzistavo bronzos ir geležies amžiaus kultūros, taip pat vėlesnės monų, malajų ir khmerų karalystės. Tajai sukūrė savo karalystes, žymiausios jų trumpai klestėjusi Suchotajaus ir ilgiau gyvavusi Ajutaja karalystės. Šioms karalystėms nuolat kėlė grėsmę Mianmaras ir Vietnamas, taip pat tajų ir lao konkurentai. XIX a. ir XX a. pradžioje kėlė grėsmę Europos kolonijinės imperijos, tačiau Tailandas išliko vienintele pietryčių Azijos valstybe, kuri nepateko į kolonijinį valdymą. Po absoliutinės Tailando monarchijos nuvertimo 1932 m., Tailandas beveik nuolat 60 metų buvo valdomas kariškių, kol buvo įvesta demokratinė sistema.
2006 m. rugsėjo 19 d. kariškiai, vadovaujami išvakarėse nušalinto iš pareigų kariuomenės vado Sondchi Buniaratkalino, pasinaudodami proga, kad šalies ministras pirmininkas Taksinas Šinavatra išvyko į Jungtinių Tautų asamblėją, remiami Tailando karaliaus Pumipono Aduljadeto įvykdė karinį perversmą ir sustabdė Konstitucijos galiojimą.
Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tailandas – konstitucinė monarchija, valdžią šalyje dalijasi Karalius, dviejų rūmų Parlamentas (taj. (รัฐสภา – tar. ratchasapcha) ir Nacionalinis susirinkimas. Šalies vykdomąją valdžią sudaro Ministrų Taryba, kurią kontroliuoja Ministras pirmininkas, kurio kandidatūrą pasiūlius Tailando Karaliui išrenka Nacionalinis susirinkimas.
Karaliaus absoliuti valdžia apribota nuo 1932 m., tačiau kaip budizmo gynėjas ir vienybės simbolis yra gerbiamas tautos.
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Provincijų sostinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šiaurė
|
Šiaurės rytai (Isanas)
|
|
Centras
|
Rytai
Pietūs
|
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tailandas yra Pietryčių Azijoje, išsidėstęs Indokinijos ir Malakos pusiasaliuose. Vakaruose krantus skalauja Andamanų jūra, o rytuose – Siamo įlanka (Pietų Kinijos jūros dalis). Tailando teritorija nusidriekusi iš šiaurės į pietus (didžiausias atstumas – 1 860 km). Dėl tokio šalies ilgumo Tailande vyrauja skirtingas klimatas. Derlius nuimamas kelis kartus per metus, o turizmo sezonas tęsiasi ištisus metus.
Apie 10 % teritorijos užima miškai. Šiaurinėje dalyje daugiausia tropiniai, o pietuose, kur žymiai didesnis oro drėgnumas, vyrauja tropiniai visažaliai miškai.
Dėl klimato, geografijos, reljefo ir etninės sudėties Tailandas skirstomas į penkis pagrindinius regionus:
- Šiaurės
- Šiaurės-Rytų
- Centrinis
- Rytų pakrantė
- Pietų
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tailando ekonomikos didžiausią dalį sudaro žemės ūkis. Daugiausia auginama ryžių. Kiti žemės ūkio produktai skirti pelnui yra guma, kukurūzai, džiutas, tapijoka, medvilnė, tabakas, kapokas, cukranendrės. Žvejyba svarbi Tailando ekonomikai.
Alavas yra svarbiausias Tailando mineralas, todėl jo daug eksportuojama į kitas šalis. Kiti eksportuojami mineralai yra volframas, švinas, cinkas, stibis. Eksploatuojami maži geležies rūdos, aukso, druskos, rausvųjų anglių, naftos telkiniai.
Tailando ekonomika sukoncentruota į žemės ūkio produktų apdirbimą. Šalis taip pat turi mažą plieno gamyklą, naftos perdirbimo įmonę, alavo lydyklą, automobilių ir įrengimų surinkimo gamyklą.
Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Japonija ir JAV.
Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasak 2000 m. surašymo, 94,6 % tailandiečių išpažįsta budizmą, 4,6 % yra musulmonai, 0,7 % – krikščionys, 0,1 % – kitų religijų atstovai.[6] Daugelis šalies musulmonų yra sunitai[8] ir gyvena pietinėje šalies dalyje, kur šią religiją išpažįsta tiek tajai, tiek malajai.
Pasak 2000 m. surašymo, 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas šalyje yra 92,6 % (vyrų – 94,9 %, moterų – 90,5 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Tailande yra 73,1 metų ir šalies populiacija per metus išauga maždaug 0,615 %.[6] Gyventojų amžiaus struktūra:[6]
- 0-14 metų: 20,8 %
- 15-64 metų: 70,5 %
- 65 metų ir vyresni: 8,7 % (2009 m. apsk.)
Kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Oficiali šalies kalba yra tajų, kuri yra gimininga kitoms Pietryčių Azijos kalboms. Ja kalba maždaug 85 % Tailando gyventojų. Šalyje yra kalbama keliais šios kalbos dialektais, o bendrinė tajų kalba yra paremta Bankoke vartojamu jos dialektu.
Šiaurės rytų teritorijose yra kalbama tajų kalbai giminingos lao kalbos dialektu, o šalies pietuose malajai musulmonai daugiausiai vartoja savo malajų kalbos dialektą. Tailando kinai vartoja įvairius kinų kalbos dialektus. Be to, šalyje yra vartojama daug genčių kalbų. Anglų kalba yra privalomas dalykas mokyklose, bet laisvai kalbančių žmonių yra labai mažai, ypač kaimuose.
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tailando viešųjų pastatų (dažniausiai vienuolynai) architektūroje jaučiama indiškosios ir kiniškosios architektūros įtaka. Kaip ir skulptūroje, gana apčiuopiamai jaučiamas statymo laikotarpis bei vietinės tradicijos. Vienas ryškiausių tailandietiškos architektūros pavyzdžių yra šventyklų kompleksas ir karališkieji rūmai Bankoke. Šventyklų komplekso, kuriame yra įvairios paskirties pastatų, sienos dekoruotos indų epo (Ramakian) scenomis, vaizduojama daug mitologinių gyvūnų. Daug naudojama medinių architektūrinių ir dekoratyvinių elementų. Komplekse gausu mitinių gyvūnų skulptūrų, kurios, kaip tikima, turinčios antgamtinių jėgų.
Ceriamonialinė ir religinė muzika – svarbi tailandiečių kultūros dalis. Tradiciniame orkestre naudojami gongai, varpeliai, styginiai bei ksilofoniniai muzikos instrumentai. Europiečiams tailandietiškos muzikos skambesys kiek neįprastas, kuris iki dabar Tailande naudojamas įvairiose ceremonijose, religinėse šventėse, klasikiniame tailandiečių teatre.
Reikšmingą vietą užima tradiciniai rankdarbiai iš įvairių brangiųjų metalų, medžio, keramikos.
Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tailando ryšiai
- Tailando transportas
- Tailando karinės pajėgos
- Tailando tarptautiniai santykiai
- Tailando šventės
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Thailandometers“. Suarchyvuotas originalas 2022-09-24. Nuoroda tikrinta 2022-08-24.
- ↑ 2,0 2,1 „Report for Selected Countries and Subjects“. Tarptautinis valiutos fondas. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
- ↑
- Abuza, Zachary (2021-09-27). „Thailand's Constitutional Dictatorship Weathers the Storm“. The Diplomat. Nuoroda tikrinta 2022-03-14.
- Glassman, Jim (2020). „Lineages of the Authoritarian State in Thailand: Military Dictatorship, Lazy Capitalism and the Cold War Past as Post-Cold War Prologue“. Journal of Contemporary Asia 50 (4): 571–592. doi:10.1080/00472336.2019.1688378.
- Bandow, Doug (2020-12-03). „Thailand's Military Is Getting Ready for Another Crackdown“. Foreign Policy. Nuoroda tikrinta 2022-03-14.
- ↑ Thailand and the World Bank Archyvuota kopija 2005-12-16 iš Wayback Machine projekto., World Bank on Thailand country overview.
- ↑ The Guardian, Country profile: Thailand Archyvuota kopija 2010-05-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 CŽV pasaulio faktų knyga: Tailandas Archyvuota kopija 2020-05-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.nationsencyclopedia.com/Asia-and-Oceania/Thailand-ETHNIC-GROUPS.html
- ↑ http://www.thai2arab.com/eng/content.php?page=content&category=8&subcategory=50&id=139 Archyvuota kopija 2012-02-13 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||
| |||||||||||||
.svg)