Lietuvos žinios

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dabartinių „Lietuvos žinių“ logotipas
„Lietuvos žinių“ pirmasis numeris

„Lietuvos žinios“ – vienas seniausių Lietuvos laikraščių, įsteigtas 1909 m. birželio 6 (birželio 19) d. vietoje pirmojo lietuviško laikraščio, leisto po spaudos draudimo lietuviškais rašmenimis panaikinimo – „Vilniaus žinios“.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1909–1915 m.[taisyti | redaguoti kodą]

Memorialinė lenta ant namo Vilniaus g. 25
„Lietuvos žinių“ 1990 m. pirmasis numeris

Liberalinis laikraštis, ėjęs 1909 m. birželio 19 d. – 1915 m. rugpjūčio 15 d. Vilniuje. 19091910 m. ėjo du, 19111913 m. triskart per savaitę, 19141915 m. dienraštis. Steigėjas Jonas Vileišis. Leido pasitikėjimo bendrovė „Felicija Bortkevičienė, dr. Kazys Grinius ir Ko“, Lietuvos demokratų partijos organas, bet iš pradžių buvo skirtas inteligentams, rašė Lietuvos ir užsienio ekonomikos, politikos klausimais, daug vietos skyrė menui ir literatūrai. Leido priedus 1910–1914 m. „Aušrinė“, 19101912 m. „Vasaros darbai“, 1911–1912 m. „Farmaceutų reikalai“, 1912–1914 m. „Mokykla“. 1913 m. įvestas pastovus Literatūros skyrius, kuriame ir pati redaktorė Žemaitė išspausdino kelis savo apsakymus.

1922–1940 m.[taisyti | redaguoti kodą]

Dienraštis, 1922 m. vasario 16 d. – 1940 m. rugpjūčio 1 d. ėjęs Kaune, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos organas. Leido nuo 1922 m. – bendrovė „Atžala“, 19241940 m. „Varpo“ bendrovė. Redagavo Jonas Vileišis, Felicija Bortkevičienė, Jonas Kardelis, Antanas Rūkas. Valdžios laikinai sustabdytas 1928 m. balandžio 15 d. išėjo pavadinimu „Mūsų žodis“, 1928 m. balandžio 17 d. – gegužės 16 d. – „Mūsų Vilniaus žinios“, 1936 m. birželio 23 d. – „Žinios“. Turėjo korespondentų kitų valstybių sostinėse (Paryžius, Londonas, Berlynas, Stokholmas, Varšuva, Praha, Madridas), taip pat Vilniuje ir Tilžėje, karo metu Ispanijoje.

Savo apsakymus laikraštyje skelbė Jurgis Savickis, Ignas Šeinius, eilėraščius – Balys Sruoga, Kazys Binkis, Adomas Lastas, Jovaras, literatūros kritikos ir istorijos klausimais daug rašė Albinas Rimka, Jurgis Šaulys, Mykolas Biržiška, Augustinas Janulaitis, Kazys Grinius, spausdinosi Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Juozas Gurauskis, Kazys Puida, Juozas Olinardas Penčyla ir daugelis kitų. Išspausdinta nemažai užsienio (ypač rusų) autorių kūrinių. 1923 m. į redakciją atėjus dirbti Jonui Kardeliui, daug dėmesio susilaukė teatras ir dailė. Pasirodė nemažai straipsnių, analizuojančių to meto dailės gyvenimą, parodas ar Meno mokyklos problemas. Tiražas 1926 m. – 2800, 1935 m. – 20 000 egz.

„Lietuvos žinių“ 1990 m. Nr. 8
„Lietuvos žinių“ 1996 m. Nr. 1

1938 m. dienraščio tiražas išaugo iki 28 000 egz., grynasis pelnas siekė net 200 000 litų. 1939 m. birželio 17 d. pasirodė jubiliejinis – 6000-asis „Lietuvos žinių“ numeris, kurio apimtis buvo net 44 puslapiai.[1] 1940 m. rugpjūčio 1 d. išėjo paskutinis – 6333-asis dienraščio numeris. Redaktorius Antanas Rūkas, puikus publicistas, dramaturgas ir net aktorius, išspausdino kreipimąsi – atsisveikinimą „Lietuvos Žinių skaitytojams“, kurį skaitant, darosi tai linksma, tai graudu, lyg savotiškas pasišaipymas iš tuometinės santvarkos ir valdžios.[2]

„Lietuvos žinios“. 1940 rugpj. 1. N 173 (6333) (kaina 20 centų) „Lietuvos Žinių“ skaitytojams Šiandien tikrai įvykdyta visos Lietuvos liaudies vienybė, nes kiekvienas lietuvis darbininkas, kiekvienas valstietis, kiekvienas darbo inteligentas yra už naują valstybinę santvarką, už Tarybų Socialistinę Lietuvą, kuriai vadovauja visų Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos vadas ir mokytojas Stalinas. (…) Dienraštis „Lietuvos Žinios“ per ilgus savo gyvavimo metus formaliai buvo opozicijoje, bet faktiškai jis buvo tolimas nuo tikro atsidavimo pagrindinių Lietuvos reikalų gynimui. (…) Tuo pačiu „Lietuvos Žinių“ redakcija laiko savo uždavinį atlikusi ir nutarė tolimesnį laikraščio leidimą sustabdyti. (…) … mes pasižadame, vadovaujami garbingai Komunistų Partijai, atiduoti visas savo jėgas, visą savo patyrimą ir sugebėjimus naujam socialistiniam gyvenimui sukurti. „Lietuvos Žinių“ redakcija ir leidėjas.[3]

1990–1993 m.[taisyti | redaguoti kodą]

Politikos, visuomenės, kultūros laikraštis, 19901993 m. Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos leistas Vilniuje 30 000 egz. tiražu (vėliau mažėjo). Redagavo Gintautas Iešmantas, Virginija Kligytė, Mečislovas Šaltenis, Algirdas Abromaitis. Tiražas 1990 m. – 18 100 egzempliorių.

Nuo 1994 m.[taisyti | redaguoti kodą]

„Lietuvos žinių“ 1998 m. Nr. 35
„Lietuvos žinių“ 2000 m. Nr. 305

Savaitraštis, nuo 1996 m. dienraštis, 1994 m. pradėtas leisti, 1993 m. lapkričio mėn. koncernui „Achemos grupė“ iš LSDP tarybos perpirkus UAB „Lietuvos žinios“ akcijas. Iš pradžių išlaikė centristines pozicijas, nuo 1996 m. nukrypo į dešinę, nuo 1997 m. bulvarinio pobūdžio, bet laikraščio tiražas išaugo kelis kartus. Nuo 2001 m. – politikos, visuomenės ir kultūros laikraštis. Leidžia savaitinius priedus nuo 2000 m. „Televizija“, nuo 2001 m. „Sveikata ir grožis“, nuo 2004 m. „Namų pasaulis“ ir „Sporto tribūna“, nuo 2006 m. „Laisvadieniai“. Tiražas 2007 m. – 21 000 egzempliorių.[4].

Etikos pažeidimai[taisyti | redaguoti kodą]

Žurnalistų etikos inspektoriaus 2008 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. SPR-38 viešosios informacijos rengėjas UAB „Lietuvos žinios“ įspėtas dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo (draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą). Žurnalistų etikos inspektoriaus 2009 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. SPR-9 viešosios informacijos rengėjas UAB „Lietuvos žinios“ įspėtas dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 2 ir 4 punktų, 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo, padaryto paskelbiant publikaciją „V. Greičiaus galva įkainota brangiai“ („Lietuvos žinios“, 2008-10-03, Nr. 224/12156) (draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą). Žurnalistų etikos inspektoriaus 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. SPR-29 viešosios informacijos rengėjas UAB „Lietuvos žinios“ įspėtas dėl publikacijoje „Gyvenimas už tvoros: būdai susiveikti namą“ („Lietuvos žinios“, 2008-11-25, Nr. 267/12199) padaryto Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo (draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą).

Redaktoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=83038
  2. Donaldas Strikulis. Laikraštis tiems, kurie buvo priversti tylėti. Lietuvos žinios, 2009 m. vasario 5 d.
  3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=83439
  4. Lietuvos žinios. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 355 psl.