Kėdainių rajono savivaldybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kėdainių rajonas)
Jump to navigation Jump to search
Kėdainių rajono savivaldybė
Kėdainių rajono savivaldybės herbas
Kedainiai in Lithuania.svg
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Kauno apskritis Kauno apskritis
Administracinis centras Kėdainiai
Seniūnijų skaičius 11
Įkūrimo data 1950 m.
Meras Valentinas Tamulis
Gyventojų (2021) 46 382[1]
Plotas 1 677 km²
Tankumas (2021) 28 žm./km²
Aukščiausia vieta 113 m
Tinklalapis kedainiai.lt
Commons-logo.svg Vikiteka Kėdainių rajono savivaldybė

Kėdainių rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos centre. Administracinis centras – Kėdainiai.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kėdainių rajono savivaldybė išsidėsčiusi Lietuvos centrinėje dalyje. Rajone yra geografinis šalies centras – Ruoščių kaimas. Šiaurėje ribojasi su Panevėžio ir Radviliškio, rytuose – su Ukmergės, pietryčiuose – su Jonavos, pietuose – su Kauno, vakaruose – su Raseinių rajono savivaldybėmis. Didžioji rajono dalis išsidėsčiusi Nevėžio žemumoje. Vakaruose kyla į Rytų Žemaičių plynaukštę. Aukščiausia rajono vieta yra Gudžiūnų apylinkėse – 113 m, žemiausia – pietuose, Nevėžio pakrantėje 21 m. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -5 °C, liepos 17,5 °C. Per metus iškrinta 645–670 mm kritulių. Nuolatinė sniego danga vidutiniškai laikosi nuo gruodžio pabaigos iki kovo vidurio. Jos storis – 18 cm. Vidaus vandenys užima 4 % teritorijos. Maždaug per rajono vidurį iš šiaurės į pietus prateka Nevėžis. Į jį teka intakai: Šušvė, Liaudė, Dotnuvėlė,, Smilga, Obelis, Kruostas, Barupė ir kt. Telkšo 10 ežerų (Kėdainių rajono ežerai) ir 18 tvenkinių. Dirvožemiai daugiausia lengvo priemolio, vėlėniniai glėjiškiai ir vėlėniniai glėjiški sujaurėję. Miškingumas – apie 23,7 % (39,9 % miškų užima beržynai, 22,3 % – eglynai, 13,2 % – uosynai, 4,0 % – ąžuolynai). Didžiausi miškai: Dotnuvos, Josvainių, Lančiūnavos, Pernaravos. Yra Pajieslio geomorfologinis, Aluonos hidrografinis, Laucynės, Šušvės kraštovaizdžio draustiniai. Gamtos paminklai: 4 botaniniai (Lančiūnavos, M. Daukšos, Šaravų ąžuolai, Nykio vinkšna), 3 geologiniai (Pilsupių, Vosbučių atodangos, Siponių ožakmenis). Skinderiškio dendrologinis parkas.

Aplinkinės savivaldybės

Blank-50px.png Radviliškio rajono savivaldybė Panevėžio rajono savivaldybė Panevėžio rajono savivaldybė Blank-50px.png
Raseinių rajono savivaldybė
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Ukmergės rajono savivaldybė
Kauno rajono savivaldybė Kauno rajono savivaldybė Jonavos rajono savivaldybė
  55° 33' 50‘’  
23° 32' 40‘’
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Kėdainių rajonas Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
24° 26' 10‘’
  55° 06' 50‘’  

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P writing.svg Kėdainių rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
P social sciences.png 2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
P social sciences.png 2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
P social sciences.png 2021 m. gyventojų surašymas

1950 m. birželio 21 d. iš buvusios Kėdainių apskrities 34 apylinkių, buvusios Kauno apskrities 4 apylinkių ir buvusios Vilkijos apskrities 1 apylinkės sudarytas Kėdainių rajonas. Nuo to laiko rajono centras yra Kėdainiai. 19501953 m. rajonas priklausė Kauno sričiai. 1954 m. prie Kėdainių rajono prijungta Dotnuvos rajono 1 apylinkė, o Kėdainių rajono 1 apylinkė perduota Ramygalos rajonui, dalis 1 apylinkės – Jonavos rajonui. 1957 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1959 m. prie Kėdainių rajono prijungtas Dotnuvos rajonas.

1962 m. perduotos Kauno rajono 5 apylinkės, Panevėžio rajono 4 apylinkės; viena Kėdainių rajono apylinkė ir kitos apylinkės dalis perduota Radviliškio rajonui, 1 apylinkė perduota ir 3 apylinkės perimtos iš Raseinių rajono. 1963, 1975 ir 1976 m. šiek tiek pakeistos Kėdainių rajono ribos. 1965 ir 1968 m. kai kurios rajono gyvenvietės perduotos Raseinių ir Jonavos rajonams.

1995 m. vietoje Kėdainių rajono įsteigta Kėdainių rajono savivaldybė, pavaldi Kauno apskričiai. XXI a. pradžioje panaikinta Aristavos seniūnija, jos teritorijos atiduotos Vilainių seniūnijai, išplėsta Kėdainių miesto seniūnijos teritorija. 2007 m. planuota Pernaravos seniūniją prijungti prie kuriamo Ariogalos rajono, tačiau seniūnijos gyventojai nubalsavo prieš atsiskyrimą nuo Kėdainių rajono, Ariogalos rajonas neįkurtas. 2009 m. gruodžio 11 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS–352 įsteigtos 75 seniūnaitijos.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1950 m.
(Išsamiau)
739 39 apylinkės 1 miestas (Kėdainiai)
1954 m.
(Išsamiau)
11 apylinkių
1959 m.
(Išsamiau)
(Išsamiau)
1432 58 000 27 apylinkės 2 miestai (Dotnuva, Kėdainiai)
1963 m.
(Išsamiau)
19 apylinkių 2 miestai
1967 m. 1679 64 000
1970 m.
(Išsamiau)
1700 64 314 18 apylinkių 2 miestai
1972 m.
(Išsamiau)
1705 18 apylinkių 2 miestai, 9 miesteliai (Akademija, Gudžiūnai, Josvainiai, Krakės, Pagiriai, Pernarava, Surviliškis, Šėta, Truskava), 468 kaimai, 8 kaimų dalys, 43 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės
1976 m.
(Išsamiau)
1677 66 000 17 apylinkių 2 miestai, 9 miesteliai, 463 kaimai, 8 kaimų dalys, 43 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės
1979 m.
(Išsamiau)
67 963 16 apylinkių 2 miestai, 508 kaimo vietovės
1985 m.
(Išsamiau)
1677 68 200 16 apylinkių 2 miestai, 9 miesteliai, 457 kaimai, 2 glžk. stočių gyvenvietės, 35 viensėdžiai
1989 m.
(Išsamiau)
1677 69 461 11 apylinkės 2 miestai, 515 kaimo vietovių
2001 m.
(Išsamiau)
1677 65 727 11 kaimo seniūnijų 1 miestas (Kėdainiai), 10 miestelių (Akademija, Dotnuva, Gudžiūnai, Josvainiai, Krakės, Pagiriai, Pernarava, Surviliškis, Šėta, Truskava), 502 kaimai, 3 glžk. stočių gyvenvietės, 29 viensėdžiai

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rajone gyvena 1,9 % šalies gyventojų. Miesto gyventojų dalis – 48,9 %. Gyventojų vidutinis tankumas 38,6 žm./km². Tankiausiai gyvenami Kėdainiai ir jų apylinkės, bei Dotnuvos konurbacija. Rečiausiai gyvenama vakarinė rajono dalis (Pernaravos, Krakių seniūnijos). 81,2 % gyventojų yra katalikai, 1,2 % – stačiatikiai, 0,2 % – sentikiai, 0,2 % – evangelikai liuteronai, 0,1 % – evangelikai reformatai.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2007 m. 2011 m.sur. 2014 m. 2021 m.sur.[2]
58 000 64 314 67 963 69 461 65 727 63 559 54 057 50 906 46 382


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 54 057 žmonės:[3]

2001 m. gyveno 65 727 žmonės:[4]

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybės teritorijoje yra:

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

  1. Kėdainiai – 23461
  2. Vilainiai – 1157
  3. Josvainiai – 1122
  4. Pelėdnagiai – 909
  5. Vainotiškiai – 752
  6. Šėta – 741
  7. Krakės – 649
  8. Dotnuva – 643
  9. Labūnava – 608
  10. Akademija – 587

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

AB Lifosa

Kėdainių rajonas vienas ekonomiškai stipriausių Lietuvos regionų (ypač išplėtota chemijos ir maisto pramonė bei žemės ūkis). Rajone pagaminama 2,8 % Lietuvos pramonės produkcijos (2005 m.). Mineralinių trąšų, sieros ir fosforo rūgščių ir kitų chemijos pramonės gaminių (AB Lifosa), padažų (AB Vesiga), ledų (AB Vikeda), cukraus (Nordic Sugar), konservų (Kėdainių Konservai), mėsos gaminių gamyba, grūdų (Kėdainių Grūdai), pieno perdirbimas, duonos ir pyrago gaminių kepimas, odos dirbimas, metalinių konstrukcijų (AB Progresas), žemės ūkio padargų ir jų dalių gamyba, medienos apdirbimo pramonė. Pagrindinis pramonės centras – Kėdainiai. Žemės ūkio naudmenos užima 65,2 % rajono ploto; sudėtis: 93,0 % ariamoji žemė, 5,3 % pievos ir natūralios ganyklos, 1,0 % sodai ir uogynai (2005 m.). 65,4 % pasėlių užima javai (daugiausia žieminiai kviečiai), 10,3 % daugiamečių žolių pasėliai, 6,0 % cukriniai runkeliai, 2,6 % bulvės, 1,2 % lauko daržovės. Kėdainių rajoas garsėja šiltnaminių daržovių auginimu. Užauginama 17,8 % visų Lietuvos šiltnamio daržovių (agurkų, pomidorų), 17,8 % cukrinių runkelių, 6,2 % lauko daržovių, 6,2 % javų, 3,2 % bulvių (2004 m.). 2004 pagaminta 2,8 % Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (3,7 % pieno). Rajone auginama 3,1 % Lietuvoje veisiamų galvijų, 2,4 % arklių, 1,8 % kiaulių, 1,4 % avių ir ožkų (2005 m.).

Per Kėdainių rajoną praeina keletas respublikinės reikšmės susisikimo arterijų: geležinkelis Vilnius-Šiauliai, plentai Via Baltica, Jonava-Šeduva, Aristava-Cinkiškiai, Aristava-Ukmergė. Pačiu pietvakariniu pakraščiu eina autostrada Vilnius-Klaipėda.

Administracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atstovaujamoji valdžia – Kėdainių rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia Kėdainių rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybės seniūnijos

Kėdainių rajone yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Švietimas ir ugdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šviesioji gimnazija
Surviliškio V. Svirskio mokykla
Žemės ūkio institutas

2005 m. rajone buvo viena gimnazija, 7 vidurinės, 16 pagrindinės, jaunimo, dailės, kalbų, muzikos, sporto mokyklos, 7 darželiai-mokyklos, 2 lopšeliai-darželiai, 3 vaikų darželiai, suaugusiųjų mokymo centras, švietimo centras, Jonušo Radvilos studijų centras, B. Oškinio vaikų aviacijos mokykla, Žemdirbystės institutas (Akademijoje), 1 ligoninė, 11 ambulatorinių gydymo įstaigų, 28 medicinos punktai, 4 pagyvenusių žmonių globos įstaigos, 4 vaikų globos įstaigos, 17 kultūros centrų, 39 bibliotekos. Kėdainių senamiestyje įsikūręs turizmo informacijos centras. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (centras Akademijoje). Kėdainių krašto muziejus (su padaliniais evangelikų reformatų bažnyčioje, J. Paukštelio memorialiniame muziejuje, Daugiakultūriame centre), M. Katkaus memorialinis, 1863 sukilimo muziejai, Tėvo Stanislovo liturginių drabužių ir reikmenų kolekcija, Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija, 4 mokyklų muziejai.

Kėdainių rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kėdainių rajono mokyklų muziejai (sud. Rytas Tamašauskas). – Kėdainiai: Spaudvita, 2008. – 48 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-637-37-0

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg