Ukmergės apskritis (1795–1950)

Kitos reikšmės – Ukmergės apskritis.

Ukmergės apskritis
← 1795 – 1950 →   →   →
Apskritis Kauno gubernijoje
Administracinis centras	Ukmergė
Valsčiai	16 (1919), 19 (1923)
1795-1842	Vilniaus gubernija
1842-1915	Kauno gubernija
1915-1917	Lietuvos sritis
1918-1940	Lietuva
1941-1945	Panevėžio krašto apygarda
1940-1941, 1945-1950	Lietuvos TSR
Gyventojų	229 118 (1897), 70 444 (1917), 149 644 (1940)

Ukmergės apskritis (arba Vilkmergės apskritis) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės Lietuvos teritorijos rytinėje dalyje, abipus Šventosios upės. Centras – Ukmergė.

Istorija

Išsivystė iš Vilkmergės pavieto LDK sudėtyje. Šį reorganizavus į Vilkmergės ujezdą, 1795–1797 ir 1801–1842 m. priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, 1797–1801 m. Lietuvos gubernijai, 1842–1915 m. Kauno gubernijai. Vėliau buvo viena iš tarpukario Lietuvos Respublikos apskričių.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
~1890				miesteliai: Anykščiai, Kupiškis, Raguva, Subačius, Svėdasai, Šėta, Utena, Užpaliai, Vyžuonos ir kt.
1897	5866	229.118		1 miestas: Vilkmergė miesteliai: Alanta, Andrioniškis, Anykščiai, Debeikiai, Deltuva, Kavarskas, Kupiškis, Kurkliai, Leliūnai, Raguva, Subačius, Šėta, Šimonys, Taujėnai, Troškūnai, Utena, Užpaliai, Viešintos, Vyžuonos, Žemaitkiemis
1914	5866	263.600

1916–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį, 1941–1944 m. į Ostland Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardą. 1920 m. čia įvyko Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kautynių. 1947 m. 2 valsčiai perduoti naujai Anykščių apskričiai.

1950 m. birželio 20 d. Ukmergės apskritis pertvarkyta į Ukmergės rajoną (27 apylinkės), dalis teritorijos perduota Jonavos rajonui (4 apylinkės), Kavarsko rajonui (16 apylinkių), Ramygalos rajonui (4 apylinkės), Smėlių rajonui (20 apylinkių) ir Širvintų rajonui (1 apylinkė).

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1917	2370	70.444
1919			16 valsčių: Balninkų valsčius, Gelvonų valsčius, Kavarsko valsčius, Kurklių valsčius, Lyduokių valsčius, Pabaisko valsčius, Pagirių valsčius, Panoterių valsčius, Siesikų valsčius, Šešuolių valsčius, Širvintų valsčius, Taujėnų valsčius, Traupio valsčius, Ukmergės valsčius, Veprių valsčius, Želvos valsčius
1923 (išsamiau)	3199	126.309	19 valsčių: Balninkų valsčius, Deltuvos valsčius, Gelvonų valsčius, Giedraičių valsčius, Kavarsko valsčius, Kurklių valsčius, Musninkų valsčius, Pagirių valsčius, Pabaisko valsčius, Panoterių valsčius, Siesikų valsčius, Šešuolių valsčius, Širvintų valsčius, Taujėnų valsčius, Traupio valsčius, Ukmergės valsčius, Veprių valsčius, Želvos valsčius, Žemaitkiemio valsčius	1 miestas: Ukmergė 26 miesteliai 389 kaimai 3 bažnytkaimiai 120 dvarų ir palivarkų 16 vienkiemių 22 kitos gyvenvietės
1927			19 valsčių
1933			19 valsčių
1939	3064
1940		149.644
1942		121.600
1943	3128
1949 (suskirstymas)	1786		11 valsčių (72 apylinkės)	1 miestas: Ukmergė 10 miestelių
1950			72 apylinkės

Administracinis suskirstymas

Ukmergės apylinkės 1934 m.

Apskrities valsčiai 1919–1950 m.:

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Balninkų valsčius	1919, 1921–1950	Balninkai
Deltuvos valsčius	1920–1950	Deltuva
Gelvonų valsčius	1919, 1923–1948	Gelvonai
Giedraičių valsčius	1921–1948	Giedraičiai
Joniškio valsčius	1921–1922	Joniškis
Kavarsko valsčius	1919–1947	Kavarskas
Kurklių valsčius	1919–1947	Kurkliai
Lyduokių valsčius	1919	Lyduokiai
Musninkų valsčius	1919–1948	Musninkai
Pabaisko valsčius	1919–1950	Pabaiskas? Pašilė?
Pagirių valsčius	1919–1950	Pagiriai
Panoterių valsčius	1919–1950	Panoteriai
Siesikų valsčius	1919–1950	Siesikai
Šešuolių valsčius	1919, 1921–1950	Šešuoliai
Širvintų valsčius	1919, 1921–1948	Širvintos
Taujėnų valsčius	1919–1950	Taujėnai
Traupio valsčius	1919–1933	Traupis
Ukmergės valsčius	1919–1933	Ukmergė
Veprių valsčius	1919–1950	Vepriai
Želvos valsčius	1919, 1921–1950	Želva
Žemaitkiemio valsčius	1920–1950	Žemaitkiemis

Nuorodos

• Вилькомирский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892. (rus.)
• Ukmergės apskritis (1795–1950). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
• Wiłkomierz. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 535 psl. (lenk.)