Mažeikių rajono savivaldybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Mažeikių rajonas)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Mažeikių rajono savivaldybė
Žemėlapis
Valstybė Lietuva
Apskritis Telšių apskritis
Miestai Mažeikiai
Seda
Viekšniai
Gyventojų (2017 m.) 53437 (10)
Gyventojų tankumas 51,2 (14)
Plotas 1 220,2 km² (30)
Telefono kodas 443
Meras Antanas Tenys
Svetainė mazeikiai.lt
  56° 25′ 40″  
21° 55′ 40″
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Mažeikių rajonas Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
22° 38′ 50″
  56° 04′ 00″  

Mažeikių rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas, savivaldybė šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, prie Ventos upės. Šiaurėje ribojasi su Latvija, rytuose – su Akmenės, pietryčiuose – su Telšių, pietvakariuose – su Plungės, vakaruose – su Skuodo rajono savivaldybėmis. Administracinis centras – Mažeikiai.

Mažeikių rajono savivaldybėje veikia 52 biudžetinės kultūros įstaigos: 19 kaimo kultūros namų, Savivaldybės kultūros centras, Viešoji biblioteka ir 25 jos filialai, Mažeikių muziejus ir muziejaus filialai (Renavo dvaras, Viekšnių vaistinė, rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos muziejus Židikuose, B. Pundziaus muziejus Pievėnuose, A. Griškevičiaus muziejus Viekšniuose).

Gamta ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mažeikių rajono savivaldybės teritorijos didesnė dalis yra Ventos vidurupio lygumoje, vakarinė – Vakarų Kuršo aukštumos pakraštyje (altitudė iki 123 m, prie Petraičių), pietinė – Rytų Žemaičių plynaukštės pakraštyje (joje, prie Dagių, yra aukščiausia vieta – 146,9 m).

Sausio vidutinė temperatūra – 4,5 °C, liepos 16,5 °C. Per metus iškrinta 630–740 mm kritulių.

Savivaldybės teritorija teka Venta su intakais: Šerkšne, Varduva, Vadakstimi. Telkšo 6 Mažeikių rajono ežerai, 27 tvenkiniai, didžiausi – Varduvos tvenkinys, Renavo HE tvenkinys, Tulnikų tvenkinys.

Didžiausi miškai – Sedos giria, Žalgirio miškas, Balėnų miškas, Mažeikių miškas. Vyrauja eglynai, pušynai, beržynai.

Dirvožemiai daugiausia balkšvažemiai, smėlžemiai, ypač pietinėje ir vidurinėje dalyje, šiaurėje ir rytuose – išplautžemiai, Didžlaukių pelkėje – durpžemiai.

Svarbiausios naudingosios iškasenos – žvyras, smėlis, durpės.

Gamtos paminklai: botaniniai – Storasis ąžuolas, Storoji eglė, geologiniai – Geidžių akmuo, Juodasis akmuo. [1]

Istoriniai paminklai: Griežės kapinynas, Kukių kapinynas, Pavirvytės kapinynas, Mažeikių rajono piliakalniai.


Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Mažeikių apskrities 33 apylinkių ir Mažeikių miesto. 19501953 m. priklausė Klaipėdos sričiai. 1959 m. prijungta panaikinto Sedos rajono 5 apylinkės ir Seda, 1962 m. prijungtas buvęs Akmenės rajonas. 1963 m. dalis gyvenviečių perduota Skuodo, Šiaulių, Telšių rajonams. 1965 m. Akmenė, Naujoji Akmenė, Viekšniai ir 8 apylinkės perduotos naujai sudarytam Akmenės rajonui. 1972 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

1995 m. įsteigta Mažeikių rajono savivaldybė. 1999 m. gruodžio 21 d. per savivaldybių reformą Mažeikių rajonui atiteko vakarinė dalis Akmenės rajono – Viekšnių seniūnija (kadastrinės vietovės Kapėnai, Pakalupis, Santekliai, Svirkančiai, Viekšniai). 2008 m. gruodžio 19 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-364 nuo 2009 m. sausio 1 d. įsteigtos 52 seniūnaitijos.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1950
(suskirstymas)
724 33 apylinkės
1954
(suskirstymas)
14 apylinkių
1959
(suskirstymas)
(surašymas)
714,18 35482 14 apylinkių
1962 1060 19 apylinkių
1963
(suskirstymas)
19 apylinkių
1967 999 39600
1970
(surašymas)
1000 39400 9 apylinkės
  • 2 miestai
1972
(suskirstymas)
1003,82 9 apylinkės
1976
(suskirstymas)
1009 44600 9 apylinkės
  • 2 miestai
  • 5 miesteliai
  • 138 kaimai
  • 17 kaimų dalių
  • 3 glžk. stočių gyvenvietės
1979
(surašymas)
47919 8 apylinkės
  • 2 miestai
  • 161 kaimo vietovė
1986 1009 57.500 8 apylinkės
  • 2 miestai
  • 5 miesteliai
  • 141 kaimas
  • 1 geležinkelio stoties gyvenvietė
1989
(surašymas)
1009 60899 7 apylinkės
  • 2 miestai
  • 160 kaimo vietovių
1999 1235 70.000
2001
(surašymas)
1220 67296 8 kaimo seniūnijos

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto gyventojų 66,4% (2007 m.). Gyventojų vidutinis tankumas 54 žmonių/km2. 83,1% gyventojų yra katalikai, 1,4% – stačiatikiai, 0,3% evangelikai liuteronai, kiti: evangelikai reformatai, sentikiai (2001 m.).

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2017 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 1999 m.
35 482 39 400 47 919 60 899 70 000
2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur.[2] 2012 m. 2013 m.
67 296 65 547 57 433 57 457 56 773
2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. -
56 143 55 441 54 788 53 437 -


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 58 242 žmonės:[3]

2001 m. gyveno 67 296 žmonės:[4]

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rajone yra:

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):



Savivalda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Mažeikių rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Mažeikių rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybės seniūnijos

Rajone yra 9 seniūnijos (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Stogastulpis, žymintis Santeklių dvarvietę. Past. 1999 m. Santeklių dvaro šeimininkių atminimui

Partnerystės ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai, su kuriais Mažeikių rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Lėlaičiuose (Šerkšnėnų sen.) gimė rašytojas, kultūros veikėjas Dionizas Poška (1765-1830 m.). Jo gimtinėje pastatytas baublys.

Švietimas ir ugdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mažeikių rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:

Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visoje Mažeikių rajono savivaldybėje pagaminama 21,6% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.). Pramonės svarbiausia šaka – naftos perdirbimas (bendrovė „Mažeikių nafta“). Yra metalo apdirbimo, konditerijos gaminių, maisto, baldų, medicininio, techninio deguonies gamybos, statybos įmonių. Pramonės įmonių daugiausia sutelkta Mažeikiuose.

Žemės ūkio naudmenos užima 60,4% savivaldybės ploto, iš jų 91,6% ariamoji žemė, 7,1% – pievos ir natūralios ganyklos, 1,3% – sodai ir uogynai (2005 m.). 54,8% pasėlių užima javai, 28,4% – daugiametės žolės, 3,1% – bulvės. Savivaldybės teritorijoje užauginama 1,9% visų Lietuvos javų, 1,8% -bulvių, 1,4% – lauko daržovių (2005 m.). 2005 m. pagaminta 1,6% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,7% pieno). Veisiama 1,9% visų Lietuvoje veisiamų galvijų (1,9% karvių), 1,2% kiaulių, 1,2% avių ir ožkų, 1,0% arklių (2006 m.).

Savivaldybės teritorija eina geležinkelis Vilnius-Liepoja (Latvija). Yra Šerkšnėnų oro uostas. [5]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Mažeikių rajono savivaldybė
Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mažeikių rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 499 psl.
  2. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  3. 2011 m. surašymo duomenys
  4. 2001 m. surašymo duomenys
  5. Mažeikių rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 500 psl.