Anykščių rajono savivaldybė
Anykščių rajono savivaldybė | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
![]() | |||||||
Valstybė | ![]() | ||||||
Apskritis | ![]() | ||||||
Administracinis centras | Anykščiai | ||||||
Seniūnijų skaičius | 10 | ||||||
Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
Meras | Kęstutis Tubis | ||||||
Gyventojų | 23 321[1] | ||||||
Plotas | 1 765 km² | ||||||
Tankumas | 13 žm./km² | ||||||
Aukščiausia vieta | 194 m | ||||||
Tinklalapis | anyksciai.lt | ||||||
![]() |
Anykščių rajono savivaldybėVikiteka |
Anykščių rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje, Aukštaitijos etnografiniame regione.[2] Centras – Anykščiai.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Reljefas kalvotas,[3] aukščiausia savivaldybės vieta – Storių kalnas (194 m). Rajone yra Anykščių regioninis parkas, Šventosios kraštovaizdžio, Gykių botaninis, Virintos bei Šventosios ichtiologiniai, Pelyšos geologinis, Baldono geomorfologinis, Virintos ir Plaštakos hidrografiniai draustiniai. Miškai užima 30,7 proc. teritorijos (didžiausi miškai – Šimonių giria ir Troškūnų miškas), daugiausiai pušynai, 25 proc. teritorijos – durpynai. Per savivaldybę teka Šventoji, Anykšta, Aknysta, Jara, Nevėžis, Juosta, Pelyša, Viešinta, Grieža. Telkšo 77 ežerai (didžiausi – Rubikių, Nevėžos, Viešinto, Suosos), 6 tvenkiniai, Šventosios-Nevėžio kanalas.
Per rajoną eina Panevėžio–Rubikių siaurasis geležinkelis.
-
Bebrų užtvanka ties Inkūnais
|
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]![]() |
Anykščių rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
![]() | |
2009 m. gyvenvietės | |
![]() | |
2016 m. gyvenvietės | |
2020 m. suskirstymas | |
![]() |
Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš 29 panaikintos Anykščių apskrities, 9 Kupiškio apskrities ir 5 Utenos apskrities apylinkių. 1950–1953 m. apskritis priklausė Vilniaus sriičiai. 1954 ir 1958 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1959 m. prijungta panaikinto Troškūnų rajono 12 apylinkių ir Troškūnai, 1962 m. – panaikinto Kavarsko rajono 15 apylinkių ir Kavarskas. 1962 m. 3 apylinkės perduotos Ukmergės rajonui, 2 – Molėtų rajonui. 1965, 1966, 1968, 1975, 1978 m. dalis Anykščių rajono gyvenviečių prijungta prie Panevėžio ir Ukmergės rajonų.
1995 m. rajonas pervadintas Anykščių rajono savivaldybe. 2009 m. sausio 29 d. įsteigta 60 seniūnaitijų.
Savivaldybės istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1950 m. (Išsamiau) |
823 | 43 apylinkės | 1 miestas (Anykščiai) | |
1954 m. (Išsamiau) |
18 apylinkių | |||
1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) |
843 | 51 581 | 18 apylinkių | 1 miestas |
1962 m. | 2074 | 45 apylinkės | 3 miestai (Anykščiai, Kavarskas, Troškūnai) | |
1963 m. (Išsamiau) |
21 apylinkė | |||
1967 m. | 1787 | 50100 | ||
1970 m. (Išsamiau) |
1800 | 48 841 | 19 apylinkių | 3 miestai |
1972 m. (Išsamiau) |
1783 | 15 apylinkių | 3 miestai, 8 miesteliai (Andrioniškis, Debeikiai, Kurkliai, Skiemonys, Surdegis, Svėdasai, Traupis, Viešintos), 714 kaimų, 20 kaimų dalių, 155 viensėdžiai, 2 geležinkelio stočių gyvenvietės | |
1976 m. (Išsamiau) |
1765 | 38 600 | 13 apylinkių | 3 miestai, 8 miesteliai, 712 kaimų, 22 kaimų dalys, 153 viensėdžiai, 1 geležinkelio stoties gyvenvietė |
1979 m. (Išsamiau) |
43 101 | 12 apylinkių | 3 miestai, 835 kaimo vietovės | |
1984 m. (Išsamiau) |
1771 | 12 apylinkių | 3 miestai, 8 miesteliai, 700 kaimų, 1 geležinkelio stoties gyvenvietė, 111 viensėdžių | |
1989 m. (Išsamiau) |
1765 | 38 335 | 9 apylinkės | 3 miestai, 764 kaimo vietovės |
2001 m. (Išsamiau) |
1765 | 35 066 | 10 kaimo seniūnijų | 3 miestai, 8 miesteliai, 646 kaimai, 95 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė, 16 kaimų dalių [4] |
2009 m. (Išsamiau) |
10 seniūnijų ir 60 seniūnaitijų | 3 miestai, 8 miesteliai, 644 kaimai, 95 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė [5] | ||
2011 m. (Išsamiau) |
28 668 | 10 seniūnijų | 3 miestai, 8 miesteliai, 646 kaimai, 94 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė [6] | |
2016 m. (Išsamiau) |
10 seniūnijų | 3 miestai, 8 miesteliai, 648 kaimai, 98 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė [7] | ||
2020 m. (Išsamiau) |
10 seniūnijų | 749 gyvenvietės, tarp jų – 3 miestai, 8 miesteliai, 10 herbinės gyvenvietės [8] | ||
2021 m. (Išsamiau) |
23 321 | 10 seniūnijų | 3 miestai, 8 miesteliai, 456 kaimai, 27 viensėdžiai [9] |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]![]() ![]() | ||||||||||
1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur. | 2018 m. | 2021 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
51 581 | 48 841 | 43 101 | 38 335 | 35 066 | 32 637 | 28 668 | 24 173 | 23 321 | ||
|
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2011 m. gyveno 28 668 žmonės:[10]
|
2001 m. gyveno 35 066 žmonės:[11]
|
Pagal tikybą
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Romos katalikai – 85,5 %
- sentikiai – 0,9 %
- stačiatikiai – 0,8 %
- evangelikai liuteronai – 0,1 %
- kiti – 0,5 %
- netikintys/nenurodė – 12,2 %
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Anykščiuose yra J. Tumo-Vaižganto, K. Radvilos, J. Biliūno, A. Vienuolio, J. Kairio gimtinės.
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Savivaldybės teritorijoje yra:
- 3 miestai – Anykščiai, Kavarskas ir Troškūnai;
- 8 miesteliai – Andrioniškis, Debeikiai, Kurkliai, Skiemonys, Surdegis, Svėdasai, Traupis ir Viešintos;
- 758 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Anykščiai – 8697
- Svėdasai – 667
- Naujieji Elmininkai – 526
- Kavarskas – 503
- Troškūnai – 389
- Aknystos – 354
- Debeikiai – 334
- Kurkliai – 330
- Ažuožeriai – 315
- Vaidlonys – 262
|
Administracija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Anykščių rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Anykščių rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybėje yra 10 seniūnijų (skliausteliuose – centrai):
- Andrioniškio seniūnija (Andrioniškis),
- Anykščių seniūnija (Anykščiai),
- Debeikių seniūnija (Debeikiai),
- Kavarsko seniūnija (Kavarskas),
- Kurklių seniūnija (Kurkliai),
- Skiemonių seniūnija (Skiemonys),
- Svėdasų seniūnija (Svėdasai),
- Traupio seniūnija (Traupis),
- Troškūnų seniūnija (Troškūnai),
- Viešintų seniūnija (Viešintos).
Partnerystės ryšiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestai, su kuriais Anykščių rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Kastelfortė, Italija
Katanovilis, JAV
Hekas, Vokietija
Maduona, Latvija
Uolainė, Latvija
Edeshegas, Švedija
Seinai, Lenkija
Usas, Norvegija
Nepomukas, Čekija
Švietimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Anykščių rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:
- Anykščių Antano Baranausko vidurinė mokykla
- Anykščių Antano Vienuolio gimnazija
- Anykščių Jono Biliūno gimnazija
- Debeikių pagrindinė mokykla
- Kavarsko vidurinė mokykla
- Kurklių Stepono Kairio pagrindinė mokykla
- Raguvėlės pagrindinė mokykla
- Skiemonių pagrindinė mokykla
- Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija
- Traupio pagrindinė mokykla
- Troškūnų Kazio Inčiūros vidurinė mokykla
- Viešintų pagrindinė mokykla
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
- ↑ Anykščių rajonas. Lietuva.lt (tikrinta 2005-01-19).
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2009-09-01).
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. // Lietuvos statistikos departamentas. (PDF)
- ↑ Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2016-08-13).
- ↑ RegistruCentras.lt (tikrinta 2020-07-31).
- ↑ Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Savivaldybės svetainė Archyvuota kopija 2018-02-19 iš Wayback Machine projekto.