Jurbarko rajono savivaldybė
| Jurbarko rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva
| ||||||
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| ||||||
| Administracinis centras | Jurbarkas | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 12 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Skirmantas Mockevičius (nuo 2015 m.) | ||||||
| Gyventojų | 25 174[1] | ||||||
| Plotas | 1 507 km² | ||||||
| Tankumas | 17 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 90 m | ||||||
| Tinklalapis | jurbarkas.lt | ||||||
 Vikiteka |
Jurbarko rajono savivaldybė | ||||||
Jurbarko rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas pietvakarinėje Lietuvos dalyje, Nemuno dešiniajame krante. Centras – Jurbarkas.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jurbarko rajonas yra Karšuvos žemumoje, kuri žemėja iš šiaurės rytų į pietvakarius nuo 90 m (prie Juodaičių) iki 8 m (prie Nemuno). Sausio vidutinė temperatūra –4,5 °C, liepos 17,5 °C.
Pro rajoną teka Mituva su intakais (Vidauja, Alsa, Gausante, Imsre, Antvarde, Snietala), rytinė riba – Dubysos žemupys, šiaurėje – Šešuvis su intaku Šaltuona. Telkšo 9 Jurbarko rajono ežerai, 6 tvenkiniai (didžiausi – Girdžių, Jurbarkų, Volungiškių, Klausučių). Miškingumas ~35 %. Didžiausi miškai – Karšuvos girios dalis, Šimkaičių, Birbiliškės, Varnaitynės miškai. Yra Laukesos (nedidelė dalis), Dainių, Balandinės pelkės.[2]
Miškai, rezervatas, regioninis parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didelę Jurbarko rajono dalį, 35 proc. savivaldybės teritorijos užima miškai. Pagrindinę urėdijos miškų dalį sudaro didžiulis vientisas Karšuvos girių masyvas. Miškai suskirstyti į dvylika girininkijų. Pusę miškų medyno sudaro spygliuočiai, likusi dalis – mišrieji ir lapuočiai miškai. Krašto miškai turtingi įvairios augmenijos ir gyvūnijos. Vakarinėje rajono dalyje yra Viešvilės rezervatas, panemune, nuo Šilinės į rytus driekiasi Panemunių regioninis parkas.
Nemunas prie Molynės
| |||||||||||||||||
| 55° 23' 20 | |||||||||||
| 22° 15′ 30″ |
|
23° 30′ 10″ | |||||||||
| 55° 02′ 50″ |
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
Jurbarko rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas
| |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas
| |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas
| |
Jurbarko rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš panaikintos Jurbarko apskrities 30 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Kauno sričiai. 1962 m. prie jo prijungta Kauno rajono 5 apylinkės, Tauragės rajono 5 apylinkės ir dalis Vilkijos rajono. 1963 m. prijungtos Raseinių rajono 4 apylinkės: Paalsio apylinkė, Paišlynio apylinkė, Šimkaičių apylinkė, Vadžgirio apylinkė. 1965 m. prijungta dalis Kauno rajono. 1968 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.
1995 m. įsteigta Jurbarko rajono savivaldybė. 2009 m. gegužės 28 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T2-158 įsteigtos 56 seniūnaitijos.[3]
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) |
736 | 30 apylinkių | 2 miestai (Jurbarkas, Smalininkai) | |
| 1954 m. (Išsamiau) |
15 apylinkių | |||
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) |
739 | 41 892 | 15 apylinkių | 2 miestai |
| 1963 m. (Išsamiau) |
17 apylinkių | |||
| 1967 m. | 1514 | 43100 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) |
1500 | 41 624 | 17 apylinkių | 2 miestai |
| 1972 m. (Išsamiau) |
1514 | 17 apylinkių | 2 miestai, 8 miesteliai (Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Stakiai, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona, Viešvilė), 352 kaimai, 11 kaimų dalių, 11 viensėdžių, 1 glžk. stoties gyvenvietė | |
| 1976 m. (Išsamiau) |
1507 | 41 000 | 16 apylinkių | 2 miestai, 8 miesteliai, 342 kaimai, 25 kaimų dalys, 11 viensėdžių, 1 glžk. stoties gyvenvietė |
| 1979 m. (Išsamiau) |
40 511 | 14 apylinkių | 2 miestai, 377 kaimo vietovės | |
| 1985 m. (Išsamiau) |
1507 | 13 apylinkių | 2 miestai, 7 miesteliai, 354 kaimai, 11 viensėdžių | |
| 1989 m. (Išsamiau) |
1508 | 40 351 | 10 apylinkių | 2 miestai, 378 kaimo vietovės |
| 2001 m. (Išsamiau) |
1507 | 37 786 | 11 kaimo seniūnijų | 2 miestai, 8 miesteliai, 373 kaimai, 8 viensėdžiai |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2007 m. | 2011 m.sur.[4] | 2013 m.[5] | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 41 892 | 41 624 | 40 511 | 40 351 | 37 786 | 37 353 | 35 616 | 30 186 | 29 250 | 25 174 | ||
| |||||||||||
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
2011 m. gyveno 30 186 žmonės:[6]
|
2001 m. gyveno 37 786 žmonės:[7]
|
Pagal tikybą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Romos katalikai – 84,8 %
- evangelikai liuteronai – 3,2 %
- stačiatikiai – 0,3 %
- kiti – 0,5 %
- netikintys/nenurodė – 11,2 %
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 2 miestai – Jurbarkas ir Smalininkai;
- 8 miesteliai – Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Stakiai, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona ir Viešvilė;
- 379 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Jurbarkas – 10186
- Smalininkai – 852
- Klausučiai – 725
- Skirsnemunė – 724
- Jurbarkai – 709
- Viešvilė – 623
- Veliuona – 546
- Seredžius – 461
- Raudonė – 391
- Eržvilkas – 372
| |||||||||||||||||
Etnografija ir tradicinė kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Etnografiniu požiūriu Jurbarko rajonas nėra vientisas, nes teritorija jungia trijų skirtingų etninių regionų žemes: nuo Šventosios upelio į vakarus (Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos) – šiaurės Skalva, lietuvininkų, Mažosios Lietuvos kraštas, į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Jurbarko – pietrytinės Karšuvos žemės, žemaitiškas regionas, dabar priklausantis Jurbarkų, Girdžių, Eržvilko ir Šimkaičių seniūnijoms, likusiai rajono savivaldybės daliai būdinga vakarų aukštaičių kultūra. Dar galima apčiuopti etnografinių žemių ribas, architektūros skirtumus, tarmes, tradicijas, papročius, gyvenimo būdo ypatumus, kulinarinio paveldo savitumus.
Kraštui būdinga savita tradicinė kultūra. Pagal UNESCO rekomendacijas Jurbarko rajone yra užregistruoti 403 tradicinės kultūros puoselėtojai (asmenys), 13 tradicinės kultūros puoselėtojų (kolektyvų, bendruomenių), 9 dar gyvos tradicinės kultūros sritys ir rūšys, įgūdžiai, gebėjimai, 17 rajone iki šiol išsaugotų tradicinių švenčių, renginių.
Administracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Jurbarko rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Jurbarko rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybėje yra 12 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Eržvilko seniūnija (Eržvilkas)
- Girdžių seniūnija (Girdžiai)
- Juodaičių seniūnija (Juodaičiai)
- Jurbarko miesto seniūnija (Jurbarkas)
- Jurbarkų seniūnija (Jurbarkai)
- Raudonės seniūnija (Raudonė)
- Seredžiaus seniūnija (Seredžius)
- Skirsnemunės seniūnija (Skirsnemunė)
- Smalininkų seniūnija (Smalininkai)
- Šimkaičių seniūnija (Šimkaičiai)
- Veliuonos seniūnija (Veliuona)
- Viešvilės seniūnija (Viešvilė)
Partnerystės ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestai, su kuriais Jurbarko rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Rynas, Lenkija
Lakdalis, Belgija
Bogensė, Danija
Berlyno Lichtenbergo rajonas, Vokietija- Krailzheimas, Vokietija
Glamorgano slėnis, Velsas, Didžioji Britanija- Dorstenas, Vokietija
- Borkenas, Vokietija
Kriulenis, Moldova
Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jurbarko rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:
- Eržvilko gimnazija
- Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinė mokykla
- Girdžių pagrindinė mokykla
- Juodaičių pagrindinė mokykla
- Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija
- Jurbarko Antano Sodeikos meno mokykla
- Jurbarko Vytauto Didžiojo vidurinė mokykla
- Klausučių Stasio Santvaro pagrindinė mokykla
- Raudonės pagrindinė mokykla
- Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinė mokykla
- Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla
- Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinė mokykla
- Smalininkų specialioji mokykla
- Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinė mokykla
- Vadžgirio pagrindinė mokykla
- Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija
- Viešvilės pagrindinė mokykla
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Jurbarko rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ https://teisineinformacija.lt/jurbarkas/document/2704
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ „Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras - Apie regioną“. jurbarkotic.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-05-06. Nuoroda tikrinta 2016-07-26.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto
