Jurbarko rajono savivaldybė

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Tauragės apskritis

Miestai

Jurbarkas
Smalininkai

Gyventojų (2020 m.)

24822 (32)

Gyventojų tankumas

22,0 žm./km² (43)

Plotas

1507 km² (13)

Meras

Skirmantas Mockevičius (nuo 2015 m.)

Svetainė

jurbarkas.lt

55° 23' 20

22° 15′ 30″


	Jurbarko rajonas

23° 30′ 10″

55° 02′ 50″

Jurbarko rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas pietvakarinėje Lietuvos dalyje, Nemuno dešiniajame krante. Centras – Jurbarkas.

Gamta ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pro rajoną teka Mituva su intakais, rytinė riba – Dubysos žemupys, šiaurėje – Šešuvis su intaku Šaltuona. Telkšo 9 Jurbarko rajono ežerai, 6 tvenkiniai. Didžiausi miškai – Karšuvos girios dalis, Šimkaičių, Birbiliškės, Varnaitynės miškai.

Miškai, rezervatas, regioninis parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didelę Jurbarko rajono dalį, 35 proc. savivaldybės teritorijos užima miškai. Pagrindinę urėdijos miškų dalį sudaro didžiulis vientisas Karšuvos girių masyvas. Miškai suskirstyti į dvylika girininkijų. Pusę miškų medyno sudaro spygliuočiai, likusi dalis – mišrieji ir lapuočiai miškai. Krašto miškai turtingi įvairios augmenijos ir gyvūnijos. Vakarinėje rajono dalyje yra Viešvilės rezervatas, panemune, nuo Šilinės į rytus driekiasi Panemunių regioninis parkas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jurbarko rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš panaikintos Jurbarko apskrities 30 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Kauno sričiai. 1962 m. prie jo prijungta Kauno rajono 5 apylinkės, Tauragės rajono 5 apylinkės ir dalis Vilkijos rajono. 1963 m. prijungtos Raseinių rajono 4 apylinkės: Paalsio apylinkė, Paišlynio apylinkė, Šimkaičių apylinkė, Vadžgirio apylinkė. 1965 m. prijungta dalis Kauno rajono. 1968 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

1995 m. įsteigta Jurbarko rajono savivaldybė. 2009 m. gegužės 28 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T2-158 įsteigtos 56 seniūnaitijos.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1950 (suskirstymas)	736		30 apylinkių	2 miestai: Jurbarkas, Smalininkai
1954 (suskirstymas)			15 apylinkių
1959 (suskirstymas) (surašymas)	739,47	41892	15 apylinkių	2 miestai
1963 (suskirstymas)			17 apylinkių
1967	1514	43100
1970 (surašymas)	1500	41624	17 apylinkių	2 miestai
1972 (suskirstymas)	1513,7		17 apylinkių	2 miestai 8 miesteliai: Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Stakiai, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona, Viešvilė 352 kaimai 11 kaimų dalių 11 viensėdžių 1 glžk. stoties gyvenvietė
1976 (suskirstymas)	1507	41000	16 apylinkių	2 miestai 8 miesteliai 342 kaimai 25 kaimų dalys 11 viensėdžių 1 glžk. stoties gyvenvietė
1979 (surašymas)		40511	14 apylinkių	2 miestai 377 kaimo vietovės
1985	1507		13 apylinkių	2 miestai 7 miesteliai 354 kaimai 11 viensėdžių
1989 (surašymas)	1508	40351	10 apylinkių	2 miestai 378 kaimo vietovės
2001 (surašymas)	1507	37786	11 kaimo seniūnijų	2 miestai 8 miesteliai 373 kaimai 8 viensėdžiai

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2014 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2005 m.

2007 m.

2011 m.^sur.^[1]

41 892

41 624

40 511

40 351

37 786

37 353

35 616

30 186

2012 m.

2013 m.^[2]

2014 m.

-

29 657

29 250

28 675

-

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 30 186 žmonės:^[3]

Lietuviai – 98,3% (29671);
Rusai – 0,5% (151);
Vokiečiai – 0,12% (36);
Čigonai – 0,11% (33);
Baltarusiai – 0,11% (32);
Ukrainiečiai – 0,1% (30);
Lenkai – 0,07% (22);
Kiti – 0,7% (211).

2001 m. gyveno 37 786 žmonės:^[4]

Lietuviai – 98,7% (37286);
Rusai – 0,49% (186);
Vokiečiai – 0,19% (73);
Ukrainiečiai – 0,14% (53);
Lenkai – 0,1% (36);
Čigonai – 0,09% (33);
Baltarusiai – 0,05% (20);
Kiti – 0,27% (99).

Pagal tikybą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romos katalikai – 84,8 %
evangelikai liuteronai – 3,2 %
stačiatikiai – 0,3 %
kiti – 0,5 %
netikintys/nenurodė – 11,2 %

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rajone yra:

2 miestai – Jurbarkas ir Smalininkai;
8 miesteliai – Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Stakiai, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona ir Viešvilė;
379 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):

Jurbarkas – 13797
Klausučiai – 1050
Viešvilė – 1045
Skirsnemunė – 905
Jurbarkai – 898
Veliuona – 883
Seredžius – 749
Raudonė – 716
Smalininkai – 653
Eržvilkas – 518

v • a • r

Svarbiausios gyvenvietės Jurbarko rajone

Eržvilkas · Girdžiai · Juodaičiai · Jurbarkai · Jurbarkas · Raudonė · Seredžius · Skirsnemunė · Smalininkai · Stakiai · Šimkaičiai · Vadžgirys · Veliuona · Viešvilė

Etnografija ir tradicinė kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Etnografiniu požiūriu Jurbarko rajonas nėra vientisas, nes teritorija jungia trijų skirtingų etninių regionų žemes: nuo Šventosios upelio į vakarus (Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos) – šiaurės Skalva, lietuvininkų, Mažosios Lietuvos kraštas, į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Jurbarko – pietrytinės Karšuvos žemės, žemaitiškas regionas, dabar priklausantis Jurbarkų, Girdžių, Eržvilko ir Šimkaičių seniūnijoms, likusiai rajono savivaldybės daliai būdinga vakarų aukštaičių kultūra. Dar galima apčiuopti etnografinių žemių ribas, architektūros skirtumus, tarmes, tradicijas, papročius, gyvenimo būdo ypatumus, kulinarinio paveldo savitumus.

Kraštui būdinga savita tradicinė kultūra. Pagal UNESCO rekomendacijas Jurbarko rajone yra užregistruoti 403 tradicinės kultūros puoselėtojai (asmenys), 13 tradicinės kultūros puoselėtojų (kolektyvų, bendruomenių), 9 dar gyvos tradicinės kultūros sritys ir rūšys, įgūdžiai, gebėjimai, 17 rajone iki šiol išsaugotų tradicinių švenčių, renginių.

Savivalda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Jurbarko rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Jurbarko rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybės seniūnijos

Rajone yra 12 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jurbarko rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:

Partnerystės ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai, su kuriais Jurbarko rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Rynas, Lenkija
Laakdal, Belgija
Ragainė, Rusija
Bogense, Danija
Berlyno Lichtenbergo rajonas, Vokietija
Crailsheim, Vokietija
Glamorgano slėnis, Velsas, Didžioji Britanija
Dorstenas, Vokietija
Borkenas, Vokietija
Criuleni, Moldova

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
↑ „Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras - Apie regioną“. jurbarkotic.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-05-06. Nuoroda tikrinta 2016-07-26.
↑ 2011 m. surašymo duomenys
↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Jurbarko rajono savivaldybė

Vikiteka: Jurbarko rajono savivaldybė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

[1] Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.

[2] „Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras - Apie regioną“. jurbarkotic.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-05-06. Nuoroda tikrinta 2016-07-26.

[3] 2011 m. surašymo duomenys

[4] 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto

[1]

[2]

[3]

[4]