Lazdijų rajono savivaldybė
 | |||||||||||||||||||
| Valstybė | Lietuva | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Apskritis | Alytaus apskritis | ||||||||||||||||||
| Miestai | Lazdijai Veisiejai | ||||||||||||||||||
| Gyventojų (2019) | 18696 (46) | ||||||||||||||||||
| Gyventojų tankumas | 18,1 žm./km² (52) | ||||||||||||||||||
| Plotas | 1309 km² (26) | ||||||||||||||||||
| Meras | Ausma Miškinienė | ||||||||||||||||||
| Svetainė | lazdijai.lt | ||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||
Lazdijų rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos pietvakariuose, netoli sienos su Lenkija ir Baltarusija. Administracinis centras – Lazdijai.
Turinys
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Alytaus apskrities 8 apylinkių ir buvusios Lazdijų apskrities 27 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Kauno sričiai. 1959 m. prijungta panaikinto Simno rajono 1 apylinkė ir dalis kitos apylinkės, Kapsuko rajono 1 apylinkė, taip pat panaikinto Veisiejų rajono teritorija. 1961 m. 2 apylinkės perduotos Varėnos rajonui.
1995 m. įsteigta Lazdijų rajono savivaldybė, pavaldi Alytaus apskričiai. 1999 m. Gerdašių, Leipalingio ir Ricielių kadastrinės vietovės (t. y. didžioji dalis Leipalingio seniūnijos), buvusios Lazdijų rajono pietryčiuose, perduotos naujai Druskininkų savivaldybei. 2009 m. sausio 27 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. 5TS-719 įsteigta 60 seniūnaitijų.
| Metai | Plotas | Apylinkių skaičius | Gyvenvietės |
|---|---|---|---|
| 1950 (suskirstymas) |
597 | 35 apylinkės |
|
| 1954 (suskirstymas) |
15 apylinkių | ||
| 1959 (suskirstymas) |
653,63 | 16 apylinkių |
|
| 1962 | 1648 | 28 apylinkės | |
| 1963 (suskirstymas) |
18 apylinkių | ||
| 1972 (suskirstymas) |
1541,53 | 18 apylinkių |
|
| 1976 (suskirstymas) |
1542 | 17 apylinkių |
|
| 1979 (surašymas) |
14 apylinkių |
| |
| 1985 | 1542 | 14 apylinkių |
|
| 1989 (surašymas) |
1541 | 13 apylinkių |
|
| 2001 (surašymas) |
1309 | 12 kaimo apylinkių |
|
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajone yra:
- 2 miestai – Lazdijai ir Veisiejai;
- 6 miesteliai – Kapčiamiestis, Krosna, Rudamina, Seirijai, Šeštokai ir Šventežeris;
- 350 kaimų.
Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):
- Lazdijai – 5140
- Veisiejai – 1762
- Seirijai – 933
- Šeštokai – 755
- Kapčiamiestis – 691
- Kailiniai – 505
- Lazdijų kaimas – 493
- Krosna – 401
- Teizai – 341
- Verstaminai – 310
Gamta ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rytiniu rajono pakraščiu teka Nemunas, per rajoną – jo intakai Baltoji Ančia, Seira. Telkšo 152 Lazdijų rajono ežerai (didžiausi – Dusia, Metelys, Seirijis, Galstas), 5 tvenkiniai (didžiausi – Veisiejų, Baltosios Ančios). Didžiausias miškas – Kapčiamiesčio giria.
Didelę dalį Lazdijų rajono užima saugomos vietos: Veisiejų ir Metelių regioniniai parkai, Kalniškės kraštovaizdžio, Krakinio telmologinis, Kučiuliškių zoologinis, Kuzapiškės telmologinis draustiniai, Veisiejų, Vainežerio parkai.[1]
Kraštovaizdis ties Akuočiais
| |||||||||||||||||||||||
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1959 m.sur. | 1967 m. | 1970 m.sur. | 1976 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 47 473 | 47 200 | 45 453 | 40 900 | 38 702 | 33 418 | ||
| 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur.[2] | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | ||
| 27 129 | 25 234 | 22 381 | 22 064 | 21 639 | 21 251 | ||
| 2017 m. | - | - | - | - | - | ||
| 19 827 | - | - | - | - | - | ||
| |||||||
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
2011 m. gyveno 22 455 žmonės:[3]
|
2001 m. gyveno 27 129 žmonės:[4]
|
Pagal tikybą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Romos katalikai – 92,3 %
- stačiatikiai – 0,3 %
- sentikiai – 0,3 %
- kiti – 0,4 %
- netikintys/nenurodė – 6,7 %
Kultūra ir menas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Viešajai įstaigai "Lazdijų kultūros centras" priklauso trys kultūros namai ir 13 laisvalaikio salių. Juose vyksta kultūros, meno ir laisvalaikio renginiai, veikia kultūros ir meno mėgėjų kolektyvai.
Kasmet rengiama "Pasienio fiesta", kurios metu vyksta šokių kolektyvų pasirodymai, parodos.[5]
Muziejai[6]:
- Lazdijų krašto muziejus
- Motiejaus Gustaičio memorialinis namas-muziejus
- Etnografinė Prano Dzūko sodyba
- Laisvės kovų muziejus
- Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus
- Veisiejų krašto muziejus
- D. Mazurkevičiaus akmenų muziejus „Jotvingių kiemas“
- Antano Žmuidzinavičiaus vid. m-klos muziejus
- Juozo Zdebskio muziejus
Įžymybės ir lankytinos vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Urbanistikos paminklas - Veisiejų miestelio istorinis centras. Vasaros metu Veisiejuose veikia grojantis fontanas.
Dvarų paveldas:
- Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba
- Rudaminos dvaro sodybos fragmentai
- Veisiejų dvaro fligelis su parku
- Būdviečio dvaro sodyba ir svirnas
Savivaldybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atstovaujamoji valdžia – Lazdijų rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Lazdijų rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajone yra 14 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Būdviečio seniūnija (Aštrioji Kirsna)
- Kapčiamiesčio seniūnija (Kapčiamiestis)
- Krosnos seniūnija (Krosna)
- Kučiūnų seniūnija (Kučiūnai)
- Lazdijų seniūnija (Lazdijai)
- Lazdijų miesto seniūnija (Lazdijai)
- Noragėlių seniūnija (Noragėliai)
- Seirijų seniūnija (Seirijai)
- Šeštokų seniūnija (Šeštokai)
- Šventežerio seniūnija (Šventežeris)
- Veisiejų seniūnija (Veisiejai)
- Veisiejų miesto seniūnija (Veisiejai)
Partnerystės ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestai, su kuriais Lazdijų rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Švietimas ir ugdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lazdijų rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:
- Aštriosios Kirsnos mokykla
- Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės pagrindinė mokykla
- Krosnos pagrindinė mokykla
- Kučiūnų pagrindinė mokykla
- Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija
- Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija
- Stebulių pagrindinė mokykla
- Šeštokų vidurinė mokykla
- Šventežerio vidurinė mokykla
- Veisiejų gimnazija
- Verstaminų pagrindinė mokykla
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.prieezero.lt/lt/kurortas/lazdijai-region/
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys
- ↑ http://punskas.pl/pasienio-fiesta-dovanojo-dzukiskos-kulturos-lobynus/
- ↑ http://www.lazdijai-turizmas.lt/24847/lankytinos-vietos/muziejai.html
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lazdijų rajono savivaldybės gyventojai ir būstai: LR gyventojų ir būstų 2001 m. visuotinio surašymo rezultatai. – Vilnius: Statistikos departamentas, 2004. – 61 p. – ISBN 9955-588-17-9
- Žemdirbystės Lazdijų krašte metraštis (sud. Antanas Pupienis). – Kaunas: Judex, 2007. – 118 p. : iliustr. – ISBN 978-9955-581-90-1
- Lazdijų krašto tradicinės kultūros vertybių sąvadas / Lazdijų krašto muziejus (sud. Daina Pledienė). – Kaunas: Spalvų kraitė, 2007- .
- D. 1.: Mane mačiutė taip išmokė. – 2007. – 119 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-411-54-3
- D. 2: Mane dziedulis taip išmokė. – 2010. – 120 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-921-11-0
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||
