Lazdijų rajono savivaldybė
 | |||||||||||||||||||
| Valstybė | Lietuva | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Apskritis | Alytaus apskritis | ||||||||||||||||||
| Miestai | Lazdijai Veisiejai | ||||||||||||||||||
| Gyventojų (2020 m. pr.) | 18324 (46) | ||||||||||||||||||
| Gyventojų tankumas | 18,1 žm./km² (52) | ||||||||||||||||||
| Plotas | 1309 km² (26) | ||||||||||||||||||
| Meras | Ausma Miškinienė | ||||||||||||||||||
| Svetainė | lazdijai.lt | ||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||
Lazdijų rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos pietvakariuose, netoli sienos su Lenkija ir Baltarusija. Administracinis centras – Lazdijai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Alytaus apskrities 8 apylinkių ir buvusios Lazdijų apskrities 27 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Kauno sričiai. 1959 m. prijungta panaikinto Simno rajono 1 apylinkė ir dalis kitos apylinkės, Kapsuko rajono 1 apylinkė, taip pat panaikinto Veisiejų rajono teritorija. 1961 m. 2 apylinkės perduotos Varėnos rajonui.
1995 m. įsteigta Lazdijų rajono savivaldybė, pavaldi Alytaus apskričiai. 1999 m. Gerdašių, Leipalingio ir Ricielių kadastrinės vietovės (t. y. didžioji dalis Leipalingio seniūnijos), buvusios Lazdijų rajono pietryčiuose, perduotos naujai Druskininkų savivaldybei. 2009 m. sausio 27 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. 5TS-719 įsteigta 60 seniūnaitijų.
| Metai | Plotas | Apylinkių skaičius | Gyvenvietės |
|---|---|---|---|
| 1950 (suskirstymas) |
597 | 35 apylinkės |
|
| 1954 (suskirstymas) |
15 apylinkių | ||
| 1959 (suskirstymas) |
653,63 | 16 apylinkių |
|
| 1962 | 1648 | 28 apylinkės | |
| 1963 (suskirstymas) |
18 apylinkių | ||
| 1972 (suskirstymas) |
1541,53 | 18 apylinkių |
|
| 1976 (suskirstymas) |
1542 | 17 apylinkių |
|
| 1979 (surašymas) |
14 apylinkių |
| |
| 1985 | 1542 | 14 apylinkių |
|
| 1989 (surašymas) |
1541 | 13 apylinkių |
|
| 2001 (surašymas) |
1309 | 12 kaimo apylinkių |
|
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajone yra:
- 2 miestai – Lazdijai ir Veisiejai;
- 6 miesteliai – Kapčiamiestis, Krosna, Rudamina, Seirijai, Šeštokai ir Šventežeris;
- 350 kaimų.
Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):
- Lazdijai – 5140
- Veisiejai – 1762
- Seirijai – 933
- Šeštokai – 755
- Kapčiamiestis – 691
- Kailiniai – 505
- Lazdijų kaimas – 493
- Krosna – 401
- Teizai – 341
- Verstaminai – 310
Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Profesinės mokyklos:[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Veisiejų technologijos ir verslo mokykla
Gimnazijos:[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija
Veisiejų Sigito Gedos Gimnazija
Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija
Pagrindinės mokyklos:[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kitos ugdymo įstaigos ir bibliotekos:[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lazdijų mokykla-darželis „Vyturėlis“
Lazdijų mokykla-darželis „Kregždutė“
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos Aštriosios Kirsnos pagrindinio ugdymo skyrius
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos Krosnos pagrindinio ugdymo skyrius
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos Kučiūnų pagrindinio ugdymo skyrius
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos Krosnos ikimokyklinio ugdymo skyrius
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos Šeštokų vidurinio ugdymo skyrius
Lazdijų r. Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos Ikimokyklinio ugdymo skyrius
Lazdijų r. Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos Ikimokyklinio ugdymo skyrius
Gamta ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rytiniu rajono pakraščiu teka Nemunas, per rajoną – jo intakai Baltoji Ančia, Seira. Telkšo 152 Lazdijų rajono ežerai (didžiausi – Dusia, Metelys, Seirijis, Galstas), 5 tvenkiniai (didžiausi – Veisiejų, Baltosios Ančios). Didžiausias miškas – Kapčiamiesčio giria.
Didelę dalį Lazdijų rajono užima saugomos vietos: Veisiejų ir Metelių regioniniai parkai, Kalniškės kraštovaizdžio, Krakinio telmologinis, Kučiuliškių zoologinis, Kuzapiškės telmologinis draustiniai, Veisiejų, Vainežerio parkai.[1]
Kraštovaizdis ties Akuočiais
| |||||||||||||||||||||||
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2020 m. pradžioje savivaldybė gyveno 18 324 gyventojai.[2]
 | |||||||
| 1959 m.sur. | 1967 m. | 1970 m.sur. | 1976 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 47 473 | 47 200 | 45 453 | 40 900 | 38 702 | 33 418 | ||
| 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur.[3] | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | ||
| 27 129 | 25 234 | 22 381 | 22 064 | 21 639 | 21 251 | ||
| 2017 m. | - | - | - | - | - | ||
| 19 827 | - | - | - | - | - | ||
| |||||||
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
2011 m. gyveno 22 455 žmonės:[4]
|
2001 m. gyveno 27 129 žmonės:[5]
|
Pagal tikybą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Romos katalikai – 92,3 %
- stačiatikiai – 0,3 %
- sentikiai – 0,3 %
- kiti – 0,4 %
- netikintys/nenurodė – 6,7 %
Kultūra ir menas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Viešajai įstaigai "Lazdijų kultūros centras" priklauso trys kultūros namai ir 13 laisvalaikio salių. Juose vyksta kultūros, meno ir laisvalaikio renginiai, veikia kultūros ir meno mėgėjų kolektyvai.
Kasmet rengiama "Pasienio fiesta", kurios metu vyksta šokių kolektyvų pasirodymai, parodos.[6]
Muziejai[7]:
- Lazdijų krašto muziejus
- Motiejaus Gustaičio memorialinis namas-muziejus
- Etnografinė Prano Dzūko sodyba
- Laisvės kovų muziejus
- Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus
- Veisiejų krašto muziejus
- D. Mazurkevičiaus akmenų muziejus „Jotvingių kiemas“
- Antano Žmuidzinavičiaus vid. m-klos muziejus
- Juozo Zdebskio muziejus
Įžymybės ir lankytinos vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Urbanistikos paminklas - Veisiejų miestelio istorinis centras. Vasaros metu Veisiejuose veikia grojantis fontanas.
Dvarų paveldas:
- Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba
- Rudaminos dvaro sodybos fragmentai
- Veisiejų dvaro fligelis su parku
- Būdviečio dvaro sodyba ir svirnas
Savivaldybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atstovaujamoji valdžia – Lazdijų rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Lazdijų rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajone yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Būdviečio seniūnija (Aštrioji Kirsna)
- Kapčiamiesčio seniūnija (Kapčiamiestis)
- Krosnos seniūnija (Krosna)
- Kučiūnų seniūnija (Kučiūnai)
- Lazdijų seniūnija (Lazdijai)
- Lazdijų miesto seniūnija (Lazdijai)
- Noragėlių seniūnija (Noragėliai)
- Seirijų seniūnija (Seirijai)
- Šeštokų seniūnija (Šeštokai)
- Šventežerio seniūnija (Šventežeris)
- Veisiejų seniūnija (Veisiejai)
Partnerystės ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestai, su kuriais Lazdijų rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.prieezero.lt/lt/kurortas/lazdijai-region/
- ↑ Gyventojai, lazdijai.lt. Tikrinta 2020-11-16.
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto
- ↑ http://punskas.pl/pasienio-fiesta-dovanojo-dzukiskos-kulturos-lobynus/ Archyvuota kopija 2016-10-18 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.lazdijai-turizmas.lt/24847/lankytinos-vietos/muziejai.html Archyvuota kopija 2016-10-18 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lazdijų rajono savivaldybės gyventojai ir būstai: LR gyventojų ir būstų 2001 m. visuotinio surašymo rezultatai. – Vilnius: Statistikos departamentas, 2004. – 61 p. – ISBN 9955-588-17-9
- Žemdirbystės Lazdijų krašte metraštis (sud. Antanas Pupienis). – Kaunas: Judex, 2007. – 118 p. : iliustr. – ISBN 978-9955-581-90-1
