Jurbarko rajono savivaldybė

Jurbarko rajono savivaldybė

Valstybė	Lietuva
Apskritis	Tauragės apskritis
Miestai	Jurbarkas Smalininkai
Gyventojų (2017 m.)	26886 (32)
Gyventojų tankumas	22,0 žm./km² (43)
Plotas	1507 km² (13)
Meras	Skirmantas Mockevičius (nuo 2015 m.)
Svetainė	jurbarkas.lt
55° 23' 20   22° 15′ 30″ Jurbarko rajonas 23° 30′ 10″   55° 02′ 50″

Jurbarko rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas pietvakarinėje Lietuvos dalyje, Nemuno dešiniajame krante. Centras – Jurbarkas.

Gamta ir geografija

Pro rajoną teka Mituva su intakais, rytinė riba – Dubysos žemupys, šiaurėje – Šešuvis su intaku Šaltuona. Telkšo 9 Jurbarko rajono ežerai, 6 tvenkiniai. Didžiausi miškai – Karšuvos girios dalis, Šimkaičių, Birbiliškės, Varnaitynės miškai.

Miškai, rezervatas, regioninis parkas

Didelę Jurbarko rajono dalį, 35 proc. savivaldybės teritorijos užima miškai. Pagrindinę urėdijos miškų dalį sudaro didžiulis vientisas Karšuvos girių masyvas. Miškai suskirstyti į dvylika girininkijų. Pusę miškų medyno sudaro spygliuočiai, likusi dalis – mišrieji ir lapuočiai miškai. Krašto miškai turtingi įvairios augmenijos ir gyvūnijos. Vakarinėje rajono dalyje yra Viešvilės rezervatas, panemune, nuo Šilinės į rytus driekiasi Panemunių regioninis parkas.

• 

  Nemunas prie Molynės

• 

  Imsrė

• 

  Eržvilko piliakalnis

Istorija

Jurbarko rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš panaikintos Jurbarko apskrities 30 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Kauno sričiai. 1962 m. prie jo prijungta Kauno rajono 5 apylinkės, Tauragės rajono 5 apylinkės ir dalis Vilkijos rajono. 1963 m. prijungtos Raseinių rajono 4 apylinkės: Paalsio apylinkė, Paišlynio apylinkė, Šimkaičių apylinkė, Vadžgirio apylinkė. 1965 m. prijungta dalis Kauno rajono. 1968 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

1995 m. įsteigta Jurbarko rajono savivaldybė. 2009 m. gegužės 28 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T2-158 įsteigtos 56 seniūnaitijos.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1950 (suskirstymas)	736		30 apylinkių	2 miestai: Jurbarkas, Smalininkai
1954 (suskirstymas)			15 apylinkių
1959 (suskirstymas) (surašymas)	739,47	41892	15 apylinkių	2 miestai
1963 (suskirstymas)			17 apylinkių
1967	1514	43100
1970 (surašymas)	1500	41624	17 apylinkių	2 miestai
1972 (suskirstymas)	1513,7		17 apylinkių	2 miestai 8 miesteliai: Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Stakiai, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona, Viešvilė 352 kaimai 11 kaimų dalių 11 viensėdžių 1 glžk. stoties gyvenvietė
1976 (suskirstymas)	1507	41000	16 apylinkių	2 miestai 8 miesteliai 342 kaimai 25 kaimų dalys 11 viensėdžių 1 glžk. stoties gyvenvietė
1979 (surašymas)		40511	14 apylinkių	2 miestai 377 kaimo vietovės
1985	1507		13 apylinkių	2 miestai 7 miesteliai 354 kaimai 11 viensėdžių
1989 (surašymas)	1508	40351	10 apylinkių	2 miestai 378 kaimo vietovės
2001 (surašymas)	1507	37786	11 kaimo seniūnijų	2 miestai 8 miesteliai 373 kaimai 8 viensėdžiai

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2014 m.
1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2005 m.	2007 m.	2011 m.sur.
41 892	41 624	40 511	40 351	37 786	37 353	35 616	30 186
2012 m.	2013 m.	2014 m.	-	-	-	-	-
29 657	29 250	28 675	-	-	-	-	-
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 30 186 žmonės: Lietuviai – 98,3% (29671); Rusai – 0,5% (151); Vokiečiai – 0,12% (36); Čigonai – 0,11% (33); Baltarusiai – 0,11% (32); Ukrainiečiai – 0,1% (30); Lenkai – 0,07% (22); Kiti – 0,7% (211).

2001 m. gyveno 37 786 žmonės: Lietuviai – 98,7% (37286); Rusai – 0,49% (186); Vokiečiai – 0,19% (73); Ukrainiečiai – 0,14% (53); Lenkai – 0,1% (36); Čigonai – 0,09% (33); Baltarusiai – 0,05% (20); Kiti – 0,27% (99).

Pagal tikybą

• Romos katalikai – 84,8 %
• evangelikai liuteronai – 3,2 %
• stačiatikiai – 0,3 %
• kiti – 0,5 %
• netikintys/nenurodė – 11,2 %

Gyvenvietės

Rajone yra:

• 2 miestai – Jurbarkas ir Smalininkai;
• 8 miesteliai – Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Stakiai, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona ir Viešvilė;
• 379 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):

• Jurbarkas – 13797
• Klausučiai – 1050
• Viešvilė – 1045
• Skirsnemunė – 905
• Jurbarkai – 898
• Veliuona – 883
• Seredžius – 749
• Raudonė – 716
• Smalininkai – 653
• Eržvilkas – 518

Svarbiausios gyvenvietės Jurbarko rajone

Eržvilkas · Girdžiai · Juodaičiai · Jurbarkai · Jurbarkas · Raudonė · Seredžius · Skirsnemunė · Smalininkai · Stakiai · Šimkaičiai · Vadžgirys · Veliuona · Viešvilė

Etnografija ir tradicinė kultūra

Etnografiniu požiūriu Jurbarko rajonas nėra vientisas, nes teritorija jungia trijų skirtingų etninių regionų žemes: nuo Šventosios upelio į vakarus (Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos) – šiaurės Skalva, lietuvininkų, Mažosios Lietuvos kraštas, į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Jurbarko – pietrytinės Karšuvos žemės, žemaitiškas regionas, dabar priklausantis Eržvilko ir Šimkaičių seniūnijoms, likusiai rajono savivaldybės daliai būdinga vakarų aukštaičių kultūra. Dar galima apčiuopti etnografinių žemių ribas, architektūros skirtumus, tarmes, tradicijas, papročius, gyvenimo būdo ypatumus, kulinarinio paveldo savitumus.

Kraštui būdinga savita tradicinė kultūra. Pagal UNESCO rekomendacijas Jurbarko rajone yra užregistruoti 403 tradicinės kultūros puoselėtojai (asmenys), 13 tradicinės kultūros puoselėtojų (kolektyvų, bendruomenių), 9 dar gyvos tradicinės kultūros sritys ir rūšys, įgūdžiai, gebėjimai, 17 rajone iki šiol išsaugotų tradicinių švenčių, renginių.

Savivalda

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Jurbarko rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Jurbarko rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Savivaldybės seniūnijos

Rajone yra 12 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

• Eržvilko seniūnija (Eržvilkas)
• Girdžių seniūnija (Girdžiai)
• Juodaičių seniūnija (Juodaičiai)
• Jurbarko miesto seniūnija (Jurbarkas)
• Jurbarkų seniūnija (Jurbarkai)
• Raudonės seniūnija (Raudonė)
• Seredžiaus seniūnija (Seredžius)
• Skirsnemunės seniūnija (Skirsnemunė)
• Smalininkų seniūnija (Smalininkai)
• Šimkaičių seniūnija (Šimkaičiai)
• Veliuonos seniūnija (Veliuona)
• Viešvilės seniūnija (Viešvilė)

Švietimas

Jurbarko rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:

• Eržvilko gimnazija
• Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinė mokykla
• Girdžių pagrindinė mokykla
• Juodaičių pagrindinė mokykla
• Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija
• Jurbarko Antano Sodeikos meno mokykla
• Jurbarko Vytauto Didžiojo vidurinė mokykla
• Klausučių Stasio Santvaro pagrindinė mokykla
• Raudonės pagrindinė mokykla
• Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinė mokykla
• Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla
• Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinė mokykla
• Smalininkų specialioji mokykla
• Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinė mokykla
• Vadžgirio pagrindinė mokykla
• Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija
• Viešvilės pagrindinė mokykla

Partnerystės ryšiai

Miestai, su kuriais Jurbarko rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

• Rynas, Lenkija
• Laakdal, Belgija
• Ragainė, Rusija
• Bogense, Danija
• Berlyno Lichtenbergo rajonas, Vokietija
• Crailsheim, Vokietija
• Glamorgano slėnis, Velsas, Didžioji Britanija
• Dorstenas, Vokietija
• Borkenas, Vokietija
• Criuleni, Moldova

Nuorodos

Vikižodynas

Vikiteka

• Savivaldybės svetainė
• XX a. pr. Jurbarko rajonas Brockhaus’o enciklopedijoje (rus.)