1912 m.
Išvaizda
Metai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 tūkstantmetis | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1912 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gegužės 31 d. – Vilkaviškyje įkurta Kredito draugija.[1]
Nedatuoti
- Balys Sruoga pradėjo spausdinti savo kūrinius „Aušrinėje“, „Rygos Naujienose“, „Lietuvos žiniose“, „Naujam Take“, Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale „Vaivorykštė“.
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai |
- Sausio 15 d. – Genovaitė Giedraitienė-Šidiškiūtė, dainininkė (koloratūrinis sopranas), pianistė, vargonininkė, pedagogė.
- Sausio 25 d. – Albinas Žukauskas, Lietuvos poetas, prozininkas, vertėjas (m. 1987 m.).
- Sausio 27 d. – Lionginas Jankus, Jankauskas, Lietuvos kunigas, visuomenės veikėjas (m. 1968 m.).
- Sausio 30 d. – Justinas Mikuckas, Lietuvos statybos inžinierius, technikos mokslų kandidatas, statybos istorikas (m. 1978 m.).
- Vasario 3 d. – Jurgis Lampsatis, pedagogas ir chorvedys.
- Vasario 5 d. – Feliksas Vargonas, tautodailininkas, medžio drožėjas.
- Vasario 9 d. – Tatjana Babuškinaitė-Vasiliauskienė, lietuvių baleto artistė (m. 1990 m.).
- Vasario 11 d. – Vytautas Kazimieras Alseika, žurnalistas, teisininkas, Lietuvos ir JAV visuomenės veikėjas (m. 2002 m.).
- Vasario 19 d. – Viktoras Ašmenskas, Lietuvos inžinierius, aviatorius, pasipriešinimo nacių ir sovietiniams okupaciniams režimams veikėjas.
- Vasario 23 d. – Kazys Daugėla, Lietuvos inžinierius geodezininkas, fotografas, knygų autorius (m. 1999 m.).
- Vasario 27 d. – Levas Vladimirovas, bibliotekininkas, knygotyrininkas, kultūros istorikas, pedagogas.
- Kovo 2 d. – Česlovas Masaitis, Lietuvos matematikas, poetas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, daktaras (m. 2007 m.).
- Kovo 3 d. – Juozas Kreivėnas, pedagogas, vargonininkas, chorvedys, muzikologas (m. 1987 m.).
- Kovo 4 d. – Juozas Jankus, Lietuvos scenografas (m. 1999 m.).
- Kovo 11 d. – Levas Vladimirovas, vienas žymiausių XX a. Lietuvos knygotyros ir bibliotekininkystės specialistų, mokslininkas ir pedagogas, Jungtinių Tautų bibliotekos direktorius (m. 1999 m.).
- Kovo 13 d. – Sofija Pusdešrytė-Adomaitienė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (m. 1994 m.).
- Kovo 14 d. – Elena Kalinaitė-Gučienė, Mažeikienė, aktorė (m. 1980 m.).
- Kovo 15 d. – Nadežda Dukstulskaitė, Lietuvos pianistė, koncertmeisterė (m. 1978 m.).
- Kovo 18 d. – Juozas Baršauskas, Lietuvos architektas, kraštotyrininkas, architektūros mokslų daktaras (m. 1990 m.).
- Kovo 20 d.:
- Jonas Karosas, Lietuvos žurnalistas (m. 1975 m.).
- Steponas Jurgis Gailiušis, Lietuvos kunigas (m. 2002 m.).
- Kovo 26 d. – Aleksandras Drobnys, LTSR valstybinis veikėjas, ekonomistas (m. 1998 m.).
- Kovo 27 d. – Marija Juozapaitytė-Kelbauskienė, Lietuvos baleto artistė, pedagogė (m. 1992 m.).
- Balandžio 5 d.:
- Povilas Matiukas, Lietuvos smuikininkas (m. 1997 m.).
- Vytautas Gedgaudas, Lietuvos žurnalistas (m. 1999 m.).
- Balandžio 6 d. – Jurgis Karnavičius, lietuvių pianistas, pedagogas, profesorius (m. 2001 m.).
- Balandžio 9 d. – Juozas Sodaitis, vargonininkas ir chorvedys (m. 1997 m.).
- Balandžio 10 d. – Akvilė Mikėnaitė, Lietuvos muziejininkė, dailėtyrininkė (m. 2001 m.).
- Balandžio 12 d.:
- Alfonsas Motiejūnas, Lietuvos tapytojas (m. 1979 m.).
- Eleonora Marčiulionienė, Lietuvos keramikė (m. 2001 m.).
- Balandžio 17 d. – Juozas Gustaitis, aktorius, režisierius (m. 1990 m.).
- Balandžio 24 d. – Marcė Katiliūtė, Lietuvos grafikė, tapytoja, knygų iliustratorė (m. 1937 m.).
- Balandžio 26 d. – Stasys Čaikauskas, aktorius, pedagogas (m. 1988 m.).
- Balandžio 28 d. – Bronius Rožinskas, pirmasis lietuvių buriuotojas, perplaukęs Atlanto vandenyną (m. 1986 m.).
- Gegužės 9 d. – Domicėlė Tarabildienė, dailininkė, grafikė, knygų iliustratorė, skulptorė, LTSR nusipelniusi meno veikėja (m. 1985 m.).
- Gegužės 17 d. – Aleksas Puzanauskas, teatro aktorius, režisierius.
- Gegužės 22 d. – Vytautas Kaikaris, Lietuvos fizikochemikas ir elektrochemikas (m. 1982 m.).
- Gegužės 24 d. – Aleksandras Laikūnas, pedagogas, žurnalistas, visuomenės veikėjas.
- Gegužės 31 d. – Gražbylė Venclauskaitė, teisininkė, advokatė, Šiaulių miesto garbės pilietė.
- Birželio 4 d. – Apolinaras Bagdonas, Lietuvos pedagogas, filologas, poetas, rašantis žemaičių kalba [2], pirmųjų žemaitiškos poezijos knygų, išleistų užsienyje, autorius.
- Birželio 7 d. – Aleksys Churginas, Lietuvos poetas, vertėjas (m. 1990 m.).
- Birželio 23 d. – Jonas Narkus, vargonininkas ir chorvedys (m. 1991 m.).
- Liepos 9 d. – Otilija Kaluževičienė, Lietuvos cirko artistė.
- Liepos 14 d. – Vladas Baltrušaitis, lietuvių dainininkas (baritonas), pedagogas, vargonininkas, chorvedys.[3] (m. 1975 m.).
- Liepos 24 d. – Klemensas Čerbulėnas, Lietuvos etnografas, muziejininkas, dailėtyrininkas, architektūros istorikas, pedagogas (m. 1986 m.).
- Liepos 25 d. – Vytautas Augustinas, Lietuvos fotografas (m. 1999 m.).
- Rugpjūčio 4 d. – Juozas Pakalnis, fleitininkas – virtuozas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas (m. 1948 m.).
- Rugpjūčio 5 d. – Elena Gineitienė, Lietuvos biochemikė, biomedicinos mokslų daktarė (m. 2007 m.).
- Rugpjūčio 6 d. – Ksenija Dauguvietytė-Šniukštienė, aktorė.
- Rugpjūčio 9 d. – Vytautas Trečiokas, inžinierius architektas.
- Rugpjūčio 19 d. – Ksana Dauguvietytė-Šniukštienė, Lietuvos teatro aktorė, Australijos lietuvių teatro aktorė ir režisierė.
- Rugsėjo 7 d. – Vytautas Ilgūnas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 1999 m.).
- Rugsėjo 10 d. – Juozas Briedis, dainininkas (tenoras), chorvedys, agronomijos mokslų daktaras (m. 1991 m.).
- Rugsėjo 15 d. – Liudas Vilimas, lietuvių dailininkas (m. 1966 m.).
- Rugsėjo 29 d. – Eleonora Dvarionaitė-Minukienė, Demikienė, Tajmajer, Lietuvos ir JAV lietuvių kompozitorė, pianistė.
- Rugsėjo 30 d.:
- Mykolas Labuckas, Lietuvos dailininkas scenografas (m. 1998 m.).
- Valdemaras Manomaitis, Lietuvos dailininkas keramikas (m. 2000 m.).
- Spalio 9 d. – Kazys Preikštas, lietuvių dailininkas, grafikas.
- Spalio 11 d. – Antanas Giedraitis, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, dainininkas (tenoras).
- Spalio 12 d. – Vincas Knezėnas, chorvedys ir pedagogas (m. 1995 m.).
- Spalio 23 d. – Ona Dokalskaitė-Paškevičienė, lietuvių kilmės JAV tapytoja.
- Spalio 28 d.:
- Henrikas Jagminas, Lietuvos baleto artistas (m. 1996 m.).
- Marija Cvirkienė, dailininkė.
- Lapkričio 2 d. – Sabina Gecevičiūtė, Lietuvos zoologė, biomedicinos mokslų daktarė.
- Lapkričio 18 d. – Kostas Doveika, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1999 m.).
- Lapkričio 19 d. – Vilius Martynas Variakojis, stalo tenisininkas, krepšininkas, TSRS sporto meistras, treneris (m. 1988 m.).
- Lapkričio 24 d. – Juozas Kudokas, fagotininkas ir chorvedys (m. 1958 m.).
- Lapkričio 30 d. – Jurgis Mačys, Lietuvos agronomas selekcininkas, žemės ūkio mokslų daktaras (m. 1980 m.).
- Gruodžio 15 d. – Petras Morkūnas, vargonininkas ir chorvedys.
- Gruodžio 28 d. – Pranciškus Juozapavičius, kunigas, monsinjoras (m. 1997 m.).
- Jonas Sakas, pirmasis Panevėžio dramos teatro direktorius (m. 1987 m.).
Neaprašyti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kovo 25 d. – Klemensas Jūra-Jūraitis, prozininkas, poetas;
- Balandžio 9 d. – Algirdas Kaulėnas, dramaturgas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kovo 5 d. – Jurgis Kolesinskis, kunigas, 1863 m. sukilimo dalyvis, JAV lietuvių pirmosios Šv. Jurgio bažnyčios Čikagoje pirmasis klebonas (g. 1836 m.).
- Balandžio 15 d. – Juozapas Montvila, Lietuvos Romos katalikų kunigas, spaudos darbuotojas, savo sielovados pareigą skęstančiame laive „Titanikas“ atlikęs iki pat mirties (g. 1885 m.).
- Liepos 16 d. – Motiejus Radziukynas, kunigas, knygnešys (g. 1837 m.).
- Rugpjūčio 2 d. – Andrius Vištelis-Višteliauskas, poetas, publicistas, vertėjas[4] (g. 1837 m.).
- Rugsėjo 14 d. – Liudvikas Chodakauskas, Lietuvos gydytojas, medicinos daktaras, visuomenės veikėjas (g. 1843 m.).
- Spalio 1 d. – Antanas Medekša, Lietuvos 1863 m. sukilimo dalyvis, visuomenės veikėjas (g. 1845 m.).
- Gruodžio 17 d. – Zigmas Gaidamavičius, Lietuvos poetas (g. 1894 m.).
- Gruodžio 31 d. – Simonas Norkus-Narkevičius, kunigas, poetas ir vertėjas (g. 1841 m.).
Nedatuota
- Jonas Čėsna, mokytojas, knygnešys, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1871 m.).
- Petras Vilutis, knygnešys, Linkmenų klebonijos vežėjas, aušrininko kunigo Silvestro Gimžausko talkininkas platinant draudžiamąją spaudą (g. 1840 m.).
- Vladislovas Brantas, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas (g. 1836 m.).
Neaprašyti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rugpjūčio 2 d. – Andrius Vištelis-Višteliauskas, poetas, publicistas, vertėjas (g. 1837).
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Balandžio 14 d. – Titaniko katastrofa.
- Liepos 30 d. – Japoniją pradėjo valdyti imperatorius Taišio ir valdė iki 1926 m.[5]
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai |
- Sausio 12 d. – Dinmuchamedas Kunajevas, tarybinis valstybės ir partinis veikėjas, 1964–1986 m. – Kazachijos KP Pirmasis sekretorius, TSKP CK Politinio biuro narys (1971–1987), triskart Socialistinio darbo didvyris (m. 1993 m.).
- Sausio 19 d. – Leonidas Kantorovičius, rusų matematikas ir ekonomistas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas (m. 1986 m.).
- Sausio 21 d. – Konrad Emil Bloch, 1964 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[6] (m. 2000 m.).
- Sausio 28 d. – Jackson Pollock, įtakingas JAV menininkas, didžiausia abstraktaus ekspresionizmo judėjimo figūra (m. 1956 m.).
- Vasario 2 d. – Milvina Dean, paskutinė gyva Titaniko keleivė (m. 2009 m.).
- Vasario 6 d. – Eva Ana Paula Braun, ilgą laiką buvo Adolfo Hitlerio draugė bei žmona (trumpą laiko tarpą prieš mirtį) (m. 1945 m.).
- Vasario 7 d. – Roy Cleveland Sullivan, JAV Šenandoa nacionalinio parko (Virdžinija) reindžeris. Salivanas buvo septynis kartus trenktas žaibo ir visus kartus išgyveno.[7][8] Mirė 1983 m., būdamas 71 metų nusišovė dėl nelaimingos meilės. Dvi šio reindžerio kepurės eksponuojamos Gineso parodų rūmuose Niujorke ir Pietų Karolinoje (m. 1983 m.).
- Vasario 10 d. – Walther Fürst, vokiečių teisininkas, teisėjas, buvęs Vokietijos Federalinio Administracinio teismo (BVerwG) vicepirmininkas, vėliau – ir pirmininkas (m. 2009 m.).
- Kovo 12 d. – Džeimsas Kalagenas, Didžiosios Britanijos politinis veikėjas (m. 2005 m.).
- Kovo 17 d. – Bajardas Rastinas, Jungtinių Valstijų pilietinių teisių aktyvistas, svarbus daugiausiai pilietinių teisių judėjimo užkuliuose. Jis priskiriamas prie pagrindinių 1963 metų žygio į Vašingtoną organizatorių.[9] Bajardas Rastinas patarinėjo Martinui Liuteriui Kingui nesmurtinio pasipriešinimo technikos klausimais. Vėlesniais savo karjeros metais gynė gėjų bei lesbiečių teisės teisinėse bylose. Tuo metu homoseksualumas buvo kriminalizuotas, todėl Bajardas tapo įtarinėjimų taikiniu, kas statė jo, kaip gynėjo, efektyvumą į pavojų (m. 1987 m.).
- Kovo 19 d. – Adolfas Jozefas Ferdinandas Galandas, Vokietijos karinis veikėjas, Antrojo pasaulinio karo Liuftvafės asas, numušęs 104 priešo lėktuvus, generolas leitenantas (m. 1996 m.).
- Kovo 23 d. – Verneris fon Braunas, raketų konstruktorius, „V-2“ autorius (m. 1977 m.).
- Kovo 28 d. – Kadzuo „Lokys“ Taoka, vienas garsiausių Japonijos gangsterių (m. 1981 m.).
- Balandžio 14 d. – Roberas Duano, prancūzų fotografas, humanistinės fotografijos atstovas (m. 1994 m.).
- Balandžio 15 d. – Kim Ir Senas, Šiaurės Korėjos sukūrėjas ir pirmas jos valdovas nuo 1948 m. iki 1994 m. Šiaurės korėjietiškos čučhė versijos kūrėjas (m. 1994 m.).
- Balandžio 19 d. – Glenn Theodore Seaborg, 1951 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[10] (m. 1999 m.).
- Balandžio 23 d. – Gene Kelly, amerikiečių aktorius, režisierius, šokėjas ir choreografas.
- Gegužės 3 d. – Virgil Keel Fox, amerikiečių vargonininkas (m. 1980 m.).
- Gegužės 7 d. – Anchelis Marija de Lera, Ispanijos rašytojas, žurnalistas (m. 1984 m.).
- Gegužės 22 d. – Herbert Charles Brown, 1979 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[10] (m. 2004 m.).
- Gegužės 25 d. – Irma Grebzdė, latvių rašytoja (m. 2000 m.).
- Gegužės 26 d.:
- Janošas Kadaras, 1956 m. tapęs pirmuoju Vengrijos ministru[11] (m. 1989 m.).
- Jay Silverheels, amerikiečių aktorius (m. 1980 m.).
- Valija Dambė, latvių kalbininkė, filologijos daktarė (m. 1995 m.).
- Gegužės 30 d. – Julius Axelrod, 1970 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[6] (m. 2004 m.).
- Birželio 8 d. – Harry Holtzman, amerikiečių aktorius[12] (m. 1987 m.).
- Birželio 23 d. – Alan Mathison Turing, žymus britų matematikas, logikas, kriptografas ir karo didvyris, laikomas informatikos mokslo tėvu (m. 1954 m.).
- Liepos 6 d. – Hainrichas Hareris, austrų alpinistas, sportininkas, geografas ir rašytojas (m. 2006 m.).
- Liepos 31 d. – Miltonas Friedmanas, vienas žymiausių amerikiečių ekonomistų, monetarizmo teorijos pradininkas, keinsistinės teorijos kritikas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas. Čikagos universiteto profesorius (m. 2006 m.).
- Rugpjūčio 4 d. – Raulis Gustavas Valenbergas, švedų diplomatas, II Pasaulinio karo metais išgelbėjęs tūkstančius Vengrijos žydų nuo mirties. Pasaulio tautų teisuolis.
- Rugpjūčio 13 d. – Salvador Edward Luria, 1969 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[6] (m. 1991 m.).
- Rugpjūčio 15 d. – Julia Child, amerikiečių virėja, rašytoja, televizijos asmenybė. Ji supažindino amerikiečius su prancūzų virtuve ir gaminimo technika. Ji parašė daugybę gaminimo knygų, sukūrė televizijos programų (geriausiai žinoma The French Chef, kuri pasirodė 1963 m.). Žinomiausia knyga – Mastering the Art of French Cooking, išleista 1961 m. 2009 m. Nora Ephron sukūrė filmą Julie ir Julia, kuriame Julią Child vaidina Meryl Streep (m. 2004 m.).
- Rugpjūčio 23 d. – Aleksejus Sudajevas, tarybinis šaunamųjų ginklų konstruktorius, majoras (m. 1946 m.).
- Rugpjūčio 25 d. – Ėrichas Honekeris, VDR politikas, komunistų partijos lyderis 1971–1989 m (m. 1994 m.).
- Rugsėjo 29 d. – Michelangelo Antonioni, garsus italų modernistinio kino režisierius (m. 2007 m.).
- Spalio 1 d. – Levas Nikolajevičius Gumiliovas, vienas iš populiariausių ir kontroversiškiausių XX a. Rusijos istorikų. Ypač išgarsėjo etnosų atsiradimo ir išnykimo teorijomis (m. 1992 m.).
- Spalio 7 d. – Fernando Belaúnde Terry, Peru politikas, architektas. 1963–1968 ir 1980–1985 m. ėjo šalies prezidento pareigas (m. 2002 m.).
- Spalio 17 d. – Johannes Paulus I, popiežius, katalikų bažnyčios vadovas. Išrinktas popiežiumi 1978 metų rugpjūčio 26 dieną (m. 1978 m.).
- Spalio 21 d. – Andrejus Eglytis, latvių poetas, žurnalistas (m. 2006 m.).
- Spalio 28 d. – Ričardas Dolas, britų epidemiologas, fiziologas, pirmasis nustatęs rūkymo ir plaučių vėžio ryšį (m. 2005 m.).
- Lapkričio 3 d. – Alfredas Stresneris, Paragvajaus generolas ir šalies diktatorius (1954–1989 m.). Jo diktatūra laikoma viena ilgausių XX a., nusileidžianti tik Fideliui Kastro (m. 2006 m.).
- Gruodžio 2 d. – Aleksandras Berezniakas, tarybinis lėktuvų ir raketų konstruktorius, technikos mokslų daktaras (m. 1974 m.).
- Gruodžio 9 d. – Džordžas (Gregorijus) Balabuška, garsus rusų kilmės biliardo lazdų gamintojas, dar vadinamas „biliardo lazdų Stradivarijumi“ (m. 1975 m.).
- Gruodžio 28 d. – Dagmar Falk, švedų mokslininkė-slavistė, jotvingių palikimo tyrinėtoja, viena iš Švedijos Jotvingių ekspedicijos organizatorių.
- George E. Palade, 1974 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[6].
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vasario 10 d. – Džozefas Listeris, žymus anglų chirurgas, labiausiai pagarsėjęs kaip antiseptinių priemonių išpopuliarintojas ligoninėse, ypač atliekant chirurgines procedūras Glazge (g. 1827 m.).
- Vasario 12 d. – Ivanas Trutnevas, rusų dailininkas, ilgametis Vilniaus piešimo mokyklos vadovas (g. 1827 m.).
- Kovo 29 d. – Robertas Skotas, anglų poliarinis keliautojas. Vadovavo 2 poliarinėms ekspedicijoms į Antarktidą (g. 1868 m.).
- Kovo 30 d. – Karlas Majus, vokiečių rašytojas, vienas produktyviausių nuotykių srities literatų, kurio kūriniai Vokietijoje dešimtmečiais buvo laikomi labiausiai skaitomi (g. 1842 m.).
- Gegužės 14 d.:
- Augustas Strindbergas, švedų rašytojas, dramaturgas (g. 1849 m.).
- Frederikas VIII, 1906–1912 m. Danijos karalius (g. 1843 m.).
- Gegužės 30 d. – Vilberis Raitas, JAV išradėjas, aviacijos pradininkas, lakūnas, vienas iš brolių Raitų (g. 1867 m.).
- Birželio 12 d. – Frederikas Pasė, prancūzų politikas, pacifistas ir humanistas. 1901 m. kartu su Henri Dunant buvo apdovanotas Pirmąja Nobelio taikos premija (g. 1822 m.).
- Liepos 5 d. – Adolfas Alunanas, latvių dramaturgas, aktorius, režisierius. Latvių nacionalinio teatro pradininkas (g. 1848 m.).
- Liepos 17 d. – Henri Poincaré, prancūzų matematikas, fizikas, filosofas. Laikomas paskutiniu matematiku – universalu, suvokusiu visas matematikos šakas. Henri Poincaré: (g. 1854 m.).
- Liepos 30 d. – Imperatorius Meiji, 122-asis Japonijos imperatorius, valdęs 1867–1912 (g. 1852 m.).
- Rugpjūčio 13 d. – Žiulis Emilis Frederikas Masnė, prancūzų kompozitorius, pedagogas, vienas žymiausių prancūzų lyrinės operos kūrėjų (g. 1842 m.).
- Rugpjūčio 16 d. – Johann Martin Schleyer, katalikų kunigas, poetas ir filantropas. 1880 m. sukūrė dirbtinę kalba volapiuką (g. 1831 m.).
Nobelio premijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Chemijos – Victor Grignard (1871–1935), Paul Sabatier (1854–1941);
- Fizikos – Nils Gustaf Dalén;
- Literatūros – Gerhartas Hauptmanas;
- Medicinos – Alexis Carrel (1873–1944);
- Taikos – Elihu Root.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Dvižiedė lelija. Vilkaviškis 300., 1997
- ↑ BAGDUONS APUOLINARS. ŽEMAITĖŠKĖ EILIERAŠTĒ Archyvuota kopija 2014-01-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vladas Baltrušaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 577 psl.
- ↑ Andrius Vištelis-Višteliauskas Archyvuota kopija 2012-01-20 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ (angl.) Japonijos vadovai
- ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ http://query.nytimes.com/gst/fullpage.html?res=9406E5D61F38F933A0575AC0A965948260
- ↑ http://www.astrologyweekly.com/natal-charts/roy-sullivan-lightning-strikes.php
- ↑ De Leon, David (1994). Leaders from the 1960s: a biographical sourcebook of American activism, Greenwood Publishing Group. pp. 138. ISBN 0-313-27414-2.
- ↑ 10,0 10,1 (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ Janošas Kadaras Archyvuota kopija 2008-12-31 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Harry Holtzman. Biografija.