Šilalės rajono savivaldybė
| Šilalės rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva | ||||||
| Apskritis |  Tauragės apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Šilalė | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 14 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Tadas Bartkus | ||||||
| Gyventojų | 20 262[1] | ||||||
| Plotas | 1 188 km²[2] | ||||||
| Tankumas | 17 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 234 m | ||||||
| Tinklalapis | Silale.lt | ||||||
 Vikiteka | Šilalės rajono savivaldybėVikiteka | ||||||
Šilalės rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, Žemaitijos etnografiniame regione.[3] Centras – Šilalė. Rajonas yra Žemaitijos krašto dalis, priklauso Pietų Žemaitijos paregioniui, Varniškiams.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžioji dalis rajono yra Žemaičių aukštumoje. Čia stūkso aukščiausia Žemaitijos kalva – Medvėgalis (234 m). Vakaruose paviršius žemėja į Vakarų Žemaičių plynaukštę, o pietuose – į Karšuvos žemumą (ten žemiausia rajono vieta, 43 m, Jūros slėnyje Tauragės raj. paribyje). Dideli žemės ūkio plotai.[4]
Pro rajoną teka Jūra su intakais Lokysta, Akmena, Aitra, bei kitos – Yžnė, Ašutis, Tenenys, Ašva. Telkšo 7 ežerai (didžiausias – Paršežeris), rajonui priklauso dalis Balskų tvenkinio, yra užtvankų ant Kisės, Lokystos, Geniutalio, Pienaujos, Ašučio, Yžnės, Pelos ir kt. Miškingumas – 23,5 %. Auga daugiausia eglynai, nors yra ir pušynų, beržynų. Didžiausi miškų masyvai – Pagramančio–Didkiemio miškai, Tenenių miškai. Yra Jūros ichtiologinio draustinio ir Pagramančio regioninio parko dalis. Rajone stūkso 33 piliakalniai.
Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -4,3 °C, liepos mėnesio +17,0 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 809–927 mm (Laukuva – drėgniausia šalies vieta). Vidutinė sniego danga būna 26 cm storio.[5]
Geležinkelių nėra, keliai jungia Šilalę su Plunge per Rietavą, Telšiais per Laukuvą ir Varnius, bei Taurage – apskrities centru per Pagramantį. Beveik per vidurį Šilalės rajoną kerta magistralė A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , iki jos netoli iš daugumos rajono vietų.
Akmenos rėva
Kraštovaizdis žvelgiant nuo Bilionių piliakalnio
| ||||||||||||||||||||
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | Šilalės rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas | |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas | |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas | |
Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Tauragės apskrities 18 apylinkių ir Rietavo apskrities 14 apylinkių. Iki 1953 m. priklausė Klaipėdos sričiai. 1962 m. rajonui perduotos Plungės rajono 2 apylinkės, Skaudvilės rajono 3 apylinkės, Varnių rajono 5 apylinkės, o Šilalės rajono 1 apylinkė perduota Klaipėdos rajonui. 1966, 1968, 1978 ir 1983 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1977 m. dvi apylinkės sujungtos į vieną.
1995 m. įsteigta Šilalės rajono savivaldybė. 2008 m. gruodžio 23 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-436 buvo nuspręsta, kad 2009 m. sausio 1 d. įsteigiamos 63 seniūnaitijos.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) | 783 | 32 apylinkės | ||
| 1954 m. (Išsamiau) | 16 apylinkių | |||
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) | 806 | 38 048 | 16 apylinkių | 1 miestas (Šilalė) |
| 1962 m. | 806 | 16 apylinkių | 1 miestas | |
| 1963 m. (Išsamiau) | 11 apylinkių | |||
| 1967 m. | 1190 | 40 200 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) | 1200 | 37 451 | 11 apylinkių | 1 miestas |
| 1972 m. (Išsamiau) | 1190 | 11 apylinkių | 1 miestas, 7 miesteliai (Kaltinėnai, Kvėdarna, Laukuva, Pajūralis, Pajūris, Upyna, Žvingiai), 443 kaimai, 21 kaimų dalis, 6 viensėdžiai | |
| 1976 m. (Išsamiau) | 1188 | 34 700 | 11 apylinkių | 1 miestas, 8 miesteliai (Kaltinėnai, Kvėdarna, Laukuva, Pajūralis, Pajūris, Teneniai, Upyna, Žvingiai), 442 kaimai, 20 kaimų dalių, 6 viensėdžiai |
| 1979 m. (Išsamiau) | 33 486 | 10 apylinkių | 1 miestas, 444 kaimo vietovės | |
| 1987 m. (Išsamiau) | 1188 | 32 000 | 9 apylinkės | 1 miestas, 8 miesteliai, 417 kaimų, 1 viensėdis |
| 1989 m. (Išsamiau) | 1188 | 31 640 | 6 apylinkės | 1 miestas, 427 kaimo vietovės |
| 2001 m. (Išsamiau) | 1188 | 31 570 | 12 kaimo seniūnijų | 1 miestas, 7 miesteliai (Kaltinėnai, Kvėdarna, Laukuva, Pajūris, Teneniai, Upyna, Žvingiai), 416 kaimų, 19 kaimų dalių [6] |
| 2009 m. (Išsamiau) | 14 seniūnijų ir 63 seniūnaitijos | 1 miestas, 7 miesteliai, 422 kaimai [7] | ||
| 2011 m. (Išsamiau) | 26 520 | 14 seniūnijų | 1 miestas, 7 miesteliai, 414 kaimų [8] | |
| 2016 m. (Išsamiau) | 14 seniūnijų | 1 miestas, 7 miesteliai, 419 kaimų [9] | ||
| 2020 m. (Išsamiau) | 14 seniūnijų | 430 gyvenviečių, tarp jų – 1 miestas, 7 miesteliai, 10 herbinės gyvenvietės [10] | ||
| 2021 m. (Išsamiau) | 22 051 | 14 seniūnijų | 1 miestas, 7 miesteliai, 372 kaimai [11] | |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2007 m. | 2011 m.sur.[12] | 2012 m. | 2014 m. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 38 048 | 37 451 | 33 486 | 31 640 | 31 570 | 30 433 | 26 520 | 26 047 | 24 200 | 22 051 | ||
| |||||||||||
Urbanizacija:
- Miestuose – 5492 (20,71 %)
- Kaimuose – 21028 (79,29 %)
Lytinė sudėtis:
- Vyrų – 12752 (48,08 %)
- Moterų – 13768 (51,92 %)
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Religinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Romos katalikai – 91,8 %
- evangelikai liuteronai – 0,5 %
- stačiatikiai – 0,1 %
- kiti – 0,4 %
- netikintys/nenurodė – 7,1 %
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 1 miestas – Šilalė;
- 7 miesteliai – Kaltinėnai, Kvėdarna, Laukuva, Pajūris, Teneniai, Upyna ir Žvingiai;
- 435 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Šilalė – 4729
- Kvėdarna – 1548
- Laukuva – 733
- Pajūris – 614
- Kaltinėnai – 572
- Pajūralis – 398
- Struikai – 390
- Upyna – 343
- Šiauduva – 337
- Vingininkai – 310
| ||||||||||||||
Administracija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atstovaujamoji valdžia – Šilalės rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Šilalės rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajonui priskirtos 14 seniūnijų, jų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis,[15] gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.[16]
| Seniūnija | Adm. centras | Plotas, km² | Gyventojai | Gyv. tankumas, žm./km² |
|---|---|---|---|---|
 Bijotų seniūnija | Bijotai | 75,37 | 800 | 10,6 |
 Bilionių seniūnija | Bilioniai | 24,14 | 341 | 14,1 |
 Didkiemio seniūnija | Didkiemis | 44,31 | 233 | 5,3 |
 Kaltinėnų seniūnija | Kaltinėnai | 148,42 | 1 928 | 13 |
 Kvėdarnos seniūnija | Kvėdarna | 140,27 | 2 898 | 20,7 |
 Laukuvos seniūnija | Laukuva | 169,75 | 2 497 | 14,7 |
 Pajūrio seniūnija | Pajūris | 104,17 | 1 758 | 16,9 |
| Palentinio seniūnija | Palentinis | 31,06 | 230 | 7,4 |
| Šilalės kaimiškoji seniūnija | Šilalė | 145,98 | 2 572 | 17,6 |
 Šilalės miesto seniūnija | Šilalė | 3,61 | 4 729 | 1 310 |
| Tenenių seniūnija | Teneniai | 42,57 | 410 | 9,6 |
| Traksėdžio seniūnija | Šilalė | 86,04 | 1 540 | 17,9 |
 Upynos seniūnija | Upyna | 103,25 | 1 449 | 14 |
 Žadeikių seniūnija | Žadeikiai | 67,51 | 666 | 9,9 |
Tarptautinė partnerystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestai, su kuriais Šilalės rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Švietimas ir ugdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Savivaldybėje yra 7 bendrojo lavinimo mokyklos (2026 m. gegužė):[17]
- 6 gimnazijos: Šilalės rajono Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija, Šilalės rajono Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija, Šilalės rajono Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija, Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija, Šilalės suaugusiųjų mokykla;
- 1 progimnazija: Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazija.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos apskričių ir savivaldybių gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
- ↑ Adresų registro savivaldybių erdviniai duomenys. Data.gov.lt (tikrinta 2025-07-14).
- ↑ Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
- ↑ Šilalės rajonas. Lietuva.lt (tikrinta 2006-01-14).
- ↑ Šilalės rajono savivaldybė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 191
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2009-09-01).
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. – Lietuvos statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2016-08-13).
- ↑ RegistruCentras.lt (tikrinta 2020-07-31).
- ↑ Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
- ↑ Adresų registro seniūnijų erdviniai duomenys. Data.gov.lt (tikrinta 2025-07-14)
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Švietimo ir mokslo institucijos. Aikos.smm.lt (tikrinta 2026-05-05).
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Erškėčių keliu. – Kaunas: Aušra, 1996–2009. – 2 d.
- D. 2: atsiminimai, pasakojimai, straipsniai apie tremtį, okupacijos padarytas žaizdas Šilalės krašte ir kitose Žemaitijos vietose: knygą skiriame Lietuvos tūkstantmečiui / LPKTS Šilalės filialo taryba (sud. Teresė Rubšytė-Ūksienė, Loreta Kalnikaitė). – Kaunas: Naujasis lankas, 2009. – 427 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-03-587-9
- Einantį kelias pasitinka: Šilalės rajono moksleivių kūryba. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2004. – 94 p.: iliustr. – ISBN 9955-454-98-9
- Šilalės krašto kryždirbiai ir dievdirbiai (sud. Klemensas Lovčikas, Vaidilutė Jončaitė-Lovčikienė, Soneta Būdvytienė). – (Šilalės kraštas; T. 9). – Klaipėda: Druka, 2008. – 127 p.: iliustr. – ISBN 978-609-404-003-0
- Lietuvos dvarų sodybos: atlasas: Šilalės rajono savivaldybė (sud. Rasa Butvilaitė, Kazys Misius). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010. – 300 p.: iliustr. – ISBN 978-609-447-006-6
- Atskambėjo aidas: Šilalės krašto dainos: natos / Šilalės rajono savivaldybės kultūros centras (sud. Lina Petrošienė, Jonas Bukantis). – Klaipėda-Šilalė: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2010. – 148 p. – ISBN 978-9986-31-300-7
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Savivaldybės svetainė Archyvuota kopija 2025-07-14 iš Wayback Machine projekto.
- Šilalės turizmo informacijos centras Archyvuota kopija 2006-04-24 iš Wayback Machine projekto.
- Rajono žemėlapis Archyvuota kopija 2007-01-17 iš Wayback Machine projekto.
