Jurbarko rajono savivaldybė

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Tauragės apskritis

Administracinis centras

Jurbarkas

Seniūnijų skaičius

12

Įkūrimo data

1950 m.

Meras

Skirmantas Mockevičius (nuo 2015 m.)

Gyventojų

25 174^[1]

Plotas

1 507 km²

Tankumas

17 žm./km²

Aukščiausia vieta

90 m

Tinklalapis

jurbarkas.lt

Vikiteka

Jurbarko rajono savivaldybė

Jurbarko rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas pietvakarinėje Lietuvos dalyje, Nemuno dešiniajame krante. Centras – Jurbarkas.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jurbarko rajonas yra Karšuvos žemumoje, kuri žemėja iš šiaurės rytų į pietvakarius nuo 90 m (prie Juodaičių) iki 8 m (prie Nemuno). Sausio vidutinė temperatūra –4,5 °C, liepos 17,5 °C.

Pro rajoną teka Mituva su intakais (Vidauja, Alsa, Gausante, Imsre, Antvarde, Snietala), rytinė riba – Dubysos žemupys, šiaurėje – Šešuvis su intaku Šaltuona. Telkšo 9 Jurbarko rajono ežerai, 6 tvenkiniai (didžiausi – Girdžių, Jurbarkų, Volungiškių, Klausučių). Miškingumas ~35 %. Didžiausi miškai – Karšuvos girios dalis, Šimkaičių, Birbiliškės, Varnaitynės miškai. Yra Laukesos (nedidelė dalis), Dainių, Balandinės pelkės.^[2]

Miškai, rezervatas, regioninis parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didelę Jurbarko rajono dalį, 35 proc. savivaldybės teritorijos užima miškai. Pagrindinę urėdijos miškų dalį sudaro didžiulis vientisas Karšuvos girių masyvas. Miškai suskirstyti į dvylika girininkijų. Pusę miškų medyno sudaro spygliuočiai, likusi dalis – mišrieji ir lapuočiai miškai. Krašto miškai turtingi įvairios augmenijos ir gyvūnijos. Vakarinėje rajono dalyje yra Viešvilės rezervatas, panemune, nuo Šilinės į rytus driekiasi Panemunių regioninis parkas.

55° 23' 20

22° 15′ 30″


	Jurbarko rajonas

23° 30′ 10″

55° 02′ 50″

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

	Jurbarko rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Jurbarko rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš panaikintos Jurbarko apskrities 30 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Kauno sričiai. 1962 m. prie jo prijungta Kauno rajono 5 apylinkės, Tauragės rajono 5 apylinkės ir dalis Vilkijos rajono. 1963 m. prijungtos Raseinių rajono 4 apylinkės: Paalsio apylinkė, Paišlynio apylinkė, Šimkaičių apylinkė, Vadžgirio apylinkė. 1965 m. prijungta dalis Kauno rajono. 1968 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

1995 m. įsteigta Jurbarko rajono savivaldybė. 2009 m. gegužės 28 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T2-158 įsteigtos 56 seniūnaitijos.^[3]

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1950 m. (Išsamiau)	736		30 apylinkių	2 miestai (Jurbarkas, Smalininkai)
1954 m. (Išsamiau)			15 apylinkių
1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau)	739	41 892	15 apylinkių	2 miestai
1963 m. (Išsamiau)			17 apylinkių
1967 m.	1514	43100
1970 m. (Išsamiau)	1500	41 624	17 apylinkių	2 miestai
1972 m. (Išsamiau)	1514		17 apylinkių	2 miestai, 8 miesteliai (Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Stakiai, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona, Viešvilė), 352 kaimai, 11 kaimų dalių, 11 viensėdžių, 1 glžk. stoties gyvenvietė
1976 m. (Išsamiau)	1507	41 000	16 apylinkių	2 miestai, 8 miesteliai, 342 kaimai, 25 kaimų dalys, 11 viensėdžių, 1 glžk. stoties gyvenvietė
1979 m. (Išsamiau)		40 511	14 apylinkių	2 miestai, 377 kaimo vietovės
1985 m. (Išsamiau)	1507		13 apylinkių	2 miestai, 7 miesteliai, 354 kaimai, 11 viensėdžių
1989 m. (Išsamiau)	1508	40 351	10 apylinkių	2 miestai, 378 kaimo vietovės
2001 m. (Išsamiau)	1507	37 786	11 kaimo seniūnijų	2 miestai, 8 miesteliai, 373 kaimai, 8 viensėdžiai

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2005 m.

2007 m.

2011 m.^sur.^[4]

2013 m.^[5]

2021 m.^sur.

41 892

41 624

40 511

40 351

37 786

37 353

35 616

30 186

29 250

25 174

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 30 186 žmonės:^[6]

Lietuviai – 98,3% (29671);
Rusai – 0,5% (151);
Vokiečiai – 0,12% (36);
Čigonai – 0,11% (33);
Baltarusiai – 0,11% (32);
Ukrainiečiai – 0,1% (30);
Lenkai – 0,07% (22);
Kiti – 0,7% (211).

2001 m. gyveno 37 786 žmonės:^[7]

Lietuviai – 98,7% (37286);
Rusai – 0,49% (186);
Vokiečiai – 0,19% (73);
Ukrainiečiai – 0,14% (53);
Lenkai – 0,1% (36);
Čigonai – 0,09% (33);
Baltarusiai – 0,05% (20);
Kiti – 0,27% (99).

Pagal tikybą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romos katalikai – 84,8 %
evangelikai liuteronai – 3,2 %
stačiatikiai – 0,3 %
kiti – 0,5 %
netikintys/nenurodė – 11,2 %

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybės teritorijoje yra:

2 miestai – Jurbarkas ir Smalininkai;
8 miesteliai – Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Stakiai, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona ir Viešvilė;
379 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

Jurbarkas – 10186
Smalininkai – 852
Klausučiai – 725
Skirsnemunė – 724
Jurbarkai – 709
Viešvilė – 623
Veliuona – 546
Seredžius – 461
Raudonė – 391
Eržvilkas – 372

Etnografija ir tradicinė kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Etnografiniu požiūriu Jurbarko rajonas nėra vientisas, nes teritorija jungia trijų skirtingų etninių regionų žemes: nuo Šventosios upelio į vakarus (Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos) – šiaurės Skalva, lietuvininkų, Mažosios Lietuvos kraštas, į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Jurbarko – pietrytinės Karšuvos žemės, žemaitiškas regionas, dabar priklausantis Jurbarkų, Girdžių, Eržvilko ir Šimkaičių seniūnijoms, likusiai rajono savivaldybės daliai būdinga vakarų aukštaičių kultūra. Dar galima apčiuopti etnografinių žemių ribas, architektūros skirtumus, tarmes, tradicijas, papročius, gyvenimo būdo ypatumus, kulinarinio paveldo savitumus.

Kraštui būdinga savita tradicinė kultūra. Pagal UNESCO rekomendacijas Jurbarko rajone yra užregistruoti 403 tradicinės kultūros puoselėtojai (asmenys), 13 tradicinės kultūros puoselėtojų (kolektyvų, bendruomenių), 9 dar gyvos tradicinės kultūros sritys ir rūšys, įgūdžiai, gebėjimai, 17 rajone iki šiol išsaugotų tradicinių švenčių, renginių.