Ukmergės apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Vilkmergės apskritis)
Jump to navigation Jump to search
Ukmergės apskritis
POL województwo mińskie IRP COA.svg
1795 – 1950 Flag of Lithuanian SSR.svg
 
Flag of Lithuanian SSR.svg
 
Flag of Lithuanian SSR.svg
Lithuania-1867-1914.svg
Apskritis Kauno gubernijoje po 1867 m.
Administracinis centras Ukmergė
Valsčiai 16 (1919), 19 (1923)
1795-1842 Vilengub1878.png Vilniaus gubernija
1842-1915 Kovno Governorate COA.png Kauno gubernija
1915-1917 Flag of the German Empire.svg Lietuvos sritis
1918-1940 Flag of Lithuania.svg Lietuva
1941-1945 Flag of Nazi Germany (1933-1945).svg Panevėžio krašto apygarda
1940-1941, 1945-1950 Flag of Lithuanian SSR.svg Lietuvos TSR
Gyventojų 229 118 (1897), 70 444 (1917), 149 644 (1940)

Ukmergės (Vilkmergės) apskritis – buvęs administracinis Lietuvos vienetas dabartinės šalies teritorijos rytinėje dalyje, abipus Šventosios upės. Centras – Ukmergė.

Išsivystė iš Vilkmergės pavieto LDK sudėtyje. Šį reorganizavus į Vilkmergės ujezdą, 17951797 ir 18011842 m. priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, 17971801 m. Lietuvos gubernijai, 18421915 m. Kauno gubernijai. Vėliau buvo viena iš tarpukario Lietuvos Respublikos apskričių.

Rusijos imperijos ujezdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


~1890
1897 5866 229.118
1914 5866 263.600

Apskritis 1916-1950 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19161918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį, 19411944 m. į Ostland Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardą. 1920 m. čia įvyko Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kautynių. 1947 m. 2 valsčiai perduoti naujai Anykščių apskričiai.

1950 m. birželio 20 d. Ukmergės apskritis pertvarkyta į Ukmergės rajoną (27 apylinkės), dalis teritorijos perduota Jonavos rajonui (4 apylinkės), Kavarsko rajonui (16 apylinkių), Ramygalos rajonui (4 apylinkės), Smėlių rajonui (20 apylinkių) ir Širvintų rajonui (1 apylinkė).


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1917 2370 70.444
1919 16 valsčių: Balninkų valsčius, Gelvonų valsčius, Kavarsko valsčius, Kurklių valsčius, Lyduokių valsčius, Pabaisko valsčius, Pagirių valsčius, Panoterių valsčius, Siesikų valsčius, Šešuolių valsčius, Širvintų valsčius, Taujėnų valsčius, Traupio valsčius, Ukmergės valsčius, Veprių valsčius, Želvos valsčius
1923
(išsamiau)
3199 126.309 19 valsčių: Balninkų valsčius, Deltuvos valsčius, Gelvonų valsčius, Giedraičių valsčius, Kavarsko valsčius, Kurklių valsčius, Musninkų valsčius, Pagirių valsčius, Pabaisko valsčius, Panoterių valsčius, Siesikų valsčius, Šešuolių valsčius, Širvintų valsčius, Taujėnų valsčius, Traupio valsčius, Ukmergės valsčius, Veprių valsčius, Želvos valsčius, Žemaitkiemio valsčius
  • 1 miestas: Ukmergė
  • 26 miesteliai
  • 389 kaimai
  • 3 bažnytkaimiai
  • 120 dvarų ir palivarkų
  • 16 vienkiemių
  • 22 kitos gyvenvietės
1927 19 valsčių
1933 19 valsčių
1939 3064
1940 149.644
1942 121.600
1943 3128
1949
(suskirstymas)
1786 11 valsčių (72 apylinkės)
1950 72 apylinkės

Valsčiai XX a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ukmergės apylinkės 1934 m.

Apskrities valsčiai 19191950 metais:

Valsčius Laikotarpis Centras
Balninkų valsčius 1919, 1921–1950 Balninkai
Deltuvos valsčius 1920–1950 Deltuva
Gelvonų valsčius 1919, 1923–1948 Gelvonai
Giedraičių valsčius 1921–1948 Giedraičiai
Joniškio valsčius 1921–1922 Joniškis
Kavarsko valsčius 1919–1947 Kavarskas
Kurklių valsčius 1919–1947 Kurkliai
Lyduokių valsčius 1919 Lyduokiai
Musninkų valsčius 1919–1948 Musninkai
Pabaisko valsčius 1919–1950 Pabaiskas?
Pašilė?
Pagirių valsčius 1919–1950 Pagiriai
Panoterių valsčius 1919–1950 Panoteriai
Siesikų valsčius 1919–1950 Siesikai
Šešuolių valsčius 1919, 1921–1950 Šešuoliai
Širvintų valsčius 1919, 1921–1948 Širvintos
Taujėnų valsčius 1919–1950 Taujėnai
Traupio valsčius 1919–1933 Traupis
Ukmergės valsčius 1919–1933 Ukmergė
Veprių valsčius 1919–1950 Vepriai
Želvos valsčius 1919, 1921–1950 Želva
Žemaitkiemio valsčius 1920–1950 Žemaitkiemis

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]