Plungės rajono savivaldybė
| Plungės rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva
| ||||||
| Apskritis |  Telšių apskritis
| ||||||
| Administracinis centras | Plungė | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 11 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Audrius Klišonis | ||||||
| Gyventojų | 33 665[1] | ||||||
| Plotas | 1 105 km² | ||||||
| Tankumas | 30 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 199 m | ||||||
| Tinklalapis | plunge.lt | ||||||
 Vikiteka |
Plungės rajono savivaldybė | ||||||
Plungės rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas šiaurės vakarų Lietuvoje, Telšių apskrityje. Administracinis centras – Plungė.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didžioji rajono dalis yra Žemaičių aukštumoje, vakaruose paviršius leidžiasi link Pajūrio žemumos. Aukščiausia rajono vieta yra ties Vilkaičiais (199 m), o žemiausia (39 m) – Minijos pakrantėje ties Kretingos rajono riba.
Pro rajoną teka Minija su intakais Sausdravu, Babrungu. Telkšo 34 Plungės rajono ežerai (tarp jų – didžiausias Žemaitijoje Platelių ežeras), 8 tvenkiniai. Didžiausi miškai – Peklinės, Plokštinės-Stirbaičių, Milašaičių. Būdingi eglynai, pušynai, yra mišriųjų miškų. Rajono šiaurėje yra dalis Žemaitijos nacionalinio parko. Kadangi rajonas yra vakariniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, jis drėgniausias Lietuvoje (kartu su Mažeikių rajonu), bet dėl didelio nuotėkio telkšo mažai ežerų ir pelkių.
Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -4,5 °C, liepos +16,5 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 777–929 mm.[2]
Kraštovaizdis ties Mikytais
| ||||||||||||||||||||
| 56° 09′ 20″ | |||||||||||
| 21° 30′ 40″ |
|
22° 10′ 10″ | |||||||||
| 55° 45′ 00″ |
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
Plungės rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas
| |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas
| |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas
| |
Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Plungės apskrities 30 apylinkių ir Kretingos apskrities 1 apylinkės. 1950–1953 m. rajonas priklausė Klaipėdos sričiai. 1955 m. šiek tiek pakeistos ribos. 1959 m. perduota panaikintų Salantų rajono 3 apylinkės ir Sedos rajono 3 apylinkės. 1962 m. prijungtas Rietavo rajonas ir Telšių rajono 1 apylinkė; po 2 apylinkes perduota Klaipėdos ir Šilalės rajonams. 1968 m. šiek tiek pakeistos ribos.
1995 m. įkurta Plungės rajono savivaldybė. 1999 m. gruodžio 21 d. iš pietinės Plungės rajono dalies (Medingėnų seniūnija, Rietavo seniūnija, Tverų seniūnija, dalis Stalgėnų seniūnijos) sudaryta Rietavo savivaldybė, kuriai atiteko šios kadastrinės vietovės: Daugėdai, Giliogiris, Labardžiai, Medingėnai, Pelaičiai, Rietavo miestas, Sauslaukis, Tverai. 2009 m. sausio 29 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T1-11 įsteigtos 66 seniūnaitijos
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) |
777 | 31 apylinkė | 1 miestas (Plungė) | |
| 1954 m. (Išsamiau) |
13 apylinkių | |||
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) |
742 | 50 759 | 12 apylinkių | 1 miestas |
| 1962 m. | 1048 | 17 apylinkių | 1 miestas | |
| 1963 m. (Išsamiau) |
18 apylinkių | |||
| 1967 m. | 1691 | 43 700 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) |
1700 | 53 672 | 15 apylinkių | 2 miestai (Plungė, Rietavas) |
| 1972 m. (Išsamiau) |
1691 | 15 apylinkių | 2 miestai, 5 miesteliai (Alsėdžiai, Kuliai, Plateliai, Tverai, Varduva), 294 kaimai, 24 kaimų dalys, 1 viensėdis, 2 glžk. stočių gyvenvietės | |
| 1976 m. (Išsamiau) |
1699 | 54 500 | 14 apylinkių | 2 miestai, 5 miesteliai, 291 kaimas, 25 kaimų dalys, 1 viensėdis, 2 glžk. stočių gyvenvietės |
| 1979 m. (Išsamiau) |
54 030 | 13 apylinkių | 2 miestai, 325 kaimo vietovės | |
| 1986 m. (Išsamiau) |
1692 | 53 800 | 12 apylinkių | 2 miestai, 5 miesteliai, 304 kaimai |
| 1989 m. (Išsamiau) |
1691 | 54 103 | 12 apylinkių | 2 miestai, 314 kaimo vietovių |
| 2001 m. (Išsamiau) |
1105 | 44 170 | 10 kaimo seniūnijų | 1 miestas (Plungė), 4 miesteliai (Alsėdžiai, Kuliai, Plateliai, Žemaičių Kalvarija), 206 kaimai |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur.[3] | 2005 m. | 2011 m.sur.[4] | 2014 m. | 2017 m. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 50 759 | 53 672 | 54 030 | 54 103 | 44 170 | 43 580 | 39 426 | 36 524 | 34 778 | 33 665 | ||
| |||||||||||
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
2011 m. gyveno 38 151 žmonės:[5]
|
2001 m. gyveno 44 170 žmonės:[6]
|
Pagal tikybą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Romos katalikai – 87,1 %
- stačiatikiai – 0,4 %
- evangelikai liuteronai – 0,2 %
- kiti – 0,8 %
- netikintys/nenurodė – 9,1 %
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 1 miestas – Plungė;
- 4 miesteliai – Alsėdžiai, Kuliai, Plateliai ir Žemaičių Kalvarija;
- 206 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Plungė – 17543
- Varkaliai – 1024
- Alsėdžiai – 749
- Plateliai – 713
- Kaušėnai – 653
- Žemaičių Kalvarija – 598
- Prūsaliai – 574
- Babrungas – 536
- Kuliai – 526
- Šateikiai – 477
| ||||||||||||||
Administracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atstovaujamoji valdžia – Plungės rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Plungės rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybėje yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Alsėdžių seniūnija (Alsėdžiai)
- Babrungo seniūnija (Babrungas)
- Kulių seniūnija (Kuliai)
- Nausodžio seniūnija (Varkaliai)
- Paukštakių seniūnija (Grumbliai)
- Platelių seniūnija (Plateliai)
- Plungės miesto seniūnija (Plungė)
- Stalgėnų seniūnija (Stalgėnai)
- Šateikių seniūnija (Šateikiai)
- Žemaičių Kalvarijos seniūnija (Žemaičių Kalvarija)
- Žlibinų seniūnija (Žlibinai)
Partnerystės ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestai, su kuriais Plungės rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Mindenas, Vokietija
Bjerkreimas, Norvegija
Viljandis, Estija
Tukumo rajonas, Latvija
Boksholmas, Švedija
Krasnogorsko rajonas, Rusija
Golub-Dobžynas, Lenkija
Bruntalis, Čekija
Švietimas ir ugdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Plungės rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:
- Aleksandravo pagrindinė mokykla
- Alsėdžių vidurinė mokykla
- Kantaučių pagrindinė mokykla
- Kulių vidurinė mokykla
- Narvaišių pagrindinė mokykla
- Nausodžio pagrindinė mokykla
- Platelių gimnazija
- Plungės Babrungo pagrindinė mokykla
- Plungės Ryto pagrindinė mokykla
- Plungės Saulės gimnazija
- Plungės Senamiesčio vidurinė mokykla
- Plungės akademiko Adolfo Jucio pagrindinė mokykla
- Plungės specialioji mokykla
- Plungės suaugusiųjų švietimo centras
- Stalgėnų pagrindinė mokykla
- Stanelių pagrindinė mokykla
- Šateikių pagrindinė mokykla
- Žemaičių Kalvarijos vidurinė mokykla
- Žlibinų Igno Končiaus pagrindinė mokykla
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Plungės kraštas (sud. Stasys Stropus). – V.: UAB Mokslo aidai, 2004. – ISBN 9955-591-13-7
- D. 1: Babrungo, Kulių, Nausodžio, Stalgėnų seniūnijos. – 2004. – 364 p.: iliustr. – ISBN 9955-591-12-9
- D. 2: Alsėdžių, Paukštakių, Šateikių, Žlibinų seniūnijos. – 2004. – 301 p.: iliustr. – ISBN 9955-591-14-5
- D. 3: Platelių seniūnija. – 2005. – 300 p.: iliustr. – ISBN 9955-591-25-0
- D. 4: Žemaičių Kalvarijos seniūnija. – 2005. – 208 p.: iliustr. – ISBN 9955-591-26-9
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Plungės rajono savivaldybė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 403
- ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Savivaldybės svetainė
- Kultūra Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
