Visuotinė žmogaus teisių deklaracija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Eleonora Ruzvelt su išspausdinta Visuotine žmogaus teisių deklaracija

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija – tarptautinis dokumentas, priimtas 1948 m. gruodžio 10 d. Paryžiuje, JTO Generalinėje Asamblėjoje.[1] Deklaracija kviečia valstybes laikytis žmogaus teisių ir laisvių (teisės į gyvenimą, laisvę, asmens neliečiamybę), pilietinių ir politinių teisių ir laisvių (santuokos, prieglobsčio teisės, įsitikinimų laisvės, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvės), socialinių ir ekonominių teisių (teisės į darbą ir vienodą atlyginimą už vienodą darbą, teisės į poilsį ir socialinį aprūpinimą, teisės sudaryti profsąjungas).

Nors Deklaracija yra rekomendacinio pobūdžio, jos poveikis didelis: deklaracijos principai yra įtvirtinti tiek valstybių vidaus teisės aktuose, tiek privalomojo pobūdžio tarptautiniuose aktuose.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kontekstas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antrojo pasaulinio karo metu Sąjungininkai įtvirtino keturias laisves - minties laisvę, religijos laisvę, laisvė nuo baimės ir laisvė nuo poreikių - šios keturios laisvės tapo pagrindiniais Sąjungininkų karo tikslais.[2] Jungtinių Tautų chartija taip pat įtvirtino šiuos tikslus.[3]

Deklaracijos kūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1946 m. birželį Jungtinių Tautų Ekonominė ir socialinė taryba įkūrė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisiją, kurią sudarė 18 įvairų tautybių narių. Šiai komisijai buvo skirta užduotis paruošti tarptautinį žmogaus teisių dokumentą.[4] Komisija darbui sukūrė Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ruošimo komitetą, kuriam vadovavo Eleonora Ruzvelt. Komitetas per du metus susirinko į dvi sesijas.

1948 m. gegužę komitetui baigus rašyti deklaracijos tekstą, šis buvo svarstomas JT Žmogaus teisių komisijoje, JT Ekonominėje ir socialinėje taryboje, Trečiajame JT Generalinės Asamblėjos komitete. Šių svarstymų metu sulaukta daug pasiūlymų dėl teksto keitimo.[5]

Balsavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija buvo priimta JT Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d. Paryžiuje kaip Rezoliucija 217.[6] Iš 58 Jungtinių Tautų narių, 48 balsavo už, nei viena nepasisakė prieš, 8 valstybės susilaikė ir 2 nebalsavo.[7]

Tarptautinė žmogaus teisių diena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos priėmimas yra minimas kiekvienais metais gruodžio 10 d. kaip tarptautinė žmogaus teisių diena. Šią dieną mini įvairios bendruomenės, religinės grupės, žmogaus teisių organizacijos, parlamentai, vyriausybės ir Jungtinių Tautų Organizacija. Įprastai dešimtmečių minėjimai pasižymi įvairiomis žmogaus teisių kampanijomis, kurios siekia atkreipti dėmesį į deklaracijos ir žmogaus teisių svarbą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 296 psl.
  2. Franklin D. Roosevelt, 1941 state of the union address “the four freedoms” (6 January 1941). voicesofdemocracy.umd.edu. Nuoroda tikrinta 2019-08-11.
  3. Jungtinių Tautų Chartija. Valstybės žinios, 2002-02-13, Nr. 15-557.
  4. Morsink, Johannes (1999). The Universal Declaration of Human Rights: origins, drafting, and intent. University of Pennsylvania Press. ISBN 978-0-8122-1747-6.
  5. „Drafting of the Universal Declaration of Human Rights“. Research Guides. United Nations. Dag Hammarskjöld Library. Nuoroda tikrinta 2015-04-17.
  6. Palais de Chaillot. Chaillot museums“. Paris Digest. 2018. Tikrinta 2018-12-31.
  7. Jost Müller-Neuhof (2008-12-10). „Menschenrechte: Die mächtigste Idee der Welt“. Der Tagesspiegel (in German). Nuoroda tikrinta 2013-07-12.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]